Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Valstybinės teismo medicinos (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos ekspertei J. M.-Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo D. S. A. ir jos atstovo advokato Kęstučio Bieliausko skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. A. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes ji 2023 m. kovo 9 d., 07.51 val. vairuodama automobilį „MERCEDES BENZ“ v. n. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukdama į dešinę nepraleido per sankryžą ėjusios pėsčiosios D. M. ir ją kliudė. Atlikus tyrimą nustatyta, jog D. M. patirti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tuo D. S. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 27 punktą.

Institucijos nutarimu D. S. A. buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nesutikdami su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukta D. S. A. ir jos atstovas advokatas K. Bieliauskas pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nesant pareiškėjos veikoje administracinio nusižengimo sudėties. Skunde nurodoma, jog atsižvelgiant į veikos kvalifikavimui aktualius atskleistus faktinius ir teisinius aspektus, darytina išvada, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad byloje neįrodyta D. S. A. kaltė dėl jai inkriminuoto pažeidimo.

Nutarimas yra surašytas laisva forma tik nurodant, kad D. S. A. vairuodama automobilį „MERCEDES BENZ“ v. n. (duomenys neskelbtini) sukdama į dešinę nepraleido per sankryža ėjusios pėsčiosios D. M. ir ją kliudė kvalifikuojant veiką net nebandyta atskleisti esminių aplinkybių – kokia automobilio vieta buvo kliudyta D. M., kokia kūno dalis buvo jos kliudyta, kaip judėjo keliu asmuo t. y. neaprašytas ir nepateiktas susidūrimo mechanizmas, o tuo pačiu ir duomenų įrodymai, jog eismo įvykis buvo realus.

Pažymima, jog negalima sutikti su teiginiu, jog tyrimas dėl ANK 423 straipsnio 2 dalies buvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Nebuvo vertinami duomenys pateikti D. S. A. paaiškinime ir nebuvo atsižvelgta į raštiškus prašymus dėl tyrimo veiksmų atlikimo. D. S. A. nebuvo informuota apie specialisto apklausą jos laiką ir vietą ir neturėjo jokios galimybės užduoti specialistui klausimus. Kyla abejonių dėl liudytojo duotų paaiškinimų, nes nėra aišku, kur asmuo buvo įvykio metu, liudytojas nepaaiškino, kur buvo D. M., kai ją pastebėjo ir davė garsinį signalą. Pažymima, jog nors ir atsižvelgiant į D. M. (duomenys neskelbtini) jos apklausa nepadarytų žalos atsižvelgiant į tai, jog galimai pareiškėja bus nepagrįstai apkaltinta minimu pažeidimu, kadangi D. M. žinotų, nes įvykio vietoje ji minėjo, jog nebuvo partrenkta. Tačiau vėliau jos tėtis pateikė priešingus dukros parodymus dėl įvykio aplinkybių. Siekiant nustatyti objektyvią tiesą tikslinga apklausti D. M., liudytoją J. B., specialistę J. M.-Č.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime į skundą nurodoma, jog priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o priežastinis ryšys tarp pareiškėjos veiksmų ir atsiradusių padarinių nustatytas ir patvirtintas administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga. Padarytas administracinis nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, įvertinus pareiškėjos ir liudytojų parodymus įskaitant ir D. M. įvykio metu duotus parodymus, eismo įvykio schema, nuotraukomis, registrų duomenimis ir kita administracinio nusižengimo byloje esančia informacija.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad D. M. patirti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais Pareiškėja pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.

Administracinį nusižengimą betarpiškai matęs liudytojas J. B., duodamas parodymus nurodė, kad matė, kaip Pareiškėjos vairuojamas automobilis sukdamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę partrenkė pėsčiąją D. M. Pateiktuose parodymuose J. B. nurodo, kad automobilio MERCEDES BENZ v. v. (duomenys neskelbtini) stiklai buvo apšalę, todėl vairuotojos matomumas buvo itin ribotas, dėl šios aplinkybės ji nepastebėjo einančios pėsčiosios D. M. ir ją partrenkė. Liudytojo J. B. parodymus patvirtina ir policijos pareigūnų įvykio vietoje darytos nuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilis, kurį vairavo Pareiškėja yra apšalęs. Ypatingai apšalę ir apšerkšniję yra šoniniai automobilio langai.

2023 m. kovo 31 d. specialistės J. M.-Č. paaiškinime nurodyta, kad išnagrinėjusi jai pateiktus D. M. medicininius dokumentus, specialistė daro išvadą, jog D. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo įvykio metu. Duomenų, jog D. M. būtų patyrusi kokius nors sužalojimus iki nagrinėjamo įvykio, administracinio nusižengimo byloje nėra, todėl sutiktina su specialistės pateikta išvada, jog D. M. buvo sužalota nagrinėjamo įvykio metu.

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta D. S. A. ir jo atstovas advokatas K. Bieliauskas teismo prašė skundą tenkinti, panaikinti administracinio nusižengimo nutarimą priimtą 2023 m. gegužės 12 d. ir nutraukti administracinę teiseną.

D. S. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo iš namų, jos automobilio langai nebuvo labai apledėję. Matė kelią, važiavo itin lėtu greičiu, nes buvo intensyvus eismas, kai suko parodė posūkį ir labai lėtai suko. (duomenys neskelbtini), ji nematė stovint prie šaligatvio. Pravažiavo kažkiek pasukusi ir išgirdo garso signalus, į ją važiuojančio automobilio. Vyras, į ją važiuojančioje transporto priemonėje įjungė garso signalą ir sustojęs išbėgo iš automobilio. Ji išsigando, sustabdė automobilį, išlipo, vyras ant jos pradėjo šaukti, sakyti, jog ji partrenkė (duomenys neskelbtini), apžodžiavo ją. Ji labai stipriai išsigando, jog partrenkė (duomenys neskelbtini), kaip jis jai pasakė. Paskambino policijai ir papasakojo apie eismo įvykį. Vairuotojo teises gavo (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko kovo 9 dieną. Vairuotojo stažo įvykio metu turėjo apie (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo šaltas oras, bet nesnigo. Kiek pamena kelias nebuvo slidus. Įvykio dieną lauke buvo šviesu. Automobilis nebuvo stipriai apledėjęs. Langai buvo kažkiek apledėję, bet tai netrukdė matomumui. Nukentėjusiąją pirmą kartą, po eismo, pastebėjo sustabdžiusi mašiną, kai išlipo iš automobilio ji stovėjo už automobilio ant kelio. Pirmą katą nukentėjusiąją pastebėjo, kai ji ėjo takeliu link to šaligatvio. Tuo metu ji išvažinėjo, buvo didelis atstumas iki šaligatvio buvo apie 15 metrų. Važiavo iš prie mano namų esančios stovėjimo aikštelės. Tuo metu pro jos namus ėjo nukentėjusioji. Atšildė automobilį kiek galėjo, negalėjo pilnai atšildyti, nes skubėjo į egzaminą, atšildė tiek, kad matomumas būtų geras. Išvažiuodama iš kiemo manevravo atbuliniu, galinis langas taip pat buvo atšildytas, gerai matėsi. Automobilyje yra galinė kamera, automobilis signalizuoja apie kliūtis. Įspėjamųjų signalų iš automobilio apie kliūtį eismo įvykio metu nebuvo. Nematė nukentėjusiosios atlikdama posūkio manevrą sankryžoje. Vieninteliai garsai manevro metu buvo į ją atvažiuojančio vyro garsinis signalas. Sankryžoje sustojo dėl to vyro signalizavimo. Po signalizavimo, sustabdė automobilį, išlipo, priėjo prie to vyro, prie jo stovėjo nukentėjusioji ir jis pradėjo ant jos rėkti. (duomenys neskelbtini) verkė. Liudytojas rėkė ant jos, paėmė (duomenys neskelbtini) telefoną ir paskambino jos tėvams. Atidavė nukentėjusiajai telefoną ir išvažiavo. Jos tėvas atvyko tuo metu, kai dar buvo liudytojas. Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) tėvas atvyko, kai liudytojas jau buvo išvažiavęs. Stovėjo ant šaligatvio, paklausė nukentėjusiosios su kuria automobilio vieta prilietė ją, kas atsitiko, nes pati nieko nesuprato, kas įvyko. Nukentėjusioji stovėjo ir pasakė jai, tą patį girdėjo ir jos tėvas, ir (duomenys neskelbtini) tėvas, jog ji automobilio net nelietė, nieko neįvyko. Automobilio vairuotojas, kuris yra šios bylos liudytojas, atvažiavo jai iš priekio, įvykio metu iš liudytojo buvo tik garsiniai signalai, šviesos signalų nebuvo. Stovėjo keturiese, buvo labai šalta, nukentėjusiosios tėvas pasakė jai, eiti namo. Pasakė, jog jis liks ir sulauks policijos. Nukentėjusioji išėjo anksčiau negu atvažiavo policija. Nukentėjusioji verkė. Jos rūbai buvo gana švarūs, išskyrus jos kelius. Ji dėvėjo sijoną ir timpas ir viena koja buvo nubrozdinta. Negali tiksliai pasakyti ar matėsi kraujavimo žymių ant nubrozdinto kelio. Timpos buvo plyšusios. Kai išlipo iš automobilio nukentėjusioji jau stovėjo.

Atstovas advokatas K. Bieliauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamas labai jautrus klausimas dėl teisingumo. Nukentėjusioji yra (duomenys neskelbtini), bet D. S. A. yra taip pat pakankamai (duomenys neskelbtini) amžiaus. Iš karto po įvykio kai stovėjo 4 asmenys: nukentėjusioji ir jos tėtis bei skundo pareiškėja ir jos tėtis, nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) visiems pasakė, kad automobilis jos nelietė ir ji automobilio nelietė, o pati nukrito ant važiuojamosios kelio dalies ir susižalojo. Ši aplinkybė nebuvo aiškinamasi, o vertinta pagal elektroniniu laišku gautą paaiškinimą iš nukentėjusiosios tėčio. Kaip tėtis gavo tą paaiškinimą iš dukros, neatskleista. Paaiškinime surašytos aplinkybės, kaip jos yra nurodytos, iš tikrųjų nei (duomenys neskelbtini) taip pasakojo, nei galima priimti sprendimą. Liudytojo parodymuose yra esminiai prieštaravimai, liudytojas pasakojo apie tai, kaip nukentėjusioji eina šaligatviu, automobilis važiuoja suka, mato, jog nukentėjusioji įžengs į važiuojamąją dalį ir prasideda signalizavimas. Reiškia automobilis jau pasisukęs, nukentėjusioji dar stovi ant šaligatvio ir prasideda garsiniai signalai. Liudytojas, kuris lygtais atrodė žinantis visas įvykio aplinkybes, teisme paaiškino, kad pačio kontakto nematė. Byloje nėra aišku nei kokia vieta automobilio kliudė, nei ką kliudė, nei kaip kliudė, to nepaaiškino ir įvykį neva matęs liudytojas. Byloje nėra įrodymų, kad eismo įvykis iš viso buvo. Jeigu būtų automobilio priekiu partrenkta, būtų vienokios pasekmės, jeigu būtų užkabinta automobilio bamperiu, rankenėle, būtų kitokios pasekmės. Byloje galima tikėti tik D. S. A. duotais paaiškinimais. Paaiškinimai yra aiškūs, kaip išvažiavo su automobiliu, kaip automobilis buvo parengtas, kaip buvo matoma važiavimo kryptis, kad matomumo zona buvo pilna, automobilis buvo tvarkingas, jokio asmens nebuvo kliudyta ir automobilis sustojo dėl to, jog buvo naudojamas garso signalas priešpriešais važiavusio automobilio. Sustojus buvo rasta klūpanti ant važiuojamosios kelio dalies (duomenys neskelbtini), kuri buvo nukritusi ir susižalojusi kelią. Šiuo atveju yra pasekmės, kūno sužalojimai pas nukentėjusiąją atsirado, tokie kokie iš tikrųjų tikėtina galėjo atsirasti ir nukentėjusiajai paslydus ir nukritus ant važiuojamosios kelio dalies asfalto. Nėra konstatuojami sužalojimai specifiškai būdingi automobilio ir žmogaus kliudymo, nėra hematomų, sumušimų, lūžių. Kelio nubrozdinimas galėjo atsirasti ne būtinai nuo kontakto su automobiliu, specialistė paaiškino, jog minimas sužalojimas galėjo atsirasti nuo kieto buko daikto, asfalto taip pat. Esmė tame, kad (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nusiskundžia tam tikrais sumušimais. Pažeidimų niekas nerodo, hematomų nėra, gydymas rekomenduojamas šaldant rankšluosčiu. Taigi konstatuoti, jog (duomenys neskelbtini) susižalojo atsitrenkus į automobilį, jokio pagrindo nėra, nes net nutarime neparašyta, kuria automobilio vieta automobilis kliudė (duomenys neskelbtini), kliudymo fakto nepatvirtino niekas šioje byloje. Byloje yra daug abejonių, o visos abejonės tiek baudžiamosios teisės, tiek administracinės teisės prizme yra traktuojamos kaltinamojo naudai.

Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 8 val. ryte su vaikais važiavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve. Likus iki sankryžos 100 metrų planavo sukti į kairę ir tuo metu pamatė, jog (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuoja iš kairės pusės automobilis „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) spalvos, bei ateina (duomenys neskelbtini). Artėjant prie sankryžos, gana aiškiai matėsi, jog nei automobilis mato pėsčiąją, nei pėsčioji mato automobilį ir įvyks kontaktas, dar likus iki kontakto gal sekundei jis spėjo dar signalizuoti, nes jau matė, jog įvykis įvyks. Tada automobilis pasuko į dešinę iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir automobilio galine dalimi nustūmė, nes kontaktas toks buvo ne nutrenkimas, o toks labiau nustūmimas. Nustūmė pėsčiąją ir ji pargriuvo, po to jau nebematė, kadangi automobilis pasuko ir jis jau nebematė, kas buvo už automobilio. Jis toliau signalizavo, kad automobilis sustotu. Tada jis irgi sustojo, jis iššoko iš automobilio, nes jam jau nebesimatė, kas buvo už automobilio ar pėsčioji buvo pervažiuota, ar kas. Ir tik tada pasimatė, jog pėsčioji atsistojo nuo žemės. Abi buvo gan išsigandusios, tiek pėsčioji, tiek vairuotoja. Svarbu paminėti, kad automobilio langai buvo visiškai apšalę. Vairuotoja negalėjo nieko matyti, jis tikrai pasakė jai dėl to pastabą. Automobilis buvo visiškai neparuoštas kelionei, 100% gali garantuoti. Vairuotoja buvo išsigandusi, ji atsiprašinėjo ir prisiėmė atsakomybę. Jis tada paprašė, jog (duomenys neskelbtini) paskambintų savo tėvams, pasakė tas aplinkybes, ką jis matė, davė savo kontaktus ir tada išvyko. Apie oro sąlygas įvykio metu negali pasakyti, jog atsimena, tačiau faktas, jog buvo šalta. Kadangi jis išvažiavo iš požeminės stovėjimo aikštelės, tai jo automobilis nebuvo