- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-305-280/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Romualdas Januška, Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- A. C., Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-305-280/ 2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei V. P., trečiajam asmeniui A. C., Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarei L. M. Kamarauskaitei, išvadą teikiančiai institucijai – Panevėžio miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės V. P. priešieškinį ieškovui dėl turto padalijimo sutarties nuginčijimo ir turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. P. ieškiniu prašė padalinti santuokoje įgytą turtą – 110 000 Lt skolos pagal kredito sutartis lygiomis dalimis po 1/2, t. y. po 55 000 Lt, negrąžintą dalį – 27 893,38 Lt už įkeistą gyvenamąjį namą įpareigoti grąžinti atsakovę trečiajam asmeniui A. C. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nutartimi ieškovui ir atsakovei buvo nustatytas terminas ieškinio ir priešieškinio trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei pateikus individualios įmonės registravimo pažymėjimą buvo matyti, kad V. P. įmonė tebėra įregistruota, į tai, kad įmonė buvo įregistruota santuokos metu, ieškinys ir priešieškinis pareikšti dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ieškovas ir atsakovė buvo įpareigoti suformuluoti ieškinyje ir priešieškinėje reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto – įmonės padalijimo, kartu nurodant įmonės vertę. Šalys buvo įpareigotos pristatyti teismui ištuokos liudijimą, pateikti tiek procesinių dokumentų nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai, patikslintą ieškinį, priešieškinį pateikti viename procesiniame dokumente (CPK 113 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė teismui nepateikė įmonės balanso, paaiškino, kad su ieškovu sudarė taikos sutartį, todėl priešieškinis nebegalioja, turtas yra padalytas, liko nepadalyta skola, įmonė veiklos nevykdo, pateikė ištuokos liudijimą. Ieškovas teismo nurodytų trūkumų nepašalino.
Šalies argumentai
Ieškovui ir atsakovei nepašalinus teismo nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys ir priešieškinis 2009-04-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi palikti nenagrinėtus. Teismas nurodė, kad dalijant sutuoktinių turtą, privalu sudaryti jo balansą, į kurį įeina ne tik bendras turtas, vieno ir kito sutuoktinio turtas, bet ir jų skolos (CK 3.118 str.). Abi šalys turi turto ir neįvykdytų kreditorių reikalavimų, tačiau reikalavimas dėl procesiniuose dokumentuose nurodyto santuokoje įgyto turto padalijimo nesuformuluotas nei ieškinyje, nei priešieškinyje, nei šalių pateiktoje tvirtinti teismui taikos sutartyje. Atsakovės nurodyta taikos sutartis negalioja, nes 2008-12-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis, kuria buvo taikos sutartis patvirtinta, 2009-02-13 Panevėžio apygardos teismo nutartimi yra panaikinta patenkinus trečiojo asmens A. C. atskirtąjį skundą (b. l. 81–82).
Atskiruoju skundu ieškovas E. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-04-23 nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškovas teigia, kad pateikdamas ieškinį teismui, jis, savo nuožiūra, siekdamas tam tikro savo teisių ir interesų patenkinimo, suformulavo ieškininius reikalavimus, ieškinio dalyką, kaip to reikalauja CPK 135 str. 1 d. 4 d. Tik ieškovui priklauso teisė suformuluoti ieškininius reikalavimus, juos keisti, padidinti arba sumažinti ir t. t. (CPK 42 str. 1 d.). Nei teismas, nei kiti asmenys neturi teisės perimti šią teisę iš ieškovo ir priversti ieškovą reikšti ieškininius reikalavimus, kurių jis nenori. Nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo teismas gali tik tada, kai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ir ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Teismas, priimdamas 2009-04-01 nutartį dėl trūkumo pašalinimo, pats ėmėsi iniciatyvos suformuluoti ieškinio dalyką. Ieškovas nurodo, kad neaišku, kokiais motyvais remiantis teismas nurodė ieškovui, kad yra būtina dalytis atsakovės vardu įregistruotą individualią įmonę, kai jis nepretenduoja į šį turtą, kodėl teismas nurodė, kad turi būti nurodytos sutuoktinių skolos, kai iš ieškinio matyti, kad vienintelis buvusių sutuoktinių kreditorius yra UAB DnB NORD bankas ir šiuo ieškiniu būtent ir siekiama išspręsti