- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-05
- Bylos Nr.
- 1-2002-522/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dariui Šneideriui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas darbo biržoje, neįgalus, teistas:
1) 2014-05-27 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėn.;
2) 2014-07-28 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėn; paskirta bausmė subendrinta su 2014-05-27 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 5 mėnesiams; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;
3) 2016-03-17 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 8 mėn.; bausmė subendrinta su 2014-07-28 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 9 mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2016-07-29 Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; bausmę atliko 2017-06-01;
4) 2018-01-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį skirta 60 parų arešto; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 40 parų arešto; bausmę atliko 2018-03-23; teistumas neišnykęs.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.
A. S. 2018 m. liepos 2 d., apie 17 val. 25 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,54 promilės girtumas), konflikto metu tyčia vieną kartą savo naudojamu ramentu sudavė savo žmonai R. S. per nugarą, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. liepos 2 d., apie 17 val. 25 min., parėjo iš kaimo išgėręs ir priėjo prie šaldytuvo virtuvėje. Žmona įėjo ir jam įspyrė į ramentą. Jis kakta trenkėsi į šaldytuvą ir prasimušė kaktą. Tada jis, sėdėdamas ant lovos, iš nervų ramentu ir sudavė žmonai. Jis sudavė vieną kartą, nestipriai. Tada žmona pradėjo rėkti ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis supranta, kad pasielgė blogai, nukentėjusiosios atsiprašė. Jis sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Ateityje jis planuoja gyventi kartu su savo sutuoktine. Dėl ligos jis sunkiai vaikšto. Jų šeima gauna socialinę išmoką, iš to ir pragyvena. Jis seniai registruojasi darbo biržoje, bet dėl ligos jie negali pasiūlyti jam jokio darbo. Konfliktai su žmona vyksta dėl pašalinio asmens, kaimyno. Jis žada, kad daugiau tai nepasikartos.
Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono PK vyriausiojo patrulio A. J. 2018 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad įvykio vietoje R. S. paaiškino, jog jos vyras A. S. trenkė lazda į nugarą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant nugaros matomas paraudimas (b.l. 9-12).
Nukentėjusioji R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 2 d., apie 17 val. 25 min., ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namo grįžo A. S., kuris buvo girtas. A. S. pradėjo šaukti, vadinti ją „kale“, nes užsivilkusi jo treningą. Abu susibarė, išvadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Ar konflikto metu ji pastūmė A. S., ar dukra, neatsimena. Konflikto metu A. S., jai būnant nusisukus, sudavė vieną kartą per nugarą ramentu, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Ji po smūgio nubėgo į kambarį. Iš kambario išbėgusi dukra A. S. šaukė tėvui, kad baigtų mušti mamą. Įvykio dukra A. S. nematė. A. S. prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą. Ji nori, kad jis būtų iškeldintas iš buto. A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė nesilankyti jų namuose (duomenys neskelbtini) ir neieškoti ryšio su ja. Per šį laikotarpį A. S. kelis kartus atvežė maisto produktų vaikams. Dėl to jokių pretenzijų jam neturi. Dėl 2018 m. liepos 2 d. įvykusio incidento tarp jos ir A. S., ji šiuo metu jokių pretenzijų neturi, tik nenori, kad jis gyventų kartu su ja ir dukra, nes jis vartoja alkoholį, būna konfliktiškas, agresyvus (b.l. 28-30, 34-35).
Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 2 d., apie 17 val. 20 min., buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Į namus parėjo girtas tėvas A. S. ir nuėjo į virtuvę. Į virtuvę nuėjo ir mama R. S.. Virtuvėje pasigirdo triukšmas. Ji įbėgo į virtuvę ir pamatė, kad mama verkė, o tėvas numetė į šoną ramentą. Ji paklausė mamos, kas nutiko, mama pasakė, kad tėvas jai trenkė su ramentu per nugarą. Daugiau jokio konflikto nebuvo, tik tėvas rėkė ant mamos. Ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį (b.l. 37-38).
Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 2018 m. liepos 2 d., 17 val. 55 min., A. S. nustatytas 2,54 prom. girtumas (b.l. 8).
2018 m. liepos 3 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad įtariamasis A. S. savanoriškai pateikė dokumentus: neįgaliojo pažymėjimą, išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, darbingumo lygio pažymą (b.l. 82-87).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-487/2018 nurodoma, kad nėra duomenų, jog A. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, žinoma, kad jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenoje). Jam skirti psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b.l. 71).
2018 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). R. S. apžiūros metu parodė nugaros dalį, ant kurios matyti paraudimo žymės nuo smūgio sudavimo. Padarytos fotonuotraukos (b.l. 3-7).
2018 m. liepos 3 d. daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas ramentas. Ramentas yra pilkos spalvos, alkūninis. Ramento ilgis yra 110 cm., ramento dalis iki rankenos yra metalo lydinio, jos ilgis 77 cm. Alkūninė ramento dalis yra plastmasinė, pilkos spalvos, jos ilgis yra 33 cm. (b.l. 22-24).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis žmogaus kūnui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.
A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis mušdamas šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Nusikaltimas įrodytas kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, alkotesterio parodymo kvitais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis A. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis teistas 4 kartus, administracine tvarka baustas 25 kartus, paskutinį kartą 2018 m. liepos 1 d. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (b.l. 72-74), niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje (b.l. 75-76), yra neįgalus, jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (b.l. 85). Teismo posėdžio metu kaltinamasis gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, civilinio ieškinio nereiškė.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Parinkdamas bausmės rūšį kaltinamajam teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis per 2014-2018 metų laikotarpį keturis kartus yra teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kiekvieną kartą jam buvo skiriamos atitinkamai griežtesnės bausmės. Po paskutiniu 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės - arešto atlikimo, praėjus keturiems mėnesiams, kaltinamasis vėl smurtavo artimoje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamasis po priimtų teismo nuosprendžių ir paskirtų bausmių teigiamų išvadų nedaro ir savo elgesio keisti nesiekia. Todėl teismas sprendžia, kad švelnesnės bausmės rūšys, tai yra viešieji darbai, laisvės apribojimas ar areštas, nebus efektyvios ir nepaveiks A. S. taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams.
BK 75 straipsnis numato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).
Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Padarytas vienas tyčinis nusikaltimas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, prašė neatimti jam laisvės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad visos nusikalstamos veikos yra padarytos, jam pavartojus alkoholio, todėl sutiko ir nori gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Tai rodo kaltinamojo pastangas keisti savo elgesį ateityje. Būdamas ankščiau teistas, alkoholio vartojimo problemos kaltinamasis nebuvo pripažinęs. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kol kaltinamajam buvo taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie nukentėjusiosios, kaltinamasis daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarė, kitų asmenų atžvilgiu nesmurtavo, su sutuoktine nekonfliktavo, lankė dukrą, parūpindavo jai maisto produktų. Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis yra neįgalus, jo liga progresuoja. Jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, ūminė intoksikacija, priklausomybės nuo alkoholio sindromas, abstinencijos būklė, alkoholio sukelta polineuropatija, nervų sistemos degeneracija sukelta alkoholio (b.l. 64, 71). Taip pat kaltinamasis rūpinasi savo sunkiai sergančia motina, ką patvirtino nukentėjusioji. Visi šie ir kiti bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad A. S. bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam įstatyme numatytam terminui - trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, t. y. gydytis nuo alkoholizmo. Be to, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. S. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė skiriama siekiant pakeisti kaltinamojo elgesį ir ateityje išvengti tokio pobūdžio nusikaltimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. S. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. S. atidėti trejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, t. y. gydytis nuo alkoholizmo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti A. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
- gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. S., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini);
- nesiartinti prie nukentėjusiosios R. S., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) arčiau nei 100 metrų atstumu.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-07-02 iki 2018-07-03.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą