- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- PK-470-119/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- S. J.
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus privataus kaltinimo bylą, kurioje
M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. privataus kaltinimo skundu kaltina M. K., kad jis 2014 m. spalio 5 d. apie 20 val. 20 min. gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas galimai neblaivus, išvartė statomos tvoros stulpus bei apmėtė akmenimis pirmojo buto duris, šiais savo veiksmais padarydamas S. J. 1000 lt. turtinę žalą.
K. M. K. kaltu neprisipažino, duodamas parodymus paaiškino, net nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) norėjo tverti tvorą. Kai jie pradėjo ją tverti, S. S. pastebėjo, kad statoma tvora neatitinka planavimo. S. J. tvorą statė ne pagal planą. Tvora įsikišo 60 cm į bendrą dalį, ir 17 cm į Svetlanos žemę. Paskutiniame taške (duomenys neskelbtini) viršijo 1 metrą, todėl Svetlana nesutiko. Savo iniciatyva ji padarė naują planą. Konfliktas kilo dėl to, kad(duomenys neskelbtini) ne savo teritorijoje tvėrė tvorą. Į proceso dalyvių klausimus papildomai nurodė, kad 2014 spalio 5 d. jis jokių stulpelių nelaužė. Grįžo iš kaimo – buvo savo brolio mirties metinėse. Pastatė automobilį – dar buvo šviesu. Pasiėmė šunį ir nuėjo jį pavedžioti. Net nežinojo, kad atvažiuos policija. Jeigu policija būtų palaukusi nors pusę valandos, tai galėjo jį ir pamatyti. Kaimynas pasakė, kad jis buvo girtas. Jis kartu su Svetlana atvažiavo. Stulpelių jis nelaužė. (duomenys neskelbtini) tai padarė specialiai. Tai ne pirmas atvejis, kai patys laužo tvorą, tik kitoje vietoje, o paskui iškviečia policiją. Stanislavas pasakė, kad jis slepiasi nuo policijos, nors jis buvo namie. Svetlana ėjo vandens atnešti, bet jai policija nieko nepasakė. Ji tik matė, kad Stanislavas pareigūnams padavė jau specialiai paruoštus dokumentus. Mano, kad jie patys tuos stulpelius ir išlaužė, nes gavo sprendimą juos nugriauti, todėl kaltina kitus. Skambino į inspekciją ir jam pasakė, kad atvažiavo (duomenys neskelbtini) sūnus ir paprašė perkelti datą, nes yra byla teisme ir inspekcija perkėlė trims mėnesiams. (duomenys neskelbtini) galvoja, kad nuskaičiuos nuo jo (M. K.) 2000 lt, jie nugriaus tą tvorą ir jų visos išlaidos bus padengtos. Kada atvyko policijos pareigūnai jo nebuvo, nes jis su šuniu į mišką išėjo pasivaikščioti. Policija galėjo bent 20 min. palaukti, kol jis grįžtų, o taip sakyti, kad jis buvo girtas, tai čia nesąmonė. Pripažįsta, kad automobilis slydo, nes ten 90 laipsnių įvažiavimas, sunku įvažiuoti. Kelias siauras, kai žolė šlapia, buvo sunku įvažiuoti. Akmenys seniai ten buvo prie durų padėti, o kas juos ten padėjo – nežino. Kai jie (M. K. ir S. S.) atvažiavo, stulpeliai