- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-768-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01544-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- K. B., J. B.
- Ieškovas
- UAB „Nemėžio komunalininkas“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nemėžio komunalininkas“ ieškinį atsakovams J. B. ir K. B. dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2009-07-07 su ieškiniu (b.l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų J. B., K. B. 6091,63 Lt skolą už laikotarpiu nuo 2004-03-01 iki 2009-04-26 suteiktas butui komunalines paslaugas, 435,59 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Nemėžio komunalininkas“, kurio steigėjas Vilniaus rajono savivaldybė, teikia komunalines paslaugas Vilniaus rajono gyventojams. Butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) UAB „Nemėžio komunalininkas“ teikė tokias komunalines paslaugas: buitinių atliekų išvežimas, apšildymas, šalto vandens tiekimas bei kitos paslaugos, už kurias laikotarpiu nuo 2004-03-01 iki 2009-04-26 susidarė įsiskolinimas 6091,63 Lt. Mokesčiai už komunalines paslaugas skaičiuojami pagal patvirtintus komunalinių paslaugų tarifus ir registruotų/deklaravusių ar faktiškai gyvenančių šiuo adresu asmenų skaičių. Nuo 2004-03-01 iki 2009-04-26 atsiskaitymai už komunalines paslaugas buvo vykdomi dalinai arba nevykdomi visiškai, nors kas mėnesį minėtu adresu buvo siunčiami rašytiniai pranešimai su priskaičiavimais už komunalines paslaugas atsiskaitomo mėnesio laikotarpiui, taip pat minėtame pranešime nurodomas bendros skolos likutis už laiku neapmokėtas komunalines paslaugas. Atsakovai pretenzijų aptarnaujančiai bendrovei UAB „Nemėžio komunalininkas“ dėl įsipareigojimų vykdymo nepareiškė. Ieškovui priklausančios prievolės yra įvykdytos.
Atsiliepimas
Atsakovas K. B. pateiktu atsiliepimu (b.l. 31) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo 2004 metų kovo mėnesio iki 2009 balandžio skola sudaro 1053,90 Lt, tačiau nuo 2005 metų rugsėjo atsakovai už vandenį mokėjo pagal skaitiklio parodymus, taigi išraše pateikta suma už laikotarpį nuo šalto vandens skaitiklio pajungimo yra visiškai nepagrįsta. Todėl iš įsiskolinimo už vandenį atimtina 392,70 Lt, ir įsiskolinimas už šaltą vandenį laikotarpiu nuo 2004 kovo mėnesio iki 2009 balandžio yra 661,20 Lt. Bendrai už 2007 metus ieškovo pateiktame sąskaitos išraše nenurodyti atlikti mokėjimai sumai už 371,15 Lt. Bendrai už 2008 metus ieškovo pateiktame sąskaitos išraše nenurodyta atliktų mokėjimų už 305,62 Lt. Todėl atsakovas prašė teismo, kad būtų patikslinta jo įsiskolinimo suma.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-05-18 sprendimu (b.l. 127-132) ieškinį patenkino, priteisė solidariai iš atsakovų 6527,22 Lt už laikotarpį nuo 2004-03-01 iki 2009-04-26, priteistos sumos mokėjimą išdėstė 1 metams, įpareigojo atsakovus, sprendimui įsiteisėjus, iki kiekvieno mėnesio 20 dienos mokėti ieškovui po 543,94 Lt, priteisė iš atsakovų ieškovui po 33,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovų po 73,50 Lt pašto išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2000-10-13 sudarė su atsakove J. B. Šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį, o su atsakovu K. B. – 2005-10-20 Vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir buitinių šiukšlių išvežimo sutartį. Ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovų butui komunalines paslaugas, o atsakovai – laiku atsiskaityti. Atsakovų butui laikotarpiu nuo 2004-03-01 iki 2009-05-31 paskaičiuota (administravimo išlaidos, papildomas pasiruošimas žiemai, eksploatacinės išlaidos, patalpų šildymas, šaltas vanduo, šildymo sistemų aptarnavimas, šiukšlių išvežimas): 7825,75 Lt, likutis mėnesio pradžioje 8667,23 Lt, sumokėta 6517,75 Lt, likutis už paslaugas (skola) 9988,16 Lt (b.l. 21-26). 2010-02-23 išrašas iš buto sąskaitos patvirtina, kad už centrinį šildymą nuo 2004-03 iki 2008-04 reikėjo mokėti 5014,17 Lt; už šildymo sistemų aptarnavimą 327,31 Lt; informacijos apdorojimą nuo 2004-03 iki 2009-08 82,50 Lt, šaltą vandenį nuo 2004-03 iki 2009-12 1162,96 Lt; priežiūros ir profilaktikos išlaidas nuo 2004-05 iki 2010-01 451,86 Lt; šiukšlių išvežimą nuo 2004-03 iki 2010-01 730,62 Lt; administravimo išlaidas nuo 2004-05 iki 2010-01 301,44 Lt; iš viso 8070,86 Lt be sumokėtų mokesčių. Teismas taip pat nustatė, kad iki 2004-02-29 atsakovų skolos likutis buvo 8667,23 Lt, skolininkai ginčo laikotarpiu sumokėjo iš viso 6517,75 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad atsakovai neįrodė skolos sumažinimo pagrindo buvimo. Tuo atveju kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, todėl ieškovas pagrįstai įskaičiavo sumokėtas sumas seniau susidariusioms skoloms padengti ir atsakovai liko skolingi ieškovui 6091,63 Lt. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išraše iš atsakovų asmeninės sąskaitos detalizuotu paskaičiavimu apie suteiktas atsakovų butui paslaugas, pažymėjo, kad atsakovai pretenzijų dėl paslaugų kokybės nepareiškė.
Šalies argumentai
Atsakovas K. B. pateiktu apeliaciniu skundu (b.l. 133-135) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-18 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, teismo posėdžio metu pateiktus kvitus. Ieškovo išraše nurodyta 8070,86 Lt suma yra nepagrįsta, kadangi iš jos atėmus atsakovų sumokėtas sumas įsiskolinimo suma sudaro 4705,71 Lt sumą. Pažymi, kad ieškovo skolų išieškojimo vadybininkas 2005-10-20 priėmė atsakovo prašymą kompensacijai gauti, todėl ieškovo atstovo paaiškinimai yra melagingi, ieškovas sąmoningai nekompensavo ir neįskaitė kompensuotinos sumos į susidariusį įsiskolinimą. Ieškovas neatsižvelgė į sunkią atsakovo finansinė padėtį ir nesutiko išdėstyti skolos mokėjimą 2 metų laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą išdėstyti priteistos sumos mokėjimą 1 metams, neatsižvelgė į atsakovų turtines galimybes, pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo pricipus.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Nemėžio komunalininkas“ pateiktu atsiliepimu (b.l. 160-162) prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-18 sprendimą nepakeistą. Nesutinka ir laiko nepagrįstais atsakovo skundo argumentus, susijusius su skolos dydžiu, taip pat susijusius su ieškovo darbuotojų veiksmais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad priteistos sumos mokėjimas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui. Toks laikotarpis, atsižvelgiant į atsakovų gaunamas pajamas, laikytinas protingu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai (CPK 320 str. 1 d.). Byloje yra keliamas klausimas dėl apelianto pareigos apmokėti išlaidas, susijusiais su jam nuosavybės teise priklausančio būsto išlaikymu ir paslaugų teikimu, apimtimi. Išnagrinėjusi bylą ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė įstatymą, tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, tinkamai taikė sprendimo vykdymo išdėstymo institutą. Apeliacinio skundo motyvai prielaidų pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nesudaro.
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Nemėžio komunalininkas“, teikia komunalines paslaugas Vilniaus rajono gyventojams. Išplėstinis išrašas iš Juridinių asmenų registro patvirtina, kad ieškovo steigėjas bei akcininkas yra Vilniaus rajono savivaldybė, todėl ši nustato ir tvirtina teikiamų visiems gyventojams paslaugų įkainius bei tarifus (b.l. 4-44). Šalis dėl atitinkamų paslaugų teikimo siejo ir sutartiniai teisiniai santykiai, tokią aplinkybę sprendimu nustatęs pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos nr. L2-2180-562/2009 medžiaga (b.l.128), ir dėl to ginčo nesama. Be to, apeliantas šių sutarčių kopijas pateikė apeliacinės instancijos teismui. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovai už butui teikiamas paslaugas mokėjo nepilnai ir nereguliariai taip pat ir ankstesniais, prieš nagrinėjamojoje byloje įvardintą skolos susidarymo laikotarpį, metais, dėl ko skolos išieškomos ankstesnių teismų priimtų sprendimų pagrindu (b.l. 52).
Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia neteisingu skolos apskaičiavimu, neįskaitant visų jo nuo 2004-03-01 iki 2009-04-26 atliktų mokėjimų skolos dengimui (jos sumažinimui), neteisingai skaičiuojant mokestį už šaltą vandenį po skaitiklio įrengimo, neįskaičius skolos dengimui bute įrengto vandens šildytuvo kaštų, neįskaičius jo ankstesnio darbdavio - UAB „Nemėžio komunalininkas“ nesumokėto jam darbo užmokesčio skolos už komunalines paslaugas dengimui. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
Pagal CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d., 6.2 str., 6.38 str., 6.200 str. nuostatas apeliantas turi prievolę ieškovui kaip gyvenamosios patalpos ieškovo administruojamajame gyvenamajame name bendraturtis (savininkas) laiku ir pagal nustatytus tarifus apmokėti jam tenkančią dalį būstui teikiamų komunalinių paslaugų mokesčių bei administravimo išlaidas Esant kelioms skoloms, kurių mokėjimo terminai yra suėję, visos įmokos pirmiausiai paskirstomos seniausioms iš skolų apmokėti, tą nustato CK 6.55 str. 2 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu priteisė iš apelianto ieškovui įsiskolinimą, susidariusį byloje nagrinėtu laikotarpiu, atsižvelgdamas į ieškovo patektus įrodymus ir skolos susidarymo dinamiką (b.l. 21-26). Išraše iš asmeninės sąskaitos yra užskaitytos ir nurodytos visos apelianto įmokos, priešingai nei šis tvirtino savo atsiliepime į ieškinį (b.l. 31). Apeliaciniame skunde jau nesama kategoriškų nuorodų į kurios nors įmokos neužskaitymą, o ieškovo paskaičiavimų netikslumas iš esmės grindžiamas nepagrįstu, apelianto manymu, įmokų užskaitymu ankstesniu laikotarpiu susidariusiam įsiskolinimui apmokėti, dėl ko kolegija jau pasisakė.
Nors apeliantas savo nesutikimą su mokesčių už šaltą vandenį paskaičiavimu kildina iš skaitiklių įrengimo fakto, teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad būtent taip po jų įrengimo yra ir skaičiuojama (b.l. 122). Šių teiginių apeliantas jokiais faktiniais duomenimis nepaneigė, nepateikė šalto vandens skaitiklio priėmimo eksploatuoti akto, nuo kuriame nurodytos skaitiklio įrengimo datos būtų galima vertinti, ar pagal ieškovo suvestinių duomenis mokesčiai už šią paslaugą skaičiuojami tinkamu tarifu bei įkainiais. Būtent apeliantas šioje situacijoje turėjo pareigą įrodinėti, tą suponuoja šalių rungimosi principas (CPK 12 str., 178 str.).
Kiti skundo argumentai - dėl ieškovo nesumokėto apeliantui 1999 m. darbo užmokesčio dalies įskaitymo į skolą, dėl kompensacijos už įrengtą šildytuvą įskaitymo į skolą, jokios teisinės reikšmės, sprendžiant kilusį ginčą dėl komunalinių paslaugų mokesčių, neturi. Šalių valia galima susitarti, kad tokie įskaitymai būtų atlikti. Tačiau įstatyminio pagrindo bei sąlygos juos atlikti būtent šioje byloje, t.y. priepriešinio vienarūšio galiojančio reikalavimo (CK 6.130 str.), ir nesant dėl to išreikštos ieškovo valios, apeliacinės instancijos teismas neturi. Kitoks traktavimas prieštarautų ir sutarčių laisvės principui (CK 6.156 str.). Kolegija pažymi, kad tokių priešpriešinių reikalavimų įstatymo nustatyta tvarka ir forma (ieškiniu) šioje byloje nebuvo pareikšta, todėl savo pretenzijas ar reikalavimus ieškovui apeliantas gali reikšti atskirai.
Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su teismo sprendimu dėl jo įvykdymo išdėstymo tik vienerių, o ne dvejų metų laikotarpiui. Sprendžiant dėl tokių skundo argumentų pagrįstumo, atsižvelgtina į įtvirtintą šio klausimo teisinį reglamentavimą. Teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi (priverstinai), kai įsiteisėja (CPK 18 str., 281 str.). Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282 str.- 283 str.) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 str.). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais; griežčiau reglamentuotas (įstatymų leidėjas netgi numato privalomus skubaus sprendimo vykdymo atvejus). Tuo tarpu sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai.
Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinimo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikrą laiką, kada sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Kadangi CPK 284 str. nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo itin svarbus yra abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas (CK 1.2 str. 1 d.), t.y. sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą į ateitį turi būti siekiama šių dviejų skirtingą teisinį interesą turinčių šalių interesų pusiausvyros, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.). Kolegijos vertinimu, sprendimo įvykdymo išdėstymas vienerių metų laikotarpiui nagrinėjamos bylos situacijoje buvo pakankama ir adekvati priemonė, kuri realiai dar nusikėlė vieneriems metams dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ir sprendimo įsiteisėjimo momento, juo labiau, kad jau ne vienerius metus visi mokesčiai už paslaugas iš apelianto yra išieškomi tik teismo tvarka, šiam nuolat vėluojant susimokėti. Tokia padėtis šiuo atveju pažeidžia ne tik ieškovo interesus, bet ir kitų daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų (kitų butų savininkų) interesus, kuriems tam tikros paslaugos (šiluma, vanduo) skaičiuojamos priimant domėn įvadinius namo skaitiklius, tiektos šilumos energijos ar vandens kiekį išdalinant proporcingai visiems namo butų savininkams. Taigi ir ši apeliacinio skundo dalis nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.