kreditorinių įsiskolinimų šiam bankui klausimą. Santuoka tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta 2001-02-08, t. y. dar iki naujojo LR CK įsigaliojimo. Galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas nereikalavo nutraukiant santuoką privalomai išspręsti ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei kreditorinių įsiskolinimų padalinimo klausimus. Taigi, nutraukiant santuoką, santuokoje įgytas turtas ir skoliniai įsipareigojimai nebuvo padalyti. Įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, įsigaliojo naujos įstatyminės normos, kurios įpareigojo nutraukiant santuoką, išspręsti ir santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditorinių įsiskolinimų ir t. t. klausimus. Ieškovas teigia, kad iš to seka, jei santuokinis turtas yra dalijamas po to, kai santuoka jau buvo nutraukta, negali būti taikomos įstatyminės nuostatos santuokinio turto ir kreditorinių įsiskolinimų padalijimui numatytos CK 3.116 str.–3.129 str. Todėl, anot ieškovo, Panevėžio miesto apylinkės teismas nepagrįstai nurodė privalomai reikšti reikalavimą dėl kito turto padalijimo. Be to, Panevėžio apygardos teismas 2009-02-13 nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-11 nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp jo ir ieškovės dėl to, kad nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį trečiajam asmeniui A. C. Todėl visiškai nepagrįstas skundžiamos nutarties motyvas, jog Panevėžio apygardos teismas panaikino tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Tai Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi panaikino taikos sutartį ir ieškinį bei priešieškinį paliko nenagrinėtus, nors taikos sutartis buvo pateikta laikantis LR CPK 140 str. reikalavimų (b. l.87–88).
Atsiliepimas
Atsakovė V. P. atsiliepime į atskirtąjį skundą nurodo, kad sutinka su atskiruoju skundu ir visiškai jį palaiko. Atsakovė, papildydama ieškovą, teigia, kad teismas, atsisakydamas nagrinėti byloje pateiktus ieškinį, priešieškinį ir taikos sutartį, pažeidė LR Konstitucijos 30 str. bei CPK 5 str. 1 d. įtvirtintą kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Joks teismas negali atsisakyti priimti suinteresuoto asmens pareiškimo, remdamasis tuo, kad šis asmuo neįrodė savo teisės į ieškinį ar reiškiamo ieškinio pagrįstumo, kadangi šį klausimą sprendžia teismas nagrinėdamas bylą iš esmės. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuojančios procesinės nuostatos teismo negali būti taikomos formaliai. Todėl, anot atsakovės, Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje, kurios pagrindu ieškinys, priešieškinis bei taikos sutartis palikti nenagrinėti, minimos aplinkybės turėjo būti išsiaiškintos ne per trūkumų šalinimo institutą, tačiau parengiamojo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas (CPK 337 str. 3 p., CPK 376 str., CK 3.67 str.).
Ieškovas E. P. 2006-06-09 Panevėžio m. apylinkės teisme pareiškė ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovei V. P. ir tretiesiems asmenims A. C. bei Vaikų teisių apsaugos tarnybai. Šiuo ieškiniu jis prašė padalyti santuokoje įgytą turtą: 110 000 Lt pagal 1994-08-09, 1994-11-07 ir 1995-02-28 kredito sutartis lygiomis dalimis po ½ dalį, t. y. po 55 000 Lt ir negrąžintą dalį – 27 893,38 Lt už įkeistą turtą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurią įpareigoti atsakovę V. P. grąžinti A. C. Teisėjo rezoliucija 2006-06-12 šis ieškinys buvo priimtas nagrinėti. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka nutraukta 2001-02-08 Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimu. Panevėžio apygardos teismas 2005-05-20 sprendimu nustatė, kad paskolos įgytos santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nurodė, kad 2003-07-30 turtą pasidalijo gera valia, sutartį patvirtino notaras. Tvirtina, kad liko nepadalytas nurodytas kreditas.
2006-11-13 teisėjo rezoliucija priimtas V. P. priešieškinis ieškovui E. P., tretysis asmuo A. C. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo ji prašė pripažinti negaliojančia šalių sudarytą 2003-07-30 notarinę turto pasidalijimo sutartį ir padalyti šia sutartimi dalytą santuokos metu įgytą turtą: gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. pagal jos siūlomą variantą, t. y. pusiau lygiomis dalimis, tvirtindama, kad buvo priversta dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryti turto padalijimo sutartį.
2006-12-19 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus išnagrinėta kita civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. 2008-06-04 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas.
2008-12-10 ieškovas E. P. pateikė teismui taikos sutartį, pagal kurią šalys pasidalijo kreditą pagal ieškovo prašymą, o atsakovė V. P. atsisakė priešieškinio.
Teismas šią taikos sutartį patvirtino, bet Panevėžio apygardos teismas 2009-02-13 dienos nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nutartis priimta nedalyvaujant kreditoriui A. C.
2009-02-27 nutartimi teismas įpareigojo šalis iki 2009-03-20 pašalinti ieškinio ir priešieškinio trūkumus, pateikti įrodymus procesiniuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms patvirtinti. Po to, kai buvo įvykdyti 2009-02-27 nutarties reikalavimai, teismas 2009-04-01 nutartimi nurodė pateikti duomenis apie V. P. įmonę ir suformuluoti reikalavimus dėl įmonės turto dalijimo, nes įmonė nėra išregistruota. V. P. pateikė duomenis, kad jos įmonė veiklos nebevykdo. Įmonė buvo įregistruota 1998-04-30, t. y. šalims gyvenant santuokoje iki 2001 m. vasario mėn. Pateikė antstolio pažymą apie išieškojimus iš įmonės. Šiomis aplinkybėmis teismas paliko ieškinį ir priešieškinį nenagrinėtus 2009-04-23 nutartimi.
Teisiniai argumentai
Kaip matyti, E. P. ieškinio ir V. P. priešieškinio nagrinėjimas teisme yra užsitęsęs, kas neatitinka LR Civilinio proceso principų.
Ieškovas E. P. savo ieškiniu prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo prie nagrinėjamos bylos prijungti jo nurodytas anksčiau išnagrinėtas civilines bylas Panevėžio m. apylinkės ir Panevėžio apygardos teisme. Neabejotina, kad išnagrinėtose bylose yra duomenų apie šalių bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę iki šalių santuokos nutraukimo 2001-02-28. Teismas ieškovo prašymo neišsprendė, o pagal pateiktus dokumentus padarė išvadą, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodo ne visą turtą ir ne visus įsipareigojimus iš bendro turto. Bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudaro turtas, įgytas sutuoktiniams gyvenant santuokoje. Po santuokos nutraukimo šalių įgytas turtas ir įsipareigojimai negali būti dalijami CK 3.118 str. tvarka. Pagal ginčijamos Panevėžio m. apylinkės teismo nutarties turinį matyti, kad teismas, reikalaudamas patikslinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus padalyti turtą, reikalauja iš šalių duomenų apie šalių turimą turtą ir įsipareigojimus bylos nagrinėjimo dienai, o tai nėra tikslinga. Nėra pagrindo tvirtinti, kad šalių taikos sutartis negalioja. Ji tik nėra teismo patvirtinta, nenustatyta, kad šalys jos atsisako. Teismas turi svarstyti, ar yra pagrindas ją tvirtinti.
Nagrinėjamas byloje ginčas yra kilęs iš šeimos santykių. Pagal CPK 376 str. 1 d. šeimos bylą nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. CPK 376 str. 3 d. teismui suteikia teisę viršyti pareikštus reikalavimus, atsižvelgus į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes. Teismas šiuo atveju gali priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. CPK 377 str. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos suteikia teisę ieškovui keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovui – pareikšti priešieškinį. Dėl nustatyto teisinio reglamentavimo negalima sutikti su Panevėžio m. apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. išvada, kad teismas šioje byloje negali būti šalies atstovu ir už jį suformuluoti reikalavimus, ieškinio ir priešieškinio trūkumai kliudo teismui toliau nagrinėti bylą, todėl ieškinys ir priešieškinis paliktini nenagrinėti.
Dėl pasakyto Panevėžio m. apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis naikintina, byla perduotina Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p.
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei V. P., trečiajam asmeniui A. C. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal V. P. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir turto padalijimo su šalių pateikta taikos sutartimi perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.