Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-325-581/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-24
Bylos Nr.
1S-325-581/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Nr. 1S-325-581/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2;2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 24 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, įtariamojo S. L. gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui nedalyvaujant,

teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), besimokančio Rokiškio technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykloje 2 kurse, nevedusio, neteisto, gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties, kuria įtariamajam S. L. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartimi S. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.

Šalies argumentai

Skundu suimtojo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą 2014 m. vasario 20 d. nutartį. Nurodo, kad pirmiausia teismas turėjo įsitikinti, ar byloje yra pakankamai duomenų, jog suimtasis padarė sunkius, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d., numatytus nusikaltimus. Teigia, jog tokių duomenų byloje nėra. Iš ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų nukentėjusios parodymų matyti, jog prievarta ar smurtas, jos atžvilgiu naudota nebuvo, ji lytiškai santykiavo su įtariamaisiais savo noru. Ta aplinkybė, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, neturinti socialinių įgūdžių, neduoda pagrindo manyti, jog suimtasis mėgins ją paveikti, siekdamas, kad ji pakeistų parodymus, tuo labiau, jog nukentėjusioji buvo apklausta ne tik pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, bet ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė negali būti taikoma. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad S. L., būdamas laisvėje bėgs, slėpsis nuo iki teisminio tyrimo, prokuroro, teismo, o nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog S. L. yra nevedęs, nesusietas socialiniais ryšiais su gyvenamąja vieta. Skunde teigiama, jog S. L. yra neteistas, o nevedęs todėl, kad yra labai jauno amžiaus, vos sulaukęs pilnametystės, mokosi, turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena kartu su tėvais, kurie jį išlaiko, todėl vien gresiančios sankcijos griežtumu BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindo buvimas negali būti įrodytas. Atkreipia dėmesį į tai, jog nutartyje yra aptarti tik pagrindai, kuriems esant gali būti skirtas suėmimo terminas, tačiau teismas visai nesvarstė galimybės, jog proceso tikslai, kurių siekiama paskiriant kardomąsias priemones, gali būti pasiekti S. L. skiriant ir švelnesnes kardomąsias priemones, sudarant galimybę tęsti mokslą, atlikti praktiką pas ūkininką, kad galėtų įgyti siekiamą išsilavinimą, gauti darbą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo S. L. gynėjo skundą atmesti. Skundas atmetamas.

S. L. įtariamas tuo, kad 2014 m. vasario 17 d. laikotarpyje 15.30 - 20.30 val.(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. L., panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, žinodami, kad Ž. M. yra nepilnametė, išžagino ir seksualiai prievartavo Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent: Ž. M. būnant automobilyje „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame R. L., ant galinės sėdynės, po E. L. atliktų seksualinės prievartos veiksmų, ir pasinaudojus tuo, kad nukentėjusios pasipriešinimas ankstesniais veiksmais jau buvo palaužtas, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: abiem rankomis stipriai suimdamas nukentėjusiąją už galvos, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, per prievartą palenkdamas Ž. M. veidu prie lytinio organo, viena ranka stipriai laikydamas Ž. M. už galvos, kita ranka paimdamas lytinį organą ir per jėgą įdėdamas jai į burną, spausdamas Ž. M. galvą žemyn ir aukštyn, atliko prieš nukentėjusiosios valią oralinį aktą, po to stipriai paimdamas nukentėjusios ranką ir jos ranka suimdamas lytinį organą, nukentėjusios ranka atlikdamas judesius aukštyn ir žemyn, tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusios valią, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusios valią t. y. šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 149 str. 3 d., 150 str. 3 d.

Suimtasis S. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2014-02-18 12.00 val. buvo laikinai sulaikytas.

Patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenys apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamus nusikaltimus byloje yra šie – tai iš dalies paties įtariamojo S. L. parodymai, nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kiti tyrimo veiksmų protokolai.

Motyvuojamoji dalis

BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.

Nustatyta, kad S. L. įtariamas tyčinių sunkių nusikaltimų, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Šioje byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai, t. y. kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo, trukdyti procesui. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). Suimtasis S. L. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, išlaikomas tėvų, anksčiau neteistas, tačiau įtariamojo šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta, nors ir turi reikšmės parenkant kardomąją priemonę (BPK 121 straipsnio 4 dalis), tačiau nėra ir negali būti vienintelis ar lemiantis pagrindas, priimant sprendimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo. Šioje byloje S. L. įtariamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu (BK 11 str.), už kuriuos įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau įtarimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, duoda pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje S. L. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Apylinkės teismas suėmimą S. L. taip pat paskyrė BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. kad įtariamasis trukdys procesui. BPK 122 str. 3 d. numatyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Kad S. L. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiąją, neapklaustus galimus liudytojus, bandyti derinti parodymus tiek pasinaudodamas ryšio priemonėmis, tiek tiesiogiai, rodo veikų, kuriomis jis įtariamas pobūdis, o taip pat byloje esantys ir teismui pateikti duomenys, o būtent: liudytojo J. Š. parodymai, vyr. tyrėjo 2014-03-07 tarnybinis pranešimas, iš kurių matyti, jog įtariamajam pažįstami asmenys prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją siekė paveikti nukentėjusiąją ir jos artimuosius, t. y. kad nukentėjusioji keistų pirminius parodymus. Prokuroras papildomai nurodė, jog dėl poveikio nukentėjusiajai pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas pagal BK 233 straipsnį. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, jog kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 2 p. yra.

Skunde S. L. gynėjas tvirtina, kad yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, byloje nėra, o nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad prievarta ar smurtas jos atžvilgiu naudotas nebuvo, ji lytiškai santykiavo savo noru. Pažymima, jog tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tiek skundą nagrinėjantis teismas šioje baudžiamojo proceso stadijoje įrodymų nevertina ir nesprendžia asmens kaltės klausimo, o analizuoja ir vertina tik tuos duomenis, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, o duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, pakankamumą ar visų įrodymų, tame tarpe ir nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nuoseklumą, jų šaltinių patikimumą ir kt., privalės įvertinti atitinkamai prokuroras arba bylą nagrinėsiantis teismas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog skundo nagrinėjimo momentu, ikiteisminio tyrimo byloje yra pakankamai duomenų manyti, kad S. L. yra įtariamas pagrįstai.

Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-20 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas, S. L. šioje proceso stadijoje skirta pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti Lietuvos BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Rokiškio rajono apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo S. L. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė