Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui Č. Š. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. Š. savo neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo, patvirtinto 2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX-628, 13 str. 1, 2,1, 2,2, 2.3 punktus.

Už nustatytus pažeidimus Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigūnas S. J., 2010 rugpjūčio 17 d., Č. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 51, pagal LR ATPK 76 str. 2 d. ir paskyrė 220 Lt baudą bei pasiūlė atlyginti 5647,25 Lt aplinkai padarytą žalą. Č. Š. 2010 m. rugsėjo 15 d. į Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kasą sumokėjo 5647,25 Lt už aplinkai padarytą žalą. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas su S. J. apskaičiuota žala gmtai nesutiko ir kreipėsi į LR Aplinkos ministeriją prašydamas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skirti lėšų tvenkinio tūrio apskaičiavimo pagal topografinę nuotrauką darbų pirkimui. Šiaulių RAAD 2011-08-02 sudarė darbų atliko sutartį Nr. 08/02 su UAB "Projkelva", kuria įmonė įsipareigojo pateikti topografinę nuotrauką Jogaudų k., Č. Š. žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su nustatytu iškastos kūdros grunto kiekiu bei paskleisto grunto plotu ir pateikti iškastos kūdros tūrio apskaičiavimo duomenis.

Pagal UAB "Projkelva" atliktus apmatavimus nustatyta, kad sklype yra 5378 m² dydžio išraitytos konfigūracijos vandens telkinys. Bendras iškasto grunto tūris yra 8877 m³. Savavališkai iškasto grunto tūris yra 6731 m³. Savavališkai iškastas 6731 m³ gruntas paskleistas 0,6673 ha plote, sunaikinant ten buvusią žolinę augmeniją. Žala gamtai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr.45 patvirtinta nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos (Žin., 1998, Nr. 26-706) 6 punktu, 15 punktu. Metodikoje pateikiami nuostolių apskaičiavimo baziniai tarifai indeksuojami kartą per ketvirtį, taikant vartotojų kainų indeksą (VKĮ). 2010 m. II ketvirčio indeksavimo koeficientas yra 1,695.Nuotolių, padarytų sunaikinus arba pažeidus kraštovaizdžio kompleksus, dydis apskaičiuojamas susumuojant atskirų kraštovaizdžio objektų nuostolių dydžius. Kadangi pažeidimas padarytas Žemaitijos nacionalinio parko zonoje, nuostolių dydis didinamas 2 kartus. 2011-08-18 LR AM Šiaulių RAAD Plungės agentūros vedėjos I. L. paskaičiavimu, nuostoliai padaryti gamtai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų siekia 119975,73 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Č. Š., sutikdamas su S. J. 2010-08-17 pasiūlymu, į Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kasą sumokėjo 5647,25 Lt, t.y. padengė padarytus savo veiksmais nuostolius gamtai, kuriuos paskaičiavo S. J., liko neatlyginta 114 328, 48 Lt gamtai padaryta žala.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovai savo ieškinį palaikė visa apimtimi.

Teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kūdros iškasimui, kanalų, senos kūdros išvalymui bei grunto paskleidimui vietoje, visus reikiamus leidimus turėjo. Darbų atlikimą buvo suderinęs su nacionalinio parko direkcija, aplinkos apsaugos agentūra, savivaldybės Žemės ūkio skyriumi. Kadangi darbus atliko per kelis etapus, dėl durpingo grunto ir lietingų sezonų, dalis grunto buvo suplauta atgal į valomus ir kasamus objektus, todėl tvarkant krantines buvo pažeistos ribos už ką ir buvo nubaustas administracine nuobauda.

AAĮ 1 straipsnio 21 punkte, kuriame įgyvendintos 2004-04-21 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/3 5/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau - Direktyva) 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, žala aplinkai apibrėžta kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. AAĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3)žemei, t.y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Nurodytas teisinis reglamentavimas perkeltas iš Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies.

Tretysis asmuo atsiliepime pažymi, kad atsakovas paties žalos padarymo fakto neginčija, šį faktą jis pripažino sutikdamas atlyginti S. J. paskaičiuotus nuostolius. Jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti UAB „Projkelva" atliktų matavimų duomenų pagrindu paskaičiuotus nuostolius gamtai, atsakovas nepateikia.

Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovai ieškinio reiklavimams pritarė.

Teisminio nagrinėjimo metu, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos atstovas paaškono, jog savavališkai išdidino griovius ir pavertė juos kūdromis, pats Č. Š. pripažino apmokėdamas baudą ir tuo metu paskaičiuotą žalą aplinkai. Atstovas dėl papildomų Šiaulių RAAD atliktų paskaičiavimų palieka spręsti teismui ir niekaip jų nevertina. Atstovas paaiškino, kad Č. Š. prašė atlikti griovių valymo darbus, nepažymėdamas nieko dėl jų techninių parametrų keitimo - kiek numatoma gilinti ar platinti esamus. Brėžinyje pažymėti numatomi valyti grioviai bei kūdros kasimo vieta. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijoje buvo padaryta išvada: kad bus atliekamas melioracijos statinių paprastasis remontas (Melioracijos techninis reglamentas MTR1.05.01:2005 (žin.,2005-01-08, Nr. 3-59) 5.5 punktas), t.y. bus atliekami darbai, kuriais atstatomi sugedę esami melioracijos statiniai, nekeičiant jų buvusių parametrų bei konstrukcijos (keičiami sulūžę, suirę, perklojami užsidumblinę ar susidėvėję vamzdžiai, atstatomos drenažo žiotys, kontroliniai šuliniai, įrengiami vandens nuleistuvai, stiprinami hidrotechniniai statiniai ir panašiai), jam nereikalingas kitoks leidimas (paeal MTR 1.07.01:2006 Melioraciios statiniu statybos leidimas (Žin.. 2006-01-14, Nr. 5-176)). Pagal Statybos technini reglamentą STR 1.05.06:2005 STATINIO PROJEKTAVIMAS (Žin.. 2005. Nr. 4-80) 42 punktą, jei Projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų, tai dokumentų viršenybė nustatoma taip: 42.1. techninės specifikaciios: 42.2. aiškinamieji raštai: 42.3. brėžiniai: 42.4. sąnaudų kiekių žiniaraščiai. Nei viename teisės akte nėra nuorodos į projekto viršelį (jame užsimenama apie griovių platinimą ir gilinimą). Todėl Žemaitijos nacionalinio parko direkcijoje buvo išduotas suderintas leidimas išsikasti prašomą 3 arų dydžio kudrą ir išvalyti melioracijos griovius, o ne juos rekonstruoti ar perstatyti. Č. Š. savavališkai, ne pagal suderintus projektus, minėtus objektus pakeitė, net ir esant tam objektyvioms sąlygoms, turėjo kreiptis į juos suderinimo, pritarimo, ko nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovo pateiktų ir teismo surinktų įrodymų pagrindu, pasitvirtinus jų turiniui, nustatyta, kad Č. Š. nuosavybės teise valdo 2,60 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, Jogaudų k., Plungės r., ir šios aplinkybės atskirai įrodinėti nereikia.

Bylos duomenimis, atsakovas Č. Š. kreipėsi į Žemaitijos nacionalinio parko direkciją su prašymu leisti jam priklausančioje žemėje išvalyti esamus griovius ir esamą kūdrą bei leisti išsikasti šalia griovio naują kudrą. Prašyme nurodoma, kad gruntas bus paskleistas vietoje (b.l. 23). Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, 2006-09-04 raštu informavo atsakovą Č. Š., kad neprieštarauja, kad būtų išvalyti esami grioviai ir esama kūdra atsakovui priklausančioje žemėje Jogaudų k., Plungės r., bei davė sutikimą išsikasti papildomą, iki 3 arų dydžio naują kūdrą, pagal atsakovo paruoštą shemą (b.l. 21). Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas, Techninėse sąlygose melioruotoje žemėje ir kaimo vietovėje projektuoti, nurodė, kad kūdros kasimas ir griovių pavalymas melioracijos įrenginiams neigiamaos įtakos neturės (b.l. 25). 2010-08-17 Žemaitijos nacionalinio parko direkcija informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Plungės ir Rietavo žemėtvrkos skyrių, kad patikrinus Č. Š. žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad melioracijos darbų valymas, kūdros kasimas ir pan., vykdomas ne pagal 2006-09-04 su Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos suderintą shemą (b.l. 34). ŽNPD pareigūnas S. J. patikrinimo akte konstatavo, kad 2006-2007 m. vykdytų kasimo darbų metu buvo nesilaikoma suderintų melioracijos griovių valymo ir kūdros kasimo schemos sprendinių. Vandens naudmenų plotas padidėjo nuo 10 a iki 28 a.; 2010-08-17 Č. Š. (vadovaudamasis 2006 m. schema) iš naujo atliko griovių valymo darbus ir vandens naudmenų plotas padidėjo dar 15 a ir jau sudaro 43 a (visi grioviai ir kūdros sujungti į vieną visumą); žemės kasimo lyginimo darbai vykdyti 1,24 ha plote, žemės paskleistos ir Telšių miškų urėdijos miške (3 a plote) (b.l. 18). Č. Š. buvo pareikštas administracinis kaltinimas padarius veiką, numatytą LR ATPK 76 str. 2d., ir priimtas nutarimas jį nubausti 220 Lt administracine nuobauda (b.l.5-7). Č. Š. buvo pasiūlyta atlyginti aplinkai padarytą 5647,25 Lt žalą (b.l. 37), kurią jis 2010-09-15 apmokėjo (b.l. 8). LR Aplinkos ministerijos Šiaulių RAAD nesutiko su ŽNPD pareigūno S. J. atliktais paskaičiavimais dėl žalos aplinkai ir sudarė su UAB „Projkelva“ darbų atlikimo sutartį, tikslu nustatyti iškasto grunto kiekį, paskleisto grunto plotą ir pateikti kūdros tūrio apskaičiavimo duomenis ir pagal UAB „Projkelva“ atliktus skaičiavimus buvo nustatyta, kad sklype yra 5378 m² dydžio kūdra, bendras iškasto grunto tūris yra 8877 m³, bendras grunto pasklaidymo plotas yra 0,88ha (b.l. 45-52). 2011-08-18 LR AM Šiaulių RAAD Plungės agentūros vedėjos I. L. paskaičiavimu, nuostoliai padaryti gamtai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų siekia 119975,73 Lt (b.l. 40-41), žala gamtai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr.45 patvirtinta nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos (Žin., 1998, Nr. 26-706) 6 punktu, 15 punktu.

Teisiniai argumentai

Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibūdinama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimas. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 ir 4 p. nuostatos). Dėl žalos aplinkai padarymo fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).

Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Reiškia, civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę už žalą gamtai, priteisiant atlyginti nuostolius, padarytus sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus. Nuostolių dydis apskaičiuotas vadovaujantis formule, kuri taikoma nustačius neteisėtus reljefo keitimo arba sužalojimo veiksmus bei pažeidus žolinę augmeniją (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr.45 patvirtinta nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos (Žin., 1998, Nr. 26-706) 6 punktas, 15 punktas).

Teismas pažymi, kad atsakovo argumentai, jog kūdros kasimas ir griovių valymas jam priklausančiame žemės sklype buvo leistina ūkinė veikla, kuri nelaikytina neteisėtais veiksmais, yra iš esmės teisingi. Byloje nėra ginčo, kad šiai veiklai – kūdros savo ūkiniams poreikiams įrengimui, kanalų išvalymui, atsakovas buvo gavęs nustatytus leidimus, kūdra buvo kasama pagal parengtus ir suderintus projektus. Duomenų, kad iškasant kūdra, išvalant minėtus griovius būtų pažeista žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo sąlygos, nenustatyta. Taigi, savo žemės sklype iškasdamas kūdrą ir valydamas griovius, atsakovas vykdė leistiną ir teisėtą veiklą. Ginčo esmė –žala aplinkai.

Vadovaujantis įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

Administracinės teisės pažeidimo byloje, kurioje Č. Š. buvo pareikštas administracinis kaltinimas padarius veiką, numatytą LR ATPK 76 str. 2d., ir priimtas nutarimas jį nubausti 220 Lt administracine nuobauda (b.l.5-7), nėra duomenų, reikšmingų nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėtinoms aplinkybėms dėl gamtai padarytos žalos sunaikinus ar sužalojus kraštovaizdžio kompleksus ar objektus nustatyti bei pažeidus žolinę augmeniją. 2010 m. rugpjūčio 17 d. patikrinimo aktu (b. l. 18-19), sudarytu patikrinus, ar atsakovo žemės sklype teisėtai iškasta kūdra, atlikti kanalų valymo darbai, kuris buvo pagrindas taikyti Č. Š. administracinę atsakomybę pagal ATPK 76 straipsnio 2 dalį, konstatuoti tik nukrypimai nuo projektuose nurodytų išmatavimų, nes kūdros yra padidintos, kanalai praplatinti, jų parametrai neatitinka projektinėje dokumentacijoje nurodytų matmenų. Akte jokių aplinkybių apie faktinį arba galimą neigiamą poveikį kraštovaizdžio objektams, o konkrečiai, tos vietos reljefui – nefiksuota. Byloje nėra dokumentų, kurių pagrindu būtų patvirtintos iškasto grunto (jo dalies) faktinio ar galimo paskirstymo aplinkui, neigiamos įtakos (žalingo poveikio) gamtinei aplinkai (vietovės augmenijai) aplinkybės. Ar buvo pakenkta kraštovaizdžio reljefui ar augmenijai dėl kūdrų iškasimo, kanalų išvalymo ir žemių paskirstymo nesilaikant kasimo projektuose numatytų parametrų, byloje nebuvo įrodinėjama. Taip pat nebuvo įrodinėjama, ar atsirado pakenkimai kraštovaizdžio augmenijai, tam tikrą kiekį iškasto žemės sluoksnio paskleidus aplink kudros įrengimo ir kanalų išplatinimo vietose.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo nustatinėjama, kokią neigiamą įtaką grunto iš kūdros iškasimo , kanalų išplatinimo vietos turėjo tos vietovės kraštovaizdžiui, ar padidintų kūdrų, kanalų iškasimu bei grunto paskleidimu buvo pakenkta tos vietos reljefo formoms (padaryta žala aplinkai sunaikinant (pakeičiant) teigiamas arba neigiamas reljefo formas), sunaikinta agmenija, kuri išnyko ir nebegali atsistatyti, nes būtent augmenijos sunaikinimo pagrindu ieškovas skaičiavo ieškiniu reikalaujamus priteisti nuostolius. Pažymėtina, kad atsakovui pasikreipus į Žemaitijos nacionalinio parko direkciją su prašymu leisti jam priklaunčioje žemėje išvalyti esamus griovius ir esamą kūdrą bei leisti išsikasti šalia griovio naują kūdrą ir, nurodžius, kad iškastas gruntas bus paskleistas vietoje (b.l. 23), buvo gautas teigiamas pritarimas ir grunto paskleidimas vietoje nevertintas, kaip galimas pavojus esančiai augmenijai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareiogūnams atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo Žemitijos nacionalinio parko direkcijos pareigūno S. J. galimo piktnaudžiavimo tarnyba (dėl netinkamos žalos aplinkai paskaičiavomo tyriamuoju atveju), Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ikiteisminio tyrimo pareigūnus informavo, kad Č. Š. priklausančiame sklype Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų nėra, nėra įregistruota saugomų augalų augaviečių, teritorijoje vyravo sukulturintiems, nusausintiems, tačiau menkai prižiūrimiems laukams budinga augmenija. Grunto paskleidimas teritorijoje yra antrinis, laikino sukultūrinto kraštovaizdžio pokytis, kadangi panašios vertės žolinės augalijos elementai atsikuria jau po 1-2 metų. Raštą pasirašęs Aplinkos viceministras nurodo, kad dėl padidėjusių vandens telkinių plotų žemės naudmenų vertė nesumažėjo, vizualinės taršos objektų neatsirado, o bendra gamtinės aplinkos ir kraštovaizdžio būklė pagerėjo (b.l. 97-99).

Tokios aplinkybės įgalina sutikti su atsakovo atstovo nurodytais argumentais, kad byloje neįrodytas pakenkimo augmenijai, kaip kraštovaizdžio objektui faktas, tiek žalos gamtinei aplinkai padarymo faktas.

Vertindama išdėstytas aplinkybes ir remdamasis teismų formuojama praktika (c.b. 2A-44/2011), teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodytas neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovas prašo taikyti atsakovui deliktinę civilinę teisinę atsakomybę priteisiant žalos gamtinei aplinkai atlyginimą padarymo faktas, taip pat neįrodytas žalos augmenijai, kaip kraštovaizdžio objektui, padarymo faktas, kuriuo remdamasis ieškovas skaičiavo prašomus priteisti nuostolius (CK 6.246 str. 1 d. ir 6.249 str. 1 d. sąlygos).

Neteisėtų veiksmų bei žalos gamtinei aplinkai faktai nepreziumuojami ir turi būti įrodinėjami įprasta tvarka. Teismas konstatuoja, kad neįrodyti neteisėtų veiksmų padarymo ir žalos šiems objektams atsiradimo faktai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį, pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento reikalavimą atsakovui Č. Š. atlyginti žalą gamtai, tretieji asmenys byloje Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Plungės rajono apylinkės teisme.