- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-19
- Bylos Nr.
- BIK-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54760-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis (pirm.), Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- G. K.
- Advokatai
- Sergejus Milovas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios G. K. ir jos gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 17 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji G. K. ir jos gynėjas advokatas S. Milovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 17 d. nutarties dalis dėl G. K. nuteisimo ir baudžiamąją bylą jai nutraukti bei atmesti pareikštą civilinį ieškinį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliaciniame skunde buvo iškeltas klausimas dėl netinkamo G. K. tariamai padarytos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 ir 184 straipsnius. Teigiama, kad iš G. K. pareikšto kaltinimo, kurio turinys yra labai painus ir prieštaringas, sunku suprasti, kokio – jai patikėto arba jos žinioje esančio – turto pasisavinimu ir iššvaistymu ji yra kaltinama. Taip pat nurodoma, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistajai buvo patikėtas valdyti koks nors individualios įmonės turtas, į bylą nebuvo pateikti jokių dokumentai, kuriuose būtų apibrėžta, kokius įgalinimus ir kokio turto atžvilgiu turėjo G. K.. Pasak kasatorių, iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso 256 straipsnio ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio nuostatų matyti, kad G. K. jos užimamų pareigų pagrindu joks individualios įmonės turtas nebuvo ir negalėjo būti patikėtas. Toliau kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio nėra aišku, už kokio – nuteistosios žinioje buvusio ar jai patikėto – svetimo turto pasisavinimą ir iššvaistymą ji nuteista, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė. Toliau nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą, jog individualios įmonės piniginės lėšos buvo patikėtos G. K., padarė vadovaudamasis vien tik įmonės savininkės parodymais, kuriems suteikė išskirtinę reikšmę, laikė juos patikimais, nors jokie kiti bylos įrodymai jų nepatvirtina. Kasatorių teigimu, įmonės savininkė turi pagrindą apkalbėti G. K. dėl asmeninės neapykantos. Toliau nurodoma, kad akivaizdžiai netinkamai teismas vertino liudytojos T. B. parodymus, suteikė jiems klaidingą reikšmę.