Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau - Pravieniškių 2-ojo kalėjimo) teikimą dėl nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Be to, jis Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 234 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dal, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 25 straipsnio 4 dalį ir 289 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 289 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (įsiteisėjo 2012 m. balandžio 17 d.).

3. Nuteistajam A. A. paskirtos bausmės pradžia – 2002 m. sausio 8 d.

4. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

5. Teikime nurodyta, kad nuteistasis į Pravieniškių 2-ajį kalėjimą atvyko 2014 m. spalio 31 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Atvykęs į įstaigą nuteistasis adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų, nepažeidė nustatytos tvarkos. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus. Pataisos namuose nuteistasis stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių. Tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, įgytą išsilavinimą, esamas aplinkybes, jis vadovaujasi visuomenei priimtinomis vertybėmis ir normomis. Sutinka su priežiūra, stengiasi laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau per bausmės atlikimo laiką 3 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, vieną kartą baustas drausmine nuobauda (2012 m. spalio 31 d.). Šiuo metu A. A. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas 18 kartų. Teikime taip pat pažymėta, kad teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau vertinimo metu pripažįsta, kad jam inkriminuotas veikas atliko ir nurodo, kad gailisi. Iki įkalinimo jis mokėsi ir baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą, įgijo dažytojo tinkuotojo specialybę. Iki tarnybos armijoje dirbo apie 1,5 metų pagal specialybę, o nuo 1989 m. iki suėmimo dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko, o vėliau – direktoriaus pavaduotojo pareigose. Nuteistasis 2021 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo dailidės specialybę. Bausmės atlikimo metu įdarbintas nebuvo. Pravieniškių 2-ajame kalėjime nuteistajam taip pat buvo sudarytos sąlygos užsiimti individualia kūrybine veikla, labdaros tikslais, kuria užsiima iki šiol. Nuteistasis pristatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kad bendrovė galėtų suteikti galimybę įsidarbinti, po galimo išėjimo iš pataisos įstaigos. Teikime nurodyta, kad A. A. turi pakankamą išsilavinimą, profesines kvalifikacijas, todėl sėkmingą adaptaciją darbo rinkoje bei ekonominį ir socialinį saugumą užtikrintų sisteminga darbinė veikla, konkrečios darbo srities kompetencijų tobulinimas, tai skatintų sėkmingesnę nuteistojo integraciją į visuomenę bei mažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Teikime taip pat pažymėta, kad iš nuteistojo solidariai priteisti civiliniai ieškiniai. Pataisos įstaiga buvo gavusi keturis vykdomuosius dokumentus, kurios nuteistasis savanoriškai dengė, visus įsiskolinimus nuteistasis yra padengęs. Pokalbio metu nuteistasis teigia, kad laisvėje pragyveno iš darbo užmokesčio gaunamų pajamų. Pataisos namuose nuteistajam finansiškai padeda artimieji, kadangi jis pataisos namuose nedirba ir negauna darbo užmokesčio. A. A. laisvėje ne visuomet siekė legalaus pragyvenimo šaltinio. Jo įvykdytas nusikaltimas gali būti siejamas su finansinėmis paskatomis bei nepakankamais lėšų paskirstymo įgūdžiais. Taigi, siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus bei stabilaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas. Teikime taip pat pažymėta, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. 2022 m. vasario 4 d. atlikus pirminį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė rizika. Atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, 2022 m. vasario 14 d. nuteistajam nustatyta vidutinė rizika. 2023 m. balandžio 4 d., taikant OASys metodiką, A. A. nustatyta maža pakartotinio nusikalstamumo rizika. Jam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi mažą darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, buvo įtakojamas asocialios grupės, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių.

6. Teismo posėdyje pataisos įstaigos atstovė palaikė teikimą, papildomai paaiškino, kad nuteistasis A. A. po teikimo perdavimo nagrinėti teismui už gerą elgesį buvo dar kartą paskatintas 2023 m. balandžio 14 d.

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas teikimą prašė tenkinti, prokuroras prašė teikimo netenkinti.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkinamas.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. A. yra atlikęs privalomą dvidešimties metų paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kai jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo, tačiau vien ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09).

Motyvuojamoji dalis

10. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos aplinkybės yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos įvertinimas. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Iš teikimo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. vasario 4 d. atlikus pirminį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, jam nustatyta vidutinė rizika. Atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, 2022 m. vasario 14 d. nuteistajam nustatyta vidutinė rizika. 2023 m. balandžio 4 d., taikant OASys metodiką, A. A. nustatyta maža pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką tris kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, vieną kartą baustas drausmine tvarka, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje skatintas devyniolika kartų. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. A. A. 2021 metais Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo dailidės specialybę. Bausmės atlikimo metu įdarbintas nebuvo. Užsiima individualia kūrybine veikla, labdaros tikslais. Nuteistasis pristatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kad bendrovė galėtų suteikti galimybę įsidarbinti, po galimo išėjimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, A. A. probleminės sritys nėra pakankamai koreguojamos, o jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti. 2023 m. balandžio 4 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-2794 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad nuteistajam nustatyti du statiniai, negalintys kisti, kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis. Taip pat išskiriami šeši dinaminiai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeniniai veiksniai: turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; buvo įtakojamas asocialios grupės; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, A. A. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Teismo vertinimu, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika būtų mažesnė, ar bent jau aiškiai mažėtų. Atkreiptinas dėmesys, jog toks egzistuojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis, įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, pagrįstai leidžia spręsti, jog nuteistasis maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius nedėjo, ir toks riziką nusikalsti didinančių veiksnių kiekis neduoda pagrindo daryti išvadai, kad nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, o bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti.

11. Teisėjų kolegija kaip teigiamą nuteistojo asmenybės pokytį vertina tai, kad paskutiniuoju, 2023 m. balandžio 4 d. atliktu, pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertimu, A. A. pagal OASys metodiką nustatyta maža pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau nagrinėjamu atveju yra praėjęs per trumpas laiko tarpas įvertinti, kaip ilgai nuteistasis gebės elgtis tinkamai, kad dinamikoje ši rizika nedidėtų.

12. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. A. šiuo metu atlieka bausmę už 30 nusikalstamų veikų. Jis, būdamas dar jauno amžiaus, pakankamai ilgą laiko tarpą (1994-2001 metais) dalyvavo nusikalstamo susivienijimo („(duomenys neskelbtini)“), ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, be kitų nusikaltimų, taip pat padarė labai sunkius smurtinius nusikaltimus du pasikėsinimus nužudyti ir trylika baigtų nužudymų, kurie sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, t. y. buvo atimta gyvybė dvidešimt trims asmenims, padaryti nužudymai žiaurūs, dalis nužudytųjų kūnų supjaustyti, o kūno dalys sudegintos, siekiant nuslėpti nusikaltimus. Nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų ir iš keršto. A. A. buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis šiuo metu kaltę pripažįsta (teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad byla jo atžvilgiu suklastota), bet analizuojant situaciją stebimas gynybiškumas, detalumo vengimas. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo A. A. pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu A. A. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat turi būti įvertinta.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra ir nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Nors nuteistasis A. A. yra devyniolika kartų skatintas, tačiau jis tris kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, vieną kartą baustas drausmine nuobauda už administracijos reikalavimų nevykdymą. Bausmės vykdymo metu A. A. ilgą laiką bausmę vykdančios institucijos administracijos buvo apibūdinamas patenkinamai. Nors anksčiau galiojusi (iki 2022 m. sausio 1 d.) BVK 167 straipsnio 3 dalies nuostata numatė, kad nuteistieji iki gyvos galvos gali dirbti tik jei patys pageidauja, tačiau nuteistajam manant, kad jis yra pasirengęs grįžti į visuomenę ir tapti pilnaverčiu jos nariu, turi būti įvertinamas ir jo požiūris į darbą. Be to, darbinė veikla yra viena iš pozityvaus užimtumo formų, mažinanti ir pakartotinio nusikalstamumo tikimybę būnant laisvėje. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirbo ir nedirba, nors pataisos įstaigos administracija jam siūlė darbą, t. y. nuteistasis nedirbo ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl paties nuteistojo nenoro. 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam Drausmės komisijos metu buvo pasiūlytas mokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau nuteistasis nepareiškė noro dirbti, atsisakė mokamo darbo (t. 5, d. 2, b. l. 149) ir nedirba iki šiol.

14. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis A. A. bausmės atlikimo metu reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, buvo skatintas už gerą elgesį bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, kad palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Visgi, vien šios aplinkybės, įvertinus jas šioje nutartyje aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis A. A. jau yra pasiruošęs laisvėje laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų ir gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo asmens bylos duomenys pagrindžia, kad jo nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinktos įtakos, atsakingumo stoka, įvykdytų veikų nuvertinimas gali būti siejami su jo nusikalstamo bei nustatytas taisykles pažeidžiančio elgesio pasireiškimu, ir tai gali riboti nuteistojo mąstymo lankstumą keičiant savo nuostatas bei vertybinius įsitikinimus, požiūrį į save ir apriboti tam tikras savęs realizavimo galimybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. A. pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad jam galėtų būti paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, o nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, kad būtų galima daryti išvadą, jog jis yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, tiek ir baudžiamojo įstatymo nuostatos, suteikiančios asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinamos ir taikomos taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotino nusikalstamo elgesio rizika nors ir yra maža, tačiau dar gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pakeisti požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.