Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. K., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs, (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vengras, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyventis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K., 2015-09-25 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė N. S. du smūgius svarmeniu į galvos ir veido sritį, padarydamas

jai poodines kraujosruvas dešinėje veido srityje, dešinėje užausinėje srityje bei dešinio skruostikaulio lūžį. Tokiu būdu G. K. padarė N. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio skruostikaulio kaulo lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Apklaustas teisme kaltinamasis G. K. dėl pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad 2015 metų rugsėjo mėnesį kartu su N. S. gyveno viename kambaryje, bendrabučio tipo name, esančiame (duomenys neskelbtini)e. Rugsėjo 25 dieną jie dviese išgėrė butelį degtinės ir nuėjo miegoti. Kitų asmenų kartu su jais nebuvo. Einant miegoti, kambario duris užrakino. Po kurio laiko jis prabudo nuo neįprasto triukšmo ir pamatė ant žemės gulinčią N. S.. Jis suprato, kad ši iškrito iš lovos, todėl ją įkėlė į lovą ir toliau miegojo. Ryte ant jos veido pastabėjo sužalojimus, tačiau pagalvojo, kad jie atsirado dėl to, kad iškrito iš lovos ant grindų. Kaltinamasis teigė, kad fizinio smurto N. S. atžvilgiu nevartojo. Priešingai, pats yra nuo jos nukentėjęs. Nukentėjusiosios pateikto civilinio ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Po rugsėjo 25 dienos, dar kurį laiką gyveno pas N. S., tačiau iškėlus jam baudžiamąją bylą ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, iš jos kambario išsikraustė.

Apklausta teisme nukentėjusioji N. S. paaiškino, jog kažkur apie 2006 metus iš gailesčio priėmė G. K. gyventi į savo kambarį. Gyvendamas jos kambaryje, G. K. dažnai būdavo neblaivus, keldavo konfliktus, elgdavosi agresyviai ir jos atžvilgiu vartodavo fizinį smurtą. Ji norėjo, kad jis išsikraustytų, tačiau G. K. teigdavo, kad gyvens, kiek norės, ir nieko ji nepadarys. 2015-09-25 dienos vakare G. K. buvo neblaivus. Ji liepė jam išsikraustyti, nes pas ją gyvena ir už nieką nemoka. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos, o G. K. sugriebė ant grindų gulėjusį svarmenį (kurį anksčiau pats iš kažkur buvo parsinešęs) ir trenkė jai du kartus į galvą. Ji nukrito ant grindų ir neteko sąmonės. Po kurio laiko atsikėlė, atsigulė į lovą ir kelias dienas gulėjo. Tuo metu blogai jautėsi, negalėjo vaikščioti, mobiliojo ryšio telefono neturėjo, todėl nekvietė greitosios medicinos pagalbos ir policijos. G. K. matė ant jos veido sužalojimus ir iš jos šaipėsi. Po kelių dienų, sugebėjo atsikelti iš lovos, užrakino kambario duris ir G. K. nebeįsileido. Neblaiviam G. K. bandant įsilaužti į jos kambarį ir grasinant susidorojimu, ji kreipėsi į kaimynus, kurie iškvietė policiją ir G. K. išvežė į policijos komisariatą. Tik po to ji kreipėsi gydymo įstaigą, kur jai buvo atlikta operacija ir nustatyti G. K. padaryti kūno sužalojimai. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė 150 eurų civilinį ieškinį nes patyrė turtinę žalą (išlaidos vaistam) bei moralinę žalą. Bylos nagrinėjimo metu patikslino, kad pusę jos įvardintos sumos (75 eurai) sudaro jai padaryta moralinė žala, o likusi 75 eurų - turtinė, nes jai padarytų kūno sužalojimų gydymo eigoje pirko vaistus, tačiau negali teismui pateikti tai patvirtinančių rašytinių įrodymų.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad N. S. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje veido pusėje ir dešinėje užausinėje srityje, dešiniojo skruostikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-09-25). N. S. padaryti kūno sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kalų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų. Nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusių įrankių kiekį, neužfiksuota. Nustatytų sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio įrankio forma, dydžius, neužfiksavo. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Įprastai poodinės kraujosruvos sugyja be pasekmių, o kaulų lūžiai sugyja kauliniais randais.

Apklaustas teisme liudytojas G. S. paaiškino, kad gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tame pačiame aukšte gyvena N. S.. 2015 metų rugsėjo mėnesį, kartu su ja (tame pačiame kambaryje) gyveno ir kaltinamasis G. K., kuris į nukentėjusiosios kambarį atkraustė prieš 7-8 metus iki teismo nagrinėjamo įvykio. Liudytojas patvirtino, kad G. K. dažnai vartodavo alkoholį ir konfliktuodavo su N. S. ir kitais daugiabučio gyventojais. N. S. yra skundusis, kad G. K. ją muša ir atsisako išsikraustyti iš jai priklausančio kambario. 2015 metais rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje, tikslios datos ir laiko neprisimena (teisme teigė, kad tai buvo rugsėjo 24 diena, tačiau gali klysti, nes nuo įvykio praėjo daug laiko), girdėjo kaip G. K. ir N. S. tarpusavyje labai garsiai ginčijosi. Tą dieną jis matė G. K. neblaivų, o N. S. buvo blaivi ir ant jos veido nebuvo matyti jokių sužalojimų. Kaip pasibaigė jų konfliktas, nematė, tačiau ryte eidamas pro N. S. kambarį pastebėjo truputi pravertas duris ir užėjo į vidų. Užėjęs pamatė N. S. gulinčią lovoje. Ant jos veido matėsi sumušimo žymės, veidas buvo sutinęs. Tuo metu kambaryje buvęs G. K. atrodė pasimetęs ir susinervinęs. Jis bandė kažką aiškinti, bet nieko konkretaus neįvardino. Jis nesakė, kad N. S. patyrė sužalojimus, nes iškrito iš lovos ar pan. Lovoje gulėjusi N. S. tik dejavo ir nieko nepasakojo, tačiau savo veido išraiška – mimika, parodė, kad ją sužalojo G. K.. Nukentėjusiajai N. S. neišeinant iš savo kambario ir nesilankant bendrose bendrabučio patalpose (virtuvėje), jos elgesys sukėlė įtarimą. Praėjus 3 dienomis jis ir kiti kaimynai ėmė belsti į N. S. kambario duris. Jai atidarius duris pamatė, kad jos sumušimo žymės dar labiau išryškėjo. N. S. pasakė, kad G. K. jai trenkė su svarmeniu. Jai buvo patarta kreiptis į policiją ir gydymo įstaigą, ką jinai ir padarė.

