Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-05-23 · Administracinė byla Nr. I-947-386/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-23
Bylos Nr.
I-947-386/2014
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00243-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“
Atsakovas
D. L.
Trečiasis asmuo
T. L., U. L.
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-947-386/2014Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00243-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ atstovams B. K. ir M. M.,

atsakovei D. L.,

2014 m. gegužės 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ prašymą atsakovei D. L., tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. L. ir U. L. dėl 591,28 Lt vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“ (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (b. l. 1-3) atsakovei D. L. (toliau – ir atsakovė), tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. L. ir U. L. prašo priteisti iš atsakovės D. L.:

- vietinės rinkliavos įsiskolinimą 591,28 Lt;

- išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, valstybės naudai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Kretingos rajono savivaldybės taryba 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-195 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Kretingos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vadovaujantis minėtais nuostatais nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Kretingos rajone buvo įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vienam gyventojui metams. Vietinės rinkliavos mokėtojas yra asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą ar faktiškai gyvenantis Kretingos rajono savivaldybėje. Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-163 „Dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo ir vietinės rinkliavos administravimo“ SĮ „Kretingos komunalininkas“ pavesta administruoti vietinę rinkliavą. Nurodo, kad D. L. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), o jos šeimą sudaro: sūnus T. L. ir dukra U. L. Paaiškina, kad D. L. šeimai taikoma lengvata už 2013 m., be to, dalį vietinės rinkliavos, t. y. 100,00 Lt sumokėjo 2011 m. Už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. D. L. šeima yra nesumokėjusi 591,28 Lt vietinės rinkliavos. Teigia, kad pareiškėjas savo įsipareigojimus pagal savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. T2-195 vykdė laiku ir tinkamai ir jokių pretenzijų iš atsakovės nėra gavęs.

Atsiliepimas

Atsakovė D. L. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (b. l. 34-36) nurodo, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pareiškėja paaiškina, kad sūnaus ir dukros deklaruota gyvenamoji vieta yra ten pat, kur ir gyvena atsakovė, tačiau jos sūnus nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki dabar mokosi Vilniuje, o dukra nuo 2011 m. gegužės 1 d. dirbo ir gyveno Klaipėdoje, o nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. – Norvegijoje. Mano, kad nepaisant to, jog prašymas taikyti lengvatą buvo pateiktas 2013 metais, vietinė rinkliava turėtų būti perskaičiuojama ir už 2010-2012 metus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ atstovai B. K. ir M. M. palaikė pareiškėjo prašymą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė D. L. atsiliepimą į pareiškėjo prašymą palaikė ir prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo atveju prašo išdėstyti sprendimo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“ prašymu prašo priteisti iš atsakovės D. L. 591,28 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už atsakovę ir jos šeimą, kurią sudaro dukra ir sūnus, o už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. tik už atsakovę.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Kretingos rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2009 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T2-195 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ 1 punktu patvirtino Kretingos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) (pakeisti Tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T2-269, 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T2-315, 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T2-353, 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T2-122).

Taryba 2010 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. T2-372 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T2-195 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ pakeitimo“ 1 punktu patvirtino naują Nuostatų redakciją (pakeista Tarybos 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T2-454, 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T2-458, 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T2-122). Tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. T2-163 „Dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo ir vietinės rinkliavos administravimo“ 2 punktu savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ pavesta administruoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą surinkimą. Minėti tarybos sprendimai paskelbti viešai - www.kretinga.lt bei www.kretkom.lt .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.).

Nuostatų 3.6 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) – tai Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 3.7 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius Leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje.

Pagal Nuostatų 17 punktą vietinės rinkliavos dydžiai yra nurodyti šių Nuostatų priede. Pagal Nuostatų priedo „Vietinės rinkliavos dydžiai Kretingos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojams“ 1 eilutę gyventojams daugiabučiuose namuose ir vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatuose (namuose) nustatyta 73 Lt vienam gyventojui per metus dydžio vietinė rinkliava nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2010 m. lapkričio 1 d. – 69 Lt, nuo 2012 m. sausio 1 d. – 66 Lt ir nuo 2013 m. gegužės 1 d. – 71 Lt. Pagal Nuostatų 8.4 punktą rinkliavos administratorius Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazėje registruoja ir tvarko duomenis apie Vietinės rinkliavos mokėtojo – fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir kartu gyvenančius šeimos narius ar asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą. Pagal šio punkto Tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. T2-269 redakciją – duomenis apie fizinio asmens deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą ir kartu gyvenančius šeimos narius ar asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą ar faktiškai gyvenančius. Pagal Nuostatų 3.8 punktą faktinė gyvenamoji vieta – vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą vietą savo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta.

Pagal byloje pateiktus Teismų informacinės sistemos LITEKO 2014 m. kovo 4 d. išrašus apie asmenį, gautus iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b. l. 18-20) D. L., U. L. ir T. L. paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).

Pagal Prašymą (be datos) Kretingos miesto seniūnui (b. l. 37) atsakovė D. L. prašo atleisti U. L. ir T. L. nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą. Nurodo, kad prašomų atleisti asmenų deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), tačiau U. L. nuo 2011 m. gegužės 1 d. gyvena Klaipėdoje, nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. – Norvegijoje, T. L. nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. gyvena Vilniuje. Prašyme R. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir E. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini) paliudijo, kad minėti asmenys adresu (duomenys neskelbtini), negyvena.

Lietuvos Edukologijos Universiteto Istorijos fakulteto 2013 m. balandžio 8 d. pažymoje Nr. I7-723 Kretingos seniūnijai nurodyta, kad T. L. studijuoja 3 kurse universitete (b. l. 38).

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijos 2013 m. balandžio 30 d. pažymoje Nr. (4.22)-V12-522 pareiškėjui apie faktinę padėtį nurodyta, kad U. L. ir T. L. yra deklaravę savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau U. L. nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. išvykusi į Norvegiją, T. L. nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. išvykęs studijuoti į Vilnių. Tokia pati informacija T. L. pateikiama ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijos 2013 m. spalio 30 d pažymoje Nr. (4.22)-V12-802 pareiškėjui apie faktinę padėtį (b. l. 44).

Pareiškėjas vietinę rinkliavą atsakovei už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. paskaičiavo už atsakovę ir jos šeimos narius – U. L. ir T. L. Pareiškėjas vietinę rinkliavą atsakovei už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. paskaičiavo tik už pačią atsakovę.

Nuostatų (redakcija galiojusi iki 2010 m. lapkričio 1 d.) 19 punktą gyventojui, išvykusiam iš Kretingos rajono per mokestinius metus ir gavusiam iš Gyventojų registro tarnybos arba seniūnijos, kurioje faktiškai gyveno iki išvykimo, patvirtinimą apie jo gyvenamosios vietos pasikeitimą, vietinė rinkliava perskaičiuojama nuo išvykimo mėnesio 1 dienos, jeigu asmuo išvyko iki 15 d., ir nuo ateinančio mėnesio 1 d., - jeigu asmuo išvyko po 15 d. Nuostatų (redakcija galiojanti nuo 2010 m. lapkričio 1 d.) 26.1-26.2 punktuose nustatyta, kad vietinė rinkliava netaikoma asmenims, išvykusiems mokytis į dienines švietimo įstaigas, esančias ne rajono savivaldybės teritorijoje ir asmenims, išvykusiems į užsienį arba į kitą savivaldybę mokytis, stažuotis, dirbti, į komandiruotę ir kitais tikslais ne trumpiau kaip 30 kalendorinių dienų ir gyvenantiems ne Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 27 punktą asmenys, nurodyti 26.1 - 26.5 punktuose, prašymus bei dokumentus dėl Vietinės rinkliavos netaikymo pateikia seniūnijai, kurioje gyvena arba kurioje deklaruota gyvenamoji vieta. Pagal 29 punktą asmenims, nurodytiems 26.1 ir 26.2 punktuose, Vietinė rinkliava netaikoma pagal seniūnijų seniūnų pateiktą faktinę padėtį patvirtinančią pažymą; pažyma pateikiama kasmet; nepateikus dokumento iki gruodžio 15 dienos, Vietinė rinkliava asmeniui už einamuosius metus neperskaičiuojama. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja 2010-2012 metų laikotarpiu teikė duomenis apie jos šeimos narių faktinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo atsakovei perskaičiuoti vietinę rinkliavą už 2010-2012 metų laikotarpį.

Taigi pareiškėjas vietinę rinkliavą atsakovei turėjo paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. – 182,50 Lt (3 asm. x 73 Lt / 12 mėn. x 10 mėn.). Už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 241,50 Lt (3 asm. x 69 Lt / 12 mėn. x 14 mėn.). Už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 198 Lt (3 asm. x 66 Lt). Už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. – 22 Lt (66 Lt / 12 mėn. x 4 mėn.). Už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 47,33 Lt (71 Lt / 12 mėn. x 8 mėn.). Iš viso gaunama suma 691,33 Lt. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė 100 Lt yra jau sumokėjusi ir iš viso skolinga 591,28 Lt (691,33 Lt - 100 Lt). Pastebėtina, kad nedidelis skirtumas gali būti dėl centų apvalinimo.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovei galėtų būti sumažinta ar perskaičiuota vietinė rinkliava dėl kokių nors kitų priežasčių, todėl atsakovė privalo vykdyti įstatymu nustatytą prievolę, tai yra mokėti vietinę rinkliavą už 2010-2013 metų laikotarpį. Pareiškėjo prašymas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 591,28 Lt vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Dėl atsakovės prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą.

Teismas vertindamas valstybės finansinę padėtį ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės finansinė padėtis yra pakankama teisinė prielaida atidėti teismo sprendimo vykdymą. Įvertinus tai, kad teismų praktika vertinant tiek valstybės, tiek asmens finansinę (turtinę) padėtį būtų formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), teismui nustačius, kad asmens finansinė padėtis yra sunki, teismo vertinimu gali būti taikomos sprendimo įvykdymo išdėstymo nuostatos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis) ir teismo sprendimo, kuriuo priteisiamas įsiskolinimas, įvykdymas išdėstomas.

Atsakovės prašymas priteistinos sumos mokėjimą dėl sunkios materialinės padėties išdėstyti dalimis tenkintinas, kadangi pareiškėjos sūnus yra studentas, ji teikia jam finansinę paramą, todėl tikėtina, kad jos turtinė padėtis sunki.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis).

Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, valstybės naudai, tačiau nepateikė tokių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktus yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis nesumokėtas, o vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsniu nesumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą. ABTĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. Pažymėtina, ABTĮ nėra nurodytas pareiškėjo minimas atvejis. Atsižvelgiant į tai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 97 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjo savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ prašymą visiškai;

priteisti iš atsakovės D. L., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ 591,28 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt vieną litą, dvidešimt aštuonis centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 metų sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo;

šiuo teismo sprendimu priteistos vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumokėjimą išdėstyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė