- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- 2S-1372-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15247-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 2.5.4.7.1Oficialusis testamentas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė panaikinti notarės 2019 m. balandžio 29 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į testatoriaus P. P., mirusio (duomenys neskelbtini) turtą, tai yra keturis žemės sklypus, pagal (duomenys neskelbtini) notarės patvirtintą testamentą. Nurodė, kad notarė, neįsigilinusi į pateikto testamento tekstą, atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir prašymą atmetė formaliais motyvais. Testamente testatorius nurodo, jog pareiškėjui palieka visą turtą, įskaitant ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, testamentu testatoriui buvo išaiškinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnis, pagal kurį neleidžiama palikimų priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl pareiškėjas, priimdamas žemę vienoje vietovėje, turi priimti palikėjo žemę ir kitoje vietoje be išlygų. Notarės argumentas, jog suformuluoti žemės sklypai neįtraukti į testamentą, neatitinka teisingumo kriterijaus, kadangi, testatorius negalėjo jų įtraukti, nes Vilniaus apskrities viršininko sprendimas dėl žemės atkūrimo buvo priimtas 2009 m. liepos 28 d., tai yra po testatoriaus mirties.
2. Notarė nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) testamente yra nurodytas konkretus turtas, kurį P. P. paliko pareiškėjui. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad testatorius paliko jam visą turtą, nes tokios nuostatos testamente nėra. Minėti keturi sklypai Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 28 d. sprendimu buvo suformuoti iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris testamente nėra paminėtas. Notarei nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, jog nauji sklypai buvo suformuoti iš vieno testatoriaus turėto sklypo, kuris yra nurodytas testamente. Notaras nėra kompetentingas spręsti, kaip buvo suformuoti žemės sklypai ar atkurta nuosavybės teisė į juos, bei negali plečiamai aiškinti testamento turinio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjo R. L. skundą atmetė.
4. Teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) notarės patvirtintame testamente nurodytas turtas, kurį P. P. paliko vaikaičiui R. L., tai yra visi kilnojami namų apyvokos daiktai, esantys bute (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), visi piniginiai indėliai, esantys bet kuriame Lietuvos Respublikos banke. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 28 d. sprendimas patvirtina, kad keturi žemės sklypai buvo suformuoti iš žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso testatoriui. Notarės patvirtintame testamente yra nurodytas konkretus turtas, kurį testatorius paliko pareiškėjui, ir šis išvardintas turto sąrašas yra baigtinis. Vienas iš paliekamų objektų - testatoriui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodyti keturi sklypai buvo suformuoti iš žemės sklypo, kuris testamente nėra paminėtas. Testamente nėra nurodyta, jog pareiškėjui paliekamos turtinės teisės ir kitas turtas.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas prašo užpildyti testamente tikėtinai esamas palikėjo valios spragas, išsiaiškinti testatoriaus valią, tačiau šie klausimai nėra ir negali būti sprendžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Teisės normose nėra suteikta teisė notarui aiškinti, interpretuoti palikėjo valią, nurodytą testamente, ir tokiu būdu užpildyti testamento spragas. Notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Šiuo atveju neginčytinų duomenų, kad testamente nurodytas nekilnojamasis turtas, tai yra žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo prašyme išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nurodytas nekilnojamasis turtas yra tas pats objektas, tai yra suformuoti sklypai yra iš vieno turėto sklypo, kuris yra nurodytas testamente, notarui nebuvo pateikta. Todėl notaras, kilus abejonių dėl prašomo atlikti veiksmo, turėjo pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į testamente nurodytą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 dalį asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą. Pareiškėjas skundu neįrodė, kad notarė, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą, pažeidė teisės normas, nustatančias tokią pareigą. Teismas neteisėtų notarės veiksmų taip pat nenustatė.
II. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėjas R. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į pareiškėjo prašyme nurodytus žemės sklypus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas neįvertino aplinkybės, jog nauji keturi žemės sklypai priklauso mirusiam testatoriui ir buvo suformuoti iš žemės sklypo, kuris pareiškėjui buvo paliktas pagal testamentą. Tačiau pareiškėjui testamentu buvo palikti ir kiti žemės sklypai, kuriuos jis privalo priimti visus, o ne iš dalies ir be išlygų.
7.2. Teismas neįvertino klaidingo notarės nutarimo argumento, jog suformuoti žemės sklypai, neįtraukti į testamentą. Šis argumentas neatitinka teisingumo kriterijaus, kadangi testatorius iki mirties šių žemės sklypų dar neturėjo. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 28 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių į šiuos žemės sklypus atkūrimo buvo priimtas tik po testatoriaus mirties.
7.3. Teismas neteisingai aiškino testamentą, kuriame buvo aiškiai nurodyta, jog pareiškėjui paliekamas visas turtas, tame tarpe ir žemės sklypas, visi piniginiai indėliai ir t.t. Testamento 2 punkte nurodyta, jog testatoriui išaiškintas CK 5.20 straipsnis, pagal kurį neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tai reiškia, kad pareiškėjas, priimdamas žemės sklypą vienoje vietovėje, privalo priimti ir kitus palikėjo žemės sklypus kitoje vietoje be išlygų.