Apklausti teisme liudytojai policijos pareigūnai M. J. ir D. R. paaiškino, kad 2015-10-01 apie 16.55 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras daužosi į kambario durys. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi N. S., kuri paaiškino, kad iki jų atvykimo, anksčiau pas ją gyvenęs G. K. daužė duris, reikalavo atiduoti jam stalą (kuris buvo jau pastatytas laiptinėje), grasino sumušti. Pas pranešėją ant veido matėsi sumušimo žymės, tačiau jie nesiaiškino jų atsiradimo kilmės. Paėmę iš pareiškėjos pareiškimą, išvyko. Išėję iš bendrabučio pastebėjo asmenį, kuris pagal jiems nurodytus požymius atitiko asmeniui, kuris prieš tai laužėsi į pareiškėjos kambarį. Paaiškėjus, kad tai G. K., jam buvo paaiškinta, kad pareiškėja N. S. parašė pareiškimą ir tolimesniam aiškinimuisi minėtas pilietis buvo pristatytas į policijos komisariatą

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad G. K. nusikalstami veiksmai, tyčia, N. S. suduodant smūgius į galvos ir veido sritį ir taip ją sužalojant, sudaro baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. sudėtį, nes šiais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta N. S. sveikata.

Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad 2015-09-25 susiginčijo su N. S. dėl cigarečių, tačiau jos nemušė. Jis taip pat nepripažino, kad 2015-10-01 veržėsi į N. S. kambarį, daužė duris ir jai grasino. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis iškėlė versiją, kad N. S. nustatytus kūno sužalojimus ji galėjo patirti, kai neblaivi pati iškrito iš lovos, nors ikiteisminio tyrimo metu šių faktinių aplinkybių nenurodė. Tačiau kaltinamasis negalėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl N. S. nustatytus sužalojimus įvertinę teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad jie buvo padaryti ne vienu o dviem trauminiam poveikiais ir, kad nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Todėl kaltinamojo parodymus apie tai, kad N. S. neblaivi iškrito iš lovos, teismas vertina kritiškai, kaip deklaratyvius ir jais netiki. Kaltinamasis pripažino kad 2015-09-25 kitų asmenų be jo ir N. S. kambaryje nebuvo. Tai patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas G. S., kuris patvirtino, kad girdėjo kaimynų konfliktą ir matė neblaivų G. K., o ryte, užėjęs į N. S. kambarį pastebėjo ant jos veido akivaizdžias sumušimo žymes, kurių iš vakaro ant nukentėjusiosios veido nebuvo. Lovoje gulėjusi kaimynė leido suprasti kad tai padarė G. K., kuris tuo metu buvo kambaryje ir elgėsi įtartinai. Liudytojas patvirtino, kad praėjus kelioms dienoms, pati N. S. pasakė, kad ją su mušė G. K. ir tai padarė panaudodamas svarmenį. Teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti nuosekliais nukentėjusiosios N. S. parodymais apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą ir tai padariusį asmenį kaltinamąjį G. K., nes tokius parodymus nukentėjusioji pateikė ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant teisme. Jos parodymus patvirtina specialisto išvados duomenys bei liudytojo G. S. parodymai.

Skirdamas G. K. bausmę, teismas atsižvelgia į baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d., 2 d., 55 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

G. K. įvykdė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Teismas nenustatė G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, bei vadovaudamasis BK 54 str., teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant G. K. laisvės apribojimo bausmę.

Teismas atmeta nukentėjusiosios N. S. pateiktą civilinį ieškinį dėl 75 eurų turtinės žalos priteisimo, nes teismui nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas. Nukentėjusiosios N. S. pateiktas civilinis ieškinys dėl 75 eurų neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo tenkintinas pilnai.

Baudžiamojoje byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo G. K. 112,91 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias už advokato pagalbą dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Šioje baudžiamojoje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas 2016-04-019 teismo nutartimi buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis), nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, valstybei kyla pareiga užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl šiuo atveju minėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. K. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. ir nubausti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo terminą nuo 2016-05-31 iki 2016-06-01.

Įpareigoti G. K. per du mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per visą nustatytą laisvės apribojimo laiką nesilankyti nukentėjusiosios N. S. gyvenamojoje vietoje ir su ja nebendrauti.

Išaiškinti G. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

G. K. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nukentėjusios N. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti. Nukentėjusiojo N. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti ir iš G. K. priteisti 75 eurus.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš G. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.