gal ir buvo vietoje, bet jie jų nelaužė. Stanislavas sakė, kad jis (M. K.) vieną sulaužė, o kitus tik bandė. Jeigu jis norėtų sulaužyti, jis tada visus ir sulaužytų. Dėl šio įvykio į policiją net nebuvo kviestas. Kai policija atvažiavo, S. J. sakė, kad jis (M. K.) pabėgo, nors jis tikrai buvo namie. Pareigūnai net neužėjo pas jį, Svetlanos nepaklausė kur jis. Juchnevičiai nori iš jo (M. K.) pinigų, nes jiems užstrigo tvoros griovimas. Akmenis jis atvežė ankščiau su karučiais, nes S. S. norėjo juos padėti ten, kur yra jos žemės ribos. Akmenys net ne jų teritorijoje padėti. Jis su (duomenys neskelbtini) s nenorėjo konfliktuoti ir Svetlanos prašė nekonfliktuoti, nes su kaimynais reikia bendrauti normaliai, bet su jais normaliai kalbėti neįmanoma. (duomenys neskelbtini) užėmė 60 cm bendro naudojimo kelio ir 17 cm Svetlanos žemės. Svetlana kreipėsi į visas instancijas. Stulpelių jis nelaužė, bet jie po nakties buvo kreivi. Mano, kad tai (duomenys neskelbtini) darbas. Teismo prašo bylą nutraukti
Šalies argumentai
N. S. J. teismo posėdyje paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) 2014-10-05 d. apie 20:30 val. į kiemą atvažiavo kaimynas M. K. iš trečio buto. Jis buvo namuose dviese su žmona. Kaimynas pastatė savo automobilį ir pradėjo jų tvoros stulpelius versti. Jis (S. J.) pagalvojo, kad reikia iškviesti policiją, ir žmona nuėjo skambinti policijai. M. K. sulenkė keturis stulpelius, o penktą išvertė. Prie durų gulėjo akmenys, tiksliai negali pasakyti kas ten juos sudėjo, gal kaimynė S. S.. M. K. paėmė tuos akmenis ir pradėjo mėtyti į jų duris. Apie 21 val. atvažiavo policija. Pareigūnai nuėjo ieškoti kaimyno M. K.. Vėliau paklausė pareigūnų dėl kaimyno ir jie jam pasakė, kad kaimyno žmona pasakė, kad jis pabėgo ir galbūt kažkur pasislėpė. Į proceso dalyvių klausimus papildomai nurodė, kad viso žemės prie namo yra 20 arų. Jiems priklauso 4,5 arai. Tas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso jų sūnui, bet ten gyvena jis. Ties jų sklypo ribą buvo fundamentas ir buvo stulpeliai, jie norėjo tverti tvorą. Iš viso – buvo 21 stulpelis, bet M. K. išvertė ir vieną sulaužė. Tuos stulpelius savo teritorijoje pastatė jis asmeniškai. Kaimynas taip padarė dėl to, kad nenori, kad jie statytų tvorą. Sakė, kad jie tai neteisėtai daro, nors leidimą tvorai statyti turi. Tvoros statymą derino. Buvo padaryta geodezija, padaryti tyrimai ir jiems davė išvadą, kad viskas teisėtai. Tada kaimynai iškvietė savo geodezininkus ir jie irgi patvirtino, kad viskas teisėtai. Kiekvienas iš kaimynų turi savo teritoriją. Sugadinti stulpeliai buvo metaliniai ir buvo užcementuoti. Padarytą žalą įvertino 1000 lt. Jis mano, kad čia dar mažai. Gal kaimynas buvo susinervinęs ir išvertė tuos stulpelius. Su kaimynu M. K. kalbėjo. Jis neprisipažįsta, kad tai jis padarė, nors tiksliai matė, kad jis tai padarė. Dabar tvoros netvėrė dar, nes laukia teismo leidimo. Čia kitoje byloje sprendžiamas klausimas, kad leistų tvorą pastatyti. Toje teritorijoje yra vienas namas ir trys butai. Reikia tartis su visais bendrasavininkais dėl tvoros, jie neleidžia, bet jie statė savo teritorijoje. Jie pažymėjo taškus ir nuo tų taškų į savo teritoriją atsitraukė. Tvora reikalinga tam, kad niekas nebėgiotų ir nevažiuotų po jų žemę. Jis matė kaip atvažiavo M. K.. Jis vienas atvažiavo, iš karto negalėjo įvažiuoti, porą kartų bandė. Pastatė automobilį, išėjo ir pradėjo keiktis. Priėjo prie stulpelių ir pradėjo juos laužyti. Vieną išlaužė, kitus sulenkė. Pradėjo nuo žemiausio stulpelio. Šitie buvo sulenkti, o sulaužyto nėra nuotraukoje (nukentėjusysis parodo esančioje prie bylos ikiteisminio tyrimo medžiagoje pridėtas nuotraukas- sulenktus stulpelius). Sulaužytų nėra nuotraukoje, jas paslėpė, kad būtų įrodymas. Kai atvažiavo policija, pareigūnai matė, liepė padėti tą stulpelį ant fundamento. Po to jie išvažiavo ir jis bijojo, kad (duomenys neskelbtini) gali išmesti stulpelį. Policija matė išlaužtą stulpelį. Jis guli žolėje (nukentėjusysis parodo nuotraukoje kur guli išlaužtas stulpelis). Jis turi tą stulpelį, jeigu reikės, gali pateikti teismui. M. K. pradėjo laužyti stulpelius nuo kelio, o po to akmenis pradėjo mėtyti. Prieš tai akmenis mėtė jo žmona. Pareiškime rašė, kad kaimynas buvo neblaivus. Nežino, ar jis visada vairuoja neblaivus. Yra 3 metrų bendras kelias visiems, o toliau – jų žemė. Ten buvo mediniai stulpeliai, kad nevažinėtų niekas po jų žemę. Buvo mediniai stulpeliai apie 70 cm – (duomenys neskelbtini) ir juos išmėtė. Jis reiškia pretenzijas tik dėl įmūrytų metalinių stulpelių. Ar jie buvo įmūryti ar įkasti- negali pasakyti. Sūnus turi leidimą statyti tvorą, leidimo dabar negali pateikti. Butas priklauso sūnui, bet tvorą statė visa šeima. Jis neprašė S. S. sutikimo statyti tvorai, gal sūnus prašė, dabar nežino. Žino, kad Vilniaus apskrities teritorijų planavimo statybos inspekcija nustatė, kad jų tvora pastatyta savavališkai, surašė aktą ir įpareigojo tvorą nugriauti, bet jie neturi to akto, ar sūnus turi, nežino. Inspekcija atvažiavo ir pasakė, kad tvora per aukšta, nors jie dar tvoros nepastatė. Jų visa šeima įnešė po dalį pinigų tai tvorai statyti. 2014 metais policiją kvietė tris kartus, nes kaimynas laužė tvorą. Viskas yra policijoje ir pas jo advokatą. Statydami tvorą, jo šeima neperžengė sklypo ribų. Žala, dėl kaimyno veiksmų, apskaičiuota ir advokatas žino iš ko ji susideda. Teismo prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn M. K. pagal LR BK 187 str. 1 d., paskirti jam numatytą bausmę, priteisti civilinį ieškinį.
(duomenys neskelbtini) apklausiama teismo posėdyje paaiškino, kad 2014 m. spalio 5 d. M. K. atvažiavo apie 20.30 val. Negalėjo įvažiuoti į kiemą, tik iš trečio karto jam pavyko. Išlipo iš automobilio ir pradėjo laužyti stulpelius. Buvo labai piktas, rėkė ir keikėsi. Ji iškvietė policiją ir su vyru žiūrėjo pro langą. Po to M. K. pradėjo mėtyti akmenis prie durų. Tuos akmenis ankščiau ten padėjo S. S.. Po to jis (M. K.) nuėjo namo. Po įvykio ji išėjo apžiūrėti kiemo, 4 stulpeliai buvo deformuoti, penktas buvo nulaužtas. Ji matė, kad tai padarė (duomenys neskelbtini) matė tai per langą. Kai atvažiavo policija jie negalėjo atidaryti savo durų, kadangi buvo užmėtytos durys akmenimis. Jie išėjo ir pareigūnai viską surašė, kartu nuėjo į trečią butą. Išėjo S. S., į butą neįleido ir pasakė, kad M. K. pabėgo. Pradėjo aiškinti, kad ji visus įstatymus žino, numėtė pareigūnui sulaužytą stulpelį ant kojos. Į proceso dalyvių klausimus papildomai nurodė, kad jie buvo kambaryje, girdėjo kaip M. K. automobilis atvažiavo. (duomenys neskelbtini) visada tyliai atvažiuodavo, o šį kartą negalėjo įvažiuoti. Viską su vyru matė ir ji iš karto paskambino policijai. M. K. atvažiavo vienas. Matė kaip jis tą dieną mėtė akmenis prie durų. Ji buvo koridoriuje ir gerai girdėjo, kaip jis keikėsi, galvojo, kad jis jiems duris išlaužys. Neturi leidimo tvorai statyti ir Statybos inspekcija neįpareigojo jų nugriauti tvoros. Jie pasakė, kad turės arba nupjauti stulpelius ir palikti 97 cm, arba sumokėti baudą ir turi kreiptis į teismą -dėl leidimo, ką jie ir padarė. Kai kaimynai sužinojo, kad jie kreipėsi į teismą, nuo tada ir pradėjo laužyti stulpelius.
L. S. S. apklausiama teismo posėdyje paaiškino, kad 2014 m. spalio 5 d. jos su M. K. visą dieną nebuvo. Atvažiavo namo apie 18 val., pavalgė. Jos vyresniojo sūnaus namie nebuvo, o jaunesniam reikėjo į darželį, todėl 20 val. jis eina miegoti. M. K. nunešė bulves į rūsį, kurias atsivežė ir išėjo pasivaikščioti su šuniu. Apie 20 val., tiksliai dabar neatsimena, pamatė policijos automobilį pro langą. Kai pradėjo kaimynai statyti tvorą nuo birželio mėnesio jie (duomenys neskelbtini) 6 kartus kvietė policiją, neva jų šeima visada jiems trukdė tą tvorą statyti. Kai ji kreipėsi į visas institucijas, visur skundus parašė, nuo tada ir jų (duomenys neskelbtini) tvoros statyba buvo sustabdyta. 2014-10-05 vakarą atvažiavo policijos ekipažas, ir pareigūnai pradėjo klausinėti jos dėl tvoros. Ji pasakė, kad jos statyba pripažinta savavališka, todėl yra sustabdyta. Šios tvoros nebus, nes jie pradėjo statyti be jos sutikimo, planu jie nesiremia. Į proceso dalyvių klausimus papildomai nurodė, kad M. K. tada išvis nebuvo. Jis nieko nelaužė. M. K. apie 20 val. išėjo iš namų, jis buvo lauke, o ji buvo kitoje namo pusėje. Pro jų miegamojo langą kaip tik matosi tie stulpeliai - ne visi, kampo nesimato, bet pradžia gerai matosi. Nežino kas tuos stulpelius sulaužė, gal (duomenys neskelbtini) patys ir sulaužė. Kai pareigūnai atvažiavo, ji buvo išėjusi į lauką, išėjo ir V. J., kuri pasakė, kad ji girta, nors tikrai nebuvo girta. Konfliktai su (duomenys neskelbtini) kilo dėl to, kad jie pradėjo tvorą statyti, o išeina taip, kad ekspertizes turi daryt jie ir dar mokėti iš savo lėšų. (duomenys neskelbtini) neprašė jų leidimo tvorai statyti. Kai atvažiavo policija, pareigūnai pasakė, kad gavo iškvietimą dėl tvoros. (duomenys neskelbtini) i išėjo ir pradėjo rėkti, kad stulpeliai yra sulenkti. Ji iš pradžių net nematė, kad jie sulenkti. Vėliau taip, matė išvartytus stulpelius. Buvo tamsu jau, nulaužyto stulpelio visai nematė.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. ROIK 0114000660469, vyriausio patrulio S. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. spalio 05 d. apie 20.32 val. patruliuodamas su vyriausiu patruliu M. P. ir vyresniuoju patruliu A. B. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) konfliktas tarp kaimynų. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pilietis S. J., kuris paaiškino, kad jo kaimynas iš trečio buto, būdamas neblaivus atvažiavo į kiemą automobiliu VOLVO, konfliktavo ir apgadino statomos tvoros stulpelius. Iš buto Nr. 3 išėjo pilietė S. S., kuri pradėjo konfliktuoti su pranešėju, reikalavo, kad pranešėjas demontuotų savo tvorą. Statomą tvorą apgadinęs kaimynas iš įvykio vietos pasišalino iki jų atvykimo. Pranešėjas buvo nukreiptas į Vilniaus m. 4 PK.
Analogiškus paaiškinimus davė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas R. A., savo 2014-10-14 tarnybiniame pranešime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, vertindamas bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. K. kaltė dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo neįrodyta.
Privataus kaltinimo baudžiamosiose bylose kaltininko kaltę privalo įrodyti privatus kaltintojas, jis formuluoja kaltinimą ir nustato jo ribas, privalo įrodinėti visus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismas negali imtis prokuroro ar privataus kaltintojo vaidmens ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, patvirtinančius kaltinamojo kaltę, keisti kaltinimo ribų. S. J. kaltina M. K. LR BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu – svetimo turto sunaikinimu ar sugadinimu.
Turto sunaikinimo ar sugadinimo be kvalifikuojančių požymių objektas – fizinių ir juridinių asmenų nuosavybė. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Būtini objektyviosios pusės požymiai - veika, pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Turto sunaikinimas – tai poveikis turtui, dėl kurio jis netenka savo ekonominės ar ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas - toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamu naudotis pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikaltimas padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu į daiktą. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t.y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus daiktas. Be to, visais atvejais turi būti priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimas, ar sugadinimas padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas, ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba, jei nenori sąmoningai leidžia jiems kilti.
Vertinant situaciją baudžiamosios teisės aspektu, labai svarbi nusikalstamos veikos subjektinė pusė – tyčia. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis M. K. būtų turėjęs tiesioginę ar netiesioginę tyčią sunaikinti nukentėjusiojo turto. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. J. ir liudytoja V. J. nurodė, kad būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sugadintas svetimas turtas. K. M. K. ir liudytoja S. S. nurodo priešingas aplinkybes, kad M. K. įvykio vietoje nebuvo visai ir tą vakarą niekas nelaužė stulpelių. Policijos pareigūno S. S. ir tyrėjo R. A. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos tos aplinkybės, kurias nurodė pats nukentėjusysis S. J., pačio įvykio- pareigūnai nematė. Šiuo metu tarp proceso dalyvių vyksta kitas teismo procesas- dėl sklypo ribų nustatyto. Kitų, neginčytinų kaltinamojo M. K. kaltę, įrodančių duomenų byloje nėra.
Esant nustatytoms prieštaringoms aplinkybėms ir kontekstui, konstatuotina, kad šiuo atveju nebuvo padaryta veika, turinti LR BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, M. K. išteisintinas, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. (LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.)
N. S. J. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 2.143,77 eurų turtinės žalos atlyginimo, pagal lokalinę sąmatą Nr. 2, sudarytą 2014.10 kainų lygiu, priteisiant iš kaltinamojo M. K.. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas nukentėjusiojo S. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palieka nenagrinėtą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiu atveju civiliniai ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Medžiaga Nr. ROIK 01140000660469 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. K. išteisinti dėl LR BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
S. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2.143,77 eurų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti medžiagą Nr. ROIK 01140000660469 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.