8. Suinteresuotasis asmuo notarė R. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl notarės atsisakymo išduoti pareiškėjui papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į keturis žemės sklypus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
10. Nagrinėjamoje byloje ir notarės pateiktoje paveldėjimo byloje esantys duomenys patvirtina, jog testatorius (duomenys neskelbtini) testamente nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančius visus kilnojamuosius namų apyvokos daiktus, esančius bute, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), visus piniginius indėlius, esančius bet kuriame Lietuvos Respublikos banke, testatorius palieka savo vaikaičiui, tai yra pareiškėjui.
11. Iki testatoriaus mirties Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 81-7062 ir 2001 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 81-15720 testatoriui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,5 ha žemės sklypą ir 100/1590 dalis 15,9 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat Ukmergės rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-710/199 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad testatorius apie 1932-1933 metus pirko iš S. 15,65 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį jungtinės nuosavybės teisėmis bendrai valdė iki nacionalizacijos. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. sausio 18 d. pažyma Nr. 24 pagal šį teismo sprendimą buvo pripažinta, jog testatorius turi nuosavybės teisę į 7,83 ha žemės.
12. Po testatoriaus mirties Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 81-18873 testatoriui buvo atkurtos ir registruotos Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į 0,9 ha, 0,5 ha ir 18,8500 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į notarę, prašydamas išduoti paveldėjimo pagal testamentą liudijimą į testatoriaus turtą: visus žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurta testatoriaus nuosavybės teisė. Notarė 2004 m. lapkričio 5 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi testamente nurodytas tik vienas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas pateikė penkių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus. Todėl notaras negali nustatyti, į kurį konkrečiai iš minėtų penkių sklypų testatorius paliko testamentiniam įpėdiniui, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), testamente nepaminėtas.
13. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-858-566/2005 patenkino pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų ir įpareigojo notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo pagal testamentą liudijimą į penkis sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog testatoriaus nuosavybės teisės atkūrimas laikomas vientisu procesu, kurio metu atkuriant teises į tų pačių savininkų turėtą tą patį nekilnojamąjį turtą, buvo suformuoti penki žemės sklypai vienoje kadastrinėje vietovėje. Todėl pagal CK 5.18 straipsnio 2 dalį teismas pripažino, kad pagal testamentą palikus pareiškėjui žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas paveldi penkis sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau cituojamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą bei notarės atsisakymo jį išduoti į 7,83 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini).
14. Notarė 2005 m. kovo 2 d. išdavė pareiškėjui paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, pagal kurį pareiškėjas paveldėjo penkis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 2.5-41-30509 testatoriui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,83 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir vietoj turėtos 7,83 ha žemės perduoti neatlygintinai lygiaverčiai keturi 3,2500 ha, 2,6100 h, 0,9500 ha ir 0,7000 ha žemės sklypai, į kuriuos nuosavybės teisės buvo registruotos ir Nekilnojamojo turto registre. Todėl pareiškėjas vėl kreipėsi į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo į naujai suformuotus ir registruotus 4 žemės sklypus. Notarė 2019 m. balandžio 29 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi šie keturi žemės sklypai suformuoti iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris testamente nėra paminėtas, o pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog sklypai yra suformuoti iš vieno turėto sklypo, kuris nurodytas testamente.
15. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nesutinka su notarės nutarimu ir teigia, jog testatoriaus valia buvo palikti visą jam priklausančią žemę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog testatorius testamente aiškiai nurodo, jog pareiškėjui palieka visą turtą, tame tarpe ir žemės sklypą. Šios nutarties 10 punkte pacituotas testamento tekstas patvirtina, jog pačiame testamente nėra frazės, jog paliekamas „visas turtas, tame tarpe ir žemės sklypas“. Testamento tekste yra išvardintas paliekamas turtas, nurodant, jog paliekami visi kilnojamieji namų apyvokos daiktai ir visi piniginiai indėliai. Tačiau paliekamas žemės sklypas nurodytas tik vienas – esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat netiksliai cituoja testamento 2 punktą, nes jame yra nurodyta, jo testatoriui išaiškintas CK 5.20 straipsnis, kuriame kalbama apie teisę į privalomąją palikimo dalį, o ne pareiškėjo nurodomas draudimas palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, kuris yra nustatytas CK 5.50 straipsnio 1 dalyje.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 11-14 nutarties punktuose aptartus paveldėjimo byloje esančius duomenis apie testatoriaus nuosavybės teisių į valdytą iki nacionalizacijos žemę atkūrimo eigą bei į tai, jog testamente buvo nurodytas tik vienas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nenurodant jo ploto bei kitų šį sklypą individualizuojančių požymių, taip pat nebuvo nurodyta, jog paliekamos reikalavimo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, pripažįsta, jog testatorius neturėjo galimybių tinkamai nurodyti visų pareiškėjui norimų palikti žemės sklypų. Taigi byloje reikia spręsti klausimą dėl tikrosios testatoriaus valios.
17. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentą, turi tiksliai atitikti testamente išdėstytą testatoriaus valią. Dėl to notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi būti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, išreikštos testamente, aiškiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę. Pagal CK 5.18 straipsnio 2 dalį testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko, jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, neturi reikšmės, taigi tokie netikslumai nėra kliūtis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl testamento neaiškumo. Notaras neturi įgaliojimų nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Kai testamento turinys yra neaiškus, notaras neturi teisės pats jį aiškinti, interpretuoti savo nuožiūra, pasikliauti įpėdinio teikiamu aiškinimu, o įpėdiniams jį aiškinant skirtingai – spręsti, kurio aiškinimas atitinka tikrąją testatoriaus valią. Tokiu atveju notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčas pagal suinteresuotų asmenų kreipimąsi spręstinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
18. Nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis). Jam, kaip vienašaliam sandoriui, sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies (testatoriaus) valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Testamentu išreiškiama tik vieno asmens valia savo nuožiūra palikti visą turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims arba atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (CK 5.19 straipsnio 1–3 dalys). Pagal CK 1.63 straipsnio 5 dalį vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Dėl to testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės netaikytinos visa apimtimi, nes testamentas yra vienašalis sandoris, bet ne sutartis – dvišalis sandoris, kuriuo sutarties šalys suderina savo valią, pasiekia susitarimą dėl tarpusavio teisių ir pareigų bei susitaria dėl civilinių teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo ar nutraukimo. Testamente išreikštai valiai aiškinti sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančios CK 6.193–6.195 straipsnių teisės normos taikytinos tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011).
19. Atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus įpėdinių ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, bet nagrinėjant tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertintinos testamento sudarymo aplinkybės ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės ( mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė ( mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Be to, sprendžiant testatoriaus valios turinio nustatymo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad negalioja testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011).
20. Nagrinėjamoje byloje pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog notarė, jai kilus abejonių dėl testamente nurodyto žemės sklypo ir žemės sklypų, į kuriuos prašoma išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, tapatumo, turėjo pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau pirmos instancijos teismas tokiu atveju turėjo tinkamai atlikti jam įstatymo ir aptartos teismų praktikos suteiktą pareigą išsiaiškinti tikrąją testatoriaus valią, nurodytą testamente. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad testamento sudarymo metu ir testatoriaus mirties dieną dar nebuvo atkurtos visos jo teisės į turėtą žemę, o Nekilnojamojo turto registre buvo registruotos nuosavybės teisės tik į vieną žemės sklypą, galėjo būti priežastimi, sutrukdžiusia testatoriui tinkamai nurodyti visus testamentu paliekamus pareiškėjui.
21. Reikšminga aplinkybė byloje yra ir tai, jog Ukmergės rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 28 d. sprendime nurodyta, jog testatorius prašė pripažinti, jog jo tėvas su broliu įsigijo 15,66 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. 81-7062, 2001 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. 81-15720 ir 2003 m. rugsėjo 15 d. sprendime Nr. 81-18873 nurodyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos į valdytą 20,25 ha žemės, 5,50 ha miško, 1,00 ha vandens telkinį, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi abu sklypai, nors buvo ir skirtinguose kaimuose, bet toje pačioje (duomenys neskelbtini). Todėl pirmos instancijos teismas turėjo detaliau aiškintis tikrąją testatoriaus valią bei pareikalauti papildomų duomenų.
22. Pagal CK 5.22 straipsnio 1 dalį testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal CK 5.11-5.14 straipsniuose nustatytas taisykles. Paveldėjimo byloje esantys duomenys iš Gyventojų registro patvirtina, jog testatorius turi du įstatyminius įpėdinius – dukrą R. L. ir sūnų V. P.. Nagrinėjamoje byloje, norint išsiaiškinti tikrąją testatoriaus valią, įstatyminiai įpėdiniai turėjo būti įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, norint tinkamai nustatyti aplinkybes, ar nėra ginčo dėl testatoriaus turto paveldėjimo tarp įpėdinių, taip pat tiksliai išsiaiškinti testatoriaus valią dėl žemės sklypų palikimo pareiškėjui.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos ir pateiktos paveldėjimo bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines aplinkybes, neįtraukė kitų įstatyminių testatoriaus įpėdinių į bylą suinteresuotaisiais asmenimis, nesiaiškino testamento turinio bei tikrosios testatoriaus valios dėl testamentiniam įpėdiniui paliekamų žemės sklypų apimties. Todėl pirmos instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas, naikintina, grąžinant pirmos instancijos teismui pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų nagrinėti iš naujo.
24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo R. L. skundą dėl notaro veiksmų pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.