Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. P. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1763-722/2016 pagal pareiškėjo antstolio M. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. P. ir išieškotojai N. O. B. dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis M. L. kreipėsi į teismą, prašydamas vykdomojoje byloje Nr. 0022/16/27896, užvestoje pagal 2016 m. gegužės 5 d. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. LG-3122 dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo varžytynėse ir 20 369,89 Eur skolos, 0,5 proc. dydžio delspinigių nuo nesumokėtos 20 300 Eur sumos už kiekvieną praleistą dieną nuo 2010 m. birželio 14 d., 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 20 300 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2010 m. birželio 14 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, išieškojimo iš skolininko P. P. išieškotojos N. O. B. naudai, pakeisti mirusį skolininką P. P. jo turtą paveldėjusia sutuoktine J. P..Antstolis prašyme nurodė, kad skolininkas P. P. mirė (duomenys neskelbtini), mirusiojo palikimą priėmė jo sutuoktinė J. P.. Todėl, vadovaujantis CPK 596 straipsnio nuostatomis, yra pagrindas vykdymo procese skolininką pakeisti jo palikimą priėmusiu asmeniu. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo J. P. su prašymu nesutiko. Jos nuomone, palikėjo kreditoriai praleido CK 5.63 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, tokiu būdu prarado galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius asmenis. A. P. P. skolą J. P. sužinojo tik 2016 m. vasario mėn., kai gavo notarės L. G. pranešimą skolininkui Nr. S/02-03-02. Paveldėjimo teisės liudijimas jai iki šio laiko nėra išduotas, nebuvo sudarytas ir turto apyrašas, todėl ji niekaip negalėjo sužinoti apie palikėjo įsipareigojimus. Be to, pažymėjo, kad yra praleistas ne tik trijų mėnesių, bet ir įstatymo nustatytas naikinamasis trejų metų terminas reikalavimui pareikšti. Mano, kad išieškotoja ketverius metus specialiai delsė kreiptis į skolininko turto paveldėtoją tikslu pasipelnyti, nes iš notaro vykdomųjų įrašų matyti, kad skolininkas buvo įsipareigojęs mokėti nepagrįstai didelius 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino – pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0022/16/27896 skolininką P. P., mirusį (duomenys neskelbtini), jo teisių ir pareigų perėmėja – J. P.. Teismas, įvertinęs civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagą, nustatė, kad po skolininko P. P. mirties 2012 m. gegužės 18 d. įstatymo nustatyta tvarka jo palikimą priėmė palikėjo sutuoktinė J. P.. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012; kt.), bei įvertinęs tai, kad išieškotojos N. O. B. reikalavimas skolininkui P. P. buvo užtikrintas hipoteka, kuri Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinta 2009 m. rugpjūčio 28 d., darė išvadą, kad šiuo atveju CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditorinių reikalavimų pareiškimo tvarka skolininko įpėdiniams yra netaikytina, todėl tenkino pareiškėjo prašymą ir pakeitė skolininką vykdomojoje byloje.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. P. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0022/16/27896 atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tai išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, pasisakydama dėl CK 5.63 straipsnio ir CPK 596 straipsnio taikymo, konstatavo, kad perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir pareigą atsakyti pagal prievoles. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti, ir tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese.Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla).Vykdomosios bylos Nr. 0022/16/27896 duomenimis nustatyta, kad antstolio M. L. kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal 2016 m. gegužės 5 d. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. LG-3122 dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo varžytynėse, 20 369,89 Eur skolos, 0,5 proc. dydžio delspinigių nuo nesumokėtos 20 300 Eur sumos už kiekvieną praleistą dieną nuo 2010 m. birželio 14 d., 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 20 300 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2010 m. birželio 14 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, išieškojimo iš skolininko P. P., išieškotojos N. O. B. naudai. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkas P. P. (duomenys neskelbtini) mirė (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Testamentų registre skolininko palikimo priėmimo faktas užregistruotas 2012 m. gegužės 18 d., palikimą priėmęs asmuo – J. P. (vykdomosios bylos Nr. 0022/16/27896 l. 20). Įvertinus tai, kad išieškotojos reikalavimas skolininkui buvo užtikrintas hipoteka, kuri nekilnojamojo turto registre buvo išviešinta 2009 m. rugpjūčio 28 d. (vykdomosios bylos Nr. 0022/16/27896 l. 18-19)., atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad hipotekos įregistravimo viešame registre faktas buvo pakankamas ir tinkamas paveldėtojos informavimo apie palikėjo kreditorius ir esamus įsipareigojimus jiems būdas. Taigi, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju taikyta CK 5.63 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, kuriai esant, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka skolininko įpėdiniams netaikytina. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista CK 5.63 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka. Atskiruoju skundu apeliuojama ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, nepasisakė dėl apeliantės argumentų, susijusių su tuo, kad išieškotoja net 4 metus po skolininko P. P. mirties delsė kreiptis į paveldėtoją dėl skolos padengimo, taip siekdama nepagrįstai pasipelnyti, kadangi šiai dienai susidariusių delspinigių suma 11 kartų viršija skolos sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius, jog nagrinėjamu atveju netaikytina CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka, sistemiškai aiškinant minėtame straipsnyje nustatytus terminus, darytina išvada, kad šiuo atveju netaikytinas ir CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nurodytas 3 metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo skolininko mirties kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstoliui pateiktas vykdyti 2016 m. gegužės 5 d. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro išduotas vykdomasis įrašas Nr. LG-3122 dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo varžytynėse ir skolos bei delspinigių priteisimo (CPK 587 straipsnio 8 punktas) antstolio kontoroje priimtas vykdyti 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymu. Byloje nėra duomenų, kad minėtas patvarkymas būtų apskųstas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo akivaizdžios kliūtys vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ar vykdymo veiksmams pradėti. Paveldėtojai nesutinkant su pateiktame antstoliui vykdyti vykdomajame įraše nurodyta netesybų suma, minėta aplinkybė galėtų sąlygoti atskirą teisminį ginčą, tačiau nėra pagrindo dėl jos pasisakyti iš esmės sprendžiant skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą, todėl plačiau neanalizuotinas išieškotojos elgesys vykdymo procese, kai vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti po 4 metų nuo skolininko mirties. Nustačius, jog skolininko P. P. palikimą (turtą ir su juo susijusius skolinius įsipareigojimus) testamento pagrindu yra priėmusi J. P., darytina išvada, kad materialinis teisių ir pareigų perėmimas įvyko. Remiantis nurodytu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, tinkamai taikė CK 5.63 straipsnio ir CPK 596 straipsnio nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.