Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-27 · Administracinė byla Nr. A-756-1394-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-27
Bylos Nr.
A-756-1394-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00457-2010-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A756-1394/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00457-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 16.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. V. Ž. (V. Ž.),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl tarnybinio patikrinimo išvados dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Š. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti dalį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) viršininko patvirtintos 2010 m. gegužės 18 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-77 ir pripažinti, kad pareiškėjo sveikata 2010 m. kovo 20 d. buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo, o patirtos traumos atsiradimo aplinkybės sietinos su kompensacijos mokėjimu; 2) įpareigoti Klaipėdos apskrities VPK išduoti pareiškėjui siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Klaipėdos apskrities VPK viršininko patvirtintoje 2010 m. gegužės 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-7 konstatuota, kad 2010 m. kovo 20 d. 2 val. 45 min., prie AB „Klaipėdos energija“ pastato, esančio Šilutės pl. 26, Klaipėdoje, Patrulių rinktinės 2- osios kuopos 1-ojo būrio vyresnysis patrulis A. Š. dešinės kojos kryžminių raiščių plyšimą patyrė tarnybos metu, vykdydamas tarnybines pareigas, kuomet dėl administracinio teisės pažeidimo sulaikomas asmuo R. Š., būdamas girtas (jam buvo nustatytas 2,86 promilės girtumas), neišsilaikė ant kojų ir, nevalingai virsdamas visu kūnu ant žemės, užgriuvo ant policijos pareigūno A. Š. dešinės kojos, taip sukeldamas jam dešinės kojos kryžminių raiščių plyšimą. Išvadoje taip pat nurodyta, jog duomenų, kad policijos pareigūnas A. Š. sužalotas dėl R. Š. tyčinių veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusįjį ar kitus asmenis siekiant tokiu būdu išvengti gresiančios atsakomybės, negauta. Atsižvelgiant į tai, išvados rezoliucinėje dalyje pripažinta, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai arba su jo statusu vykdant tarnybines pareigas (2 punktas), ir siūloma pareiškėjui kompensacijos nemokėti (3 punktas). Pareiškėjas nesutinka su tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-77 rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktais. Kompensacijas vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dėl jų sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo numato Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 straipsnio 3 dalis. Tačiau ne kiekvienas vidaus tarnybos sistemos pareigūno sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo faktas suteikia pagrindą gauti kompensaciją. Pagal šį straipsnį (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija), pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo mokama šiais atvejais: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Ar pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas priskirtinas kuriam nors iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų, pareigūnas siunčiamas į CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju, atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad dėl administracinio teisės pažeidimo sulaikomas asmuo R. Š., būdamas girtas, neišsilaikė ant kojų ir, nevalingai virsdamas visu kūnu ant žemės, užgriuvo ant policijos pareigūno A. Š. dešinės kojos, taip sukeldamas jam dešinės kojos kryžminių raiščių plyšimą. Todėl yra akivaizdu, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybos pareigų atlikimo. Pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta dėl trečiųjų asmenų (dėl sulaikomo asmens R. Š.) veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, susijusių su pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimu ar jo statusu vidaus tarnyboje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2010 m. balandžio 12 d. sprendime aiškindamas Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatus, nurodė, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytiems kompensacijos išmokėjimo atvejams – kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso – gali būti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatą dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas (pav., sulaikymo už padarytą nusikaltimą ir pan.) ar atitinkamo vidaus tarnyboje (administracinė byla Nr. A146-529/2010). Nagrinėjamu atveju nėra Statuto 40 straipsnio 6 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant įvykiai nepriskiriami draudiminiams ir draudimo sumos bei kompensacijos nemokamos. Skundžiamoje išvadoje nepagrįsti konstatuota, kad pareiškėjas nesilaikė saugaus elgesio taisyklių, kad išvengtų galimų sužalojimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities VPK prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. I236-621/2009, yra pažymėta, kad pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį kompensacija mokama tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso. Tais atvejais, kai pareigūno sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, tačiau ne dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtas sužalojimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau šių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno sveikatai. Padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika atsiranda policijos pareigūnų tiesioginio darbo metu realaus užpuolimo ar gynimosi metu. Paprastai padidėjęs pavojus ir padidėjusi rizika gyvybei ar sveikatai kyla tuomet, kai yra tam tikros neįprastos aplinkybės ar yra sąveika su padidėjusio pavojaus šaltiniu (persekiojamas ar sulaikomas nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą padaręs asmuo pasipriešina ir dėl to pareigūnas patiria sveikatos sutrikdymą, sprogsta nukenksminamas sprogmuo, užsikrečiama liga atliekant sergančio asmens kratą, policijai priskirtos funkcijos vykdomos ore ar po vandeniu ir dėl to patiriamas sveikatos sutrikdymas ir pan.). Šiuo atveju pareiškėjas buvo sužalotas, kai jo prilaikomas neblaivus asmuo dėl girtumo neišsilaikė ant kojų ir griūdamas užvirto ant pareiškėjo sulenktos per kelią kojos, kurią jis laikė pakėlęs ant šaligatvio atbrailos. Neblaivaus asmens virtimas nelaikytinas faktoriumi, sukeliančiu padidintą riziką ir pavojų pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Teisės aktai neapibrėžia, kokių tarnybinių pareigų atlikimas laikytinas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Todėl, atliekant tarnybinį patikrinimą, kiekvienas sveikatos sutrikdymas įvertinamas atskirai, atsižvelgiant į esamas aplinkybes, kurios tam tikrais atvejais leidžia konstatuoti padidėjusį pavojų ar padidėjusią riziką pareigūno gyvybei ar sveikatai, o kitais atvejais – ne. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pareiškėjo sveikatos sutrikdymas tarnyboje negali būti laikomas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, ir nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Pareiškėjo patirta trauma priskirtina nelaimingiems atsitikimams tarnyboje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintas Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas. Todėl pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir išmokos apskaičiavimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo patirta trauma vertintina ne kaip sveikatos sutrikdymas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, o kaip nelaimingas atsitikimas. Savo poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo grindė Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A143-145/2010, Nr. A502-2258/2009). Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog tuo atveju, kai yra nustatoma, kad teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui išmokėtina kompensacija, pareigūnui turi būti išduodamas siuntimas į CMEK sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Teismo priimtas sprendimas gali turėti įtakos CMEK teisėms ir pareigoms. Todėl šioje administracinėje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu turėtų būti įtraukta CMEK.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog iš ginčijamos 2010 m. gegužės 18 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-77 matyti, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2010 m. balandžio 23 d., gavus Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininko G. S. tarnybinį pranešimą dėl Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. Š. tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-77 konstatuota, kad 2010 m. kovo 20 d., 2 val. 45 min., prie AB „Klaipėdos energija“ pastato, esančio Šilutės pl. 26, Klaipėdoje, policijos pareigūnas A. Š. dešinės kojos kryžminių raiščių plyšimą patyrė tarnybos metu, vykdydamas tarnybines pareigas, kuomet dėl administracinio teisės pažeidimo sulaikomas asmuo R. Š., būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas 2,86 promilės girtumas), neišsilaikė ant kojų ir, nevalingai virsdamas ant žemės, užgriuvo ant policijos pareigūno A. Š. dešinės kojos, taip sukeldamas jam dešinės kojos kryžminių raiščių plyšimą. Išvadoje taip pat nurodyta, jog duomenų, kad policijos pareigūnas A. Š. buvo sužalotas dėl tyčinių R. Š. veiksmų, nukreiptų prieš nuketėjusįjį ar kitus asmenis siekiant išvengti atsakomybės, negauta. Išvadoje konstatuota, jog 2010 m. kovo 20 d. policijos pareigūnas A. Š., sulaikydamas administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, nesilaikė saugaus elgesio taisyklių, ir pripažinta, kad A. Š. sveikatos sutrikdymas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar policijos pareigūno statusu, taip pat tarnybinių pareigų atlikimas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija pareigūnams mokama: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalies bei 41 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, draudimo išmokos mokamos visais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybos metu arba kai jis vykdo tarnybines pareigas (išskyrus nedraudiminius įvykius), o kompensacijos – kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, jei jų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso (pavyzdžiui, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos prieš pareigūną motyvu buvo pareigūno atlikti veiksmai).

Statuto 40 straipsnio 3 dalyje (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. IX-804 redakcija) kompensacijos išmokėjimo atvejai dėl pareigūno sužalojimo, susižalojimo ar jo sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybines pareigas arba pareigūno sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo, susijusio su jo tarnybinių pareigų atlikimu, siejami su būtinąją sąlyga – tarnybinių pareigų atlikimas turėjo būti susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas trečiasis kompensacijos išmokėjimo atvejis – kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso – su šia sąlyga nesiejamas. Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytiems kompensacijos išmokėjimo atvejams – kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso – gali būti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatą tretieji asmenys sutrikdo dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas (pav., sulaikymo už padarytą nusikaltimą ir pan.) ar atitinkamo statuso (Statuto 2 straipsnio 5 dalis) vidaus tarnyboje. Tais atvejais, kai pareigūno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, tačiau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teisės aktai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta ne dėl trečiųjų asmenų pareiškėjo atžvilgiu atliktų veiksmų, susijusių su jo tarnybinių pareigų atlikimu ar statusu, o dėl paties pareiškėjo neatsargumo, todėl pareiškėjo reikalavimai panaikinti 2010 m. gegužės 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-77 ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui siuntimą į CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti laikytini nepagrįstais.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikta jokios įrodymų analizės ir nesuformuluota jokių įrodymais pagrįstų išvadų, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalis. ABTĮ 81 straipsnis įpareigoja administracinę bylą nagrinėjantį teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad priimant sprendimą teismas privalo įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, taip pat kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodyta: teismo nustatytos bylos aplinkybes; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi aukščiau nurodytų reikalavimų. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, iš esmės nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, perrašydamas ginčijamoje tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktus argumentus. Todėl laikytina, kad teismo priimtas sprendimas yra be motyvų (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas niekaip nemotyvavo savo padarytos išvados, kad pareiškėjas patyrė traumą dėl jo paties neatsargumo.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pagal Statuto 49, 40 straipsnius draudimo išmokos mokamos visais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudiminius įvykius), o kompensacijos – tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso. Pagal Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, policijos pareigūno statusas – šio ir kitų įstatymų apibrėžtų tarnybinių teisių ir pareigų visuma, nustatyta teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos pareigūno priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, jo teises, pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines bei kitas garantijas. Statuto 1 straipsnyje nurodyta, kad šis Statutas nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse ištaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus. Pagal Statuto 2 dalies 5 dalį, pareigūno statusas – pareigūno teisinė padėtis. Policijos veiklos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas, speciali apranga (uniforma) arba specialus tarnybinis ženklas. Asmuo, įstojęs į vidaus tarnybą, įgyja pareigūno statusą. Pareigūno tarnybinės funkcijos apibrėžtos jo pareigybės aprašyme. Todėl tie atvejai, kai pareigūnas, gavęs tiesioginio viršininko nurodymą ir vykdydamas pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas buvo sužalotas ar susižalojo, priskiriami Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytiems atvejams. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, įskaitant policijos pareigūnus, gyvybei ir sveikatai neretai kyla pavojus (už pareigūno nužudymą ar sveikatos sutrikdymą dėl jo tarnybos, pasipriešinimą jo teisėtiems nurodymams ar grasinimą jam yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, o už pasipriešinimą jam, jo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, garbės ir orumo įžeidimą – administracinė atsakomybė). Statuto 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Taigi, Statutas preziumuoja, kad vidaus tarnyba yra susijusi su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai. Padidėjęs pavojus yra neatskiriama patrulių pareigūnų tarnybos ypatumų dalis (patrulis tarnybos metu apsiginklavęs, pasiruošęs panaudoti šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir fizinę prievartą).

Pareiškėjas savo apeliacinį skundą taip pat grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A15-327/2005, Nr. A15-740/2006, Nr. A11-735/2005, Nr. P143-156/2009).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities VPK prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai yra vienas iš vidaus tarnybos ypatumų, tačiau tai savaime nėra pagrindas mokėti statutiniam valstybės tarnautojui kompensaciją kiekvienu sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju. Pagal Statuto 40 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą šio straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos gali būti mokamos, jei teisės aktų numatyta tvarka yra nustatoma (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), kad vidaus tarnybos sistemos pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas priskirtinas vienam iš šio Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų ir nėra aplinkybių, numatytų Statuto 40 straipsnio 6 dalyje, kurioms esant kompensacijos nemokamos. Policininko profesija pareigūnams nustato padidintus fizinio pasirengimo reikalavimus. Pareiškėjas susižalojo tarnybos metu, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, numatytas jo pareigybės aprašyme. Pareiškėjas, prilaikydamas neblaivų asmenį, kuris nesilaikė ant kojų, turėjo imtis atsargumo priemonių, kad nepakenktų savo sveikatai. Pareiškėjas susižalojo dėl savo paties didelio neatsargumo ir jo patirtos traumos priežastimi negali būti laikomas tarnybinių pareigų atlikimas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, todėl kompensacija, numatyta Statuto 40 straipsnio 3 dalyje, jam nemokėtina.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas ginčija Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintą 2010 m. gegužės 18 d. išvadą Nr. 30-IS-77, kuria buvo pripažinta, jog A. Š. susižalojo tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, tačiau jo sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ar su jo statusu vykdant tarnybines pareigas.

Administracinių bylų proceso betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnio 1 dalis). Šis principas taip pat reiškia, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Administracinių bylų proceso betarpiškumo principo įgyvendinimo tvarka įtvirtinta ABTĮ 82 straipsnio 6 dalyje, kuri įpareigoja pirmosios instancijos teismą ne tik išklausyti proceso šalių ir (ar) jų atstovų paaiškinimų, bet ir imperatyviai nustato, kad po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi byloje surinktais įrodymais, nors jie nebuvo ištirti teismo posėdyje. Įrašas teismo posėdžio protokole apie teisėjos nurodymą, jog nagrinėjama administracinė byla susideda iš 37 bylos lapų (b. l. 52), iki teismo posėdžio pradžios pateiktų rašytinių įrodymų bei tarnybinio patikrinimo medžiagos dėl policijos pareigūno A. Š. sveikatos sutrikdymo (47 bylos lapai) nėra ir negali būti laikomas bylos įrodymų ištyrimu pirmosios instancijos teisme, kaip to reikalauja ABTĮ 79 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tuo teismas esminiai pažeidė procesines teisės normas. Taip pat pažymėtina, kad teismas privalo laikytis ir ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, sprendimo motyvuojamoje dalyje atsakyti į visus pagrindinius pareiškėjo argumentus.

Šios aplinkybės yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis), todėl dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas JarukaitisVaida Urmonaitė-MaculevičienėVirginija Volskienė