Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria K. Z. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu K. Z. nubaustas pagal ATPK 124² str. 1 d. 600 Lt bauda teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 mėnesiams dėl to, kad jis, 2011 m. rugpjūčio 13 d., apie 15.45 val., vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir rikiuodamasis lenkimui, neįsitikino, kad lenkimui reikalinga priešpriešinio eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko priešpriešais važiavusio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja turėjo keisti važiavimo kryptį, įvažiavo į kelkraštį ir nuvažiavo nuo kelio, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 141.3 punkto reikalavimus.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, K. Z. jį apskundė Vilniaus rajono apylinkės teismui, kuris 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi pažeidėjo skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą paliko nepakeistą. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad K. Z. kaltė įrodyta byloje esančių įrodymų visuma. Pažymėjo, kad važiuodamas keliu, kur yra kelio vingis į dešinę pagal pažeidėjo judėjimo kryptį, kur yra bloga matomumas, K. Z. privalėjo elgtis atsargiai, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų, jų turto saugumui. Prieš pradėdamas lenkti, K. Z. privalėjo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir jis nekliudys priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. Z. kaltė, padarius ATPK 124² str. 1 d. (pavojingas vairavimas) numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir skyrė nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai.

K. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nutarimu paskirta administracinė nuobauda už pavojingą vairavimą. Nuobauda paskirta už tai, jog jis, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, neįsitikino, kad lenkimui reikalinga priešpriešinio eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko priešpriešais važiavusio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja turėjo keisti važiavimo kryptį, įvažiavo į kelkraštį ir nuvažiavo nuo kelio.

ATPK 124² str. 1 d. numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, kuris apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² str. 1 d. numatyta už šias alternatyvias veikas: 1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui; 2) vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 str., pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga bei apklausė patį pažeidėją ir liudytojus I. I. , A. B. , A. R. bei K. P. . Administracinės teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leido apylinkės teismui pagrįstai konstatuoti, kad K. Z. kaltas dėl to, jog automobilis VW Passat nuvažiavo nuo kelio.

Liudytoja I. I. teisme parodė, kad priešpriešinėje eismo juostoje eismas buvo intensyvus, automobiliai važiavo kolona. Matė, kaip iš priešingos juostos į jos juostą staiga įvažiavo automobilis. Ji buvo priversta ar staigiai stabdyti, arba sukti į šoną, į dešinę, kad išvengti susidūrimo. Norėjo suvaldyti mašiną, nuvažiavo į griovį. Pažeidėjas važiavo jos juosta (b.l. 22-23).

Liudytojas (policijos pareigūnas) A. B. teisme parodė, kad pagal pranešimą atvyko į eismo įvykio vietą, kur automobilis VW Passat nuvažiavo nuo kelio, kelkraštyje stovėjo BMW ir Opel Vectra markės automobiliai. Iš BMW ir Opel Vectra markės automobilių vairuotojų paaiškinimu buvo nustatyta, kad jie važiavo link Utenos. Nukentėjusioji važiavo su automobiliu ,,VW Passat“ į Vilnių. Moteris, vairavusi ,,VW Passat“ automobilį pamatė, kad už po sunkvežimio į jos eismo juostą išvažiavo automobilis ,,Opel Vectra“. Tam, kad išvengti susidūrimo, ji pasuko dešiniau ir nuvažiavo nuo kelio. VW Passat vairuotoja paaiškino, kad Opel automobilis staiga įvažiavo į jos juostą (b.l. 20-21).

Liudytojas A. R. (policijos pareigūnas) davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytojas A. B. (b.l. 21-22).

Liudytojas K. P. teisme parodė, kad automobiliu važiavo iš Vilniaus, keliu Vilnius-Utena. Iki K. Z. Opel automobilio, dar buvo keletas automobilių. Priekyje važiavo vilkikas su priekaba. Prieš automobilius Opel ir BMW važiavo vilkikas su priekaba. Važiavo sunkiasvorė mašina, BMW, Opel, kažkiek mašinų ir jis. Tam, kad pamatyti, ar priešpriešine eismo juosta važiuoja koks automobilis, būtų tekę išvažiuoti visam automobiliui į priešpriešinę eismo juostą, tik tada viską galėtum pamatyti. Paaiškino, kad jo automobilį ir kitus automobilius aplenkė K. Z. automobilis. K. Z. važiavo paskui BMW automobilį. K. Z. norėdamas aplenkti automobilį BMW, išvažiavo iš savo juostos, po to grįžo. Jis matė, kad automobilis VW Passat, kai grįžo, Opel į savo juostą, išlindo nebevaldomas. VW Passat nuvažiavo į griovį. Atstumas tarp Opel ir VW Passat buvo visiškai nedidelis. Jei Opel automobilis nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, nebūtų autoįvykio. Jis sustojo ir padėjo nukentėjusiajai. Kažkur po 10 min. grįžo ir Opel vairuotojas (b.l. 29-30).

Iš liudytojo E. C. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis BMW markės automobiliu 2011-08-13 važiavo Molėtų plentu Utenos link ir matė įvykio momentą. Pilietis, kuris vairavo Opel automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tuo momentu buvo susidarius automobilių kolona, nes prieš jį važiavo keletas sunkvežimių, kurios sunku buvo aplenkti dėl intensyvaus eismo ir prasto matomumo. Opel automobilis važiavo už jo, staiga išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir už po sunkvežimio pasimatė automobilis ,,VW Passat“. Tada Opel vairuotojas staigiai stabdė, o Passat vairuotoja pasuko vairą į dešinę, automobilį sumėtė, nes ratai pagavo kelkraštį ir automobilis nuvažiavo nuo kelio. Matomumas buvo blogas, nes buvo kelio vingis (b.l. 26).

Taigi, byloje esančių įrodymų analizė rodo, jog važiuodamas kelio vingyje, kur yra blogas matomumas, K. Z. neįsitikinęs, kad galės saugiai atlikti lenkimo manevrą ar grįžti į savo eismo juostą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sudarydamas kliūtį ta eismo juosta važiavusiam automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja turėjo staigiai keisti važiavimo kryptį, dėl ko įvažiavo į kelkraštį ir nuvažiavo nuo kelio. Remiantis policijos pareigūnų ir tiesiogiai įvykį mačiusių eismo dalyvių parodymais, nustatyta, kad važiuojant kelio vingiu, matomumas buvo blogas, o dėl eismo intensyvumo, nebuvo įmanoma pamatyti priešpriešine eismo juosta važiuojančias transporto priemones neišvažiavus į ją, t.y. nepradėjus lenkimo manevro. Be to, šiuo keliu važiavę K. P. ir E. C. patvirtino I. I. parodymus apie tai, kad K. Z. išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, tarp pastarojo ir I. I. automobilių buvo nedidelis atstumas, dėl ko K. Z. turėjo staigiai stabdyti, kad sugrįžti į savo važiavimo juostą. Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes priešingai nei kad nurodo apeliantas, jų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys. Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų, vykdžiusių tarnybines pareigas ir tiesiogiai mačiusių eismo įvykį, parodymų tikrumu, nes byloje nėra duomenų apie jų suinteresuotumą bylos baigtimi, tokių duomenų (logiškų) nenurodo ir apeliantas.

Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui įrodyti. Aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar paties pažeidimo įvykdymu, nenustatyta, todėl faktinės bylos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124² str. 1 d. Apeliacinio skundo teiginiai neatitinka tikrovės ir vertintini kaip siekis K. Z. išvengti administracinės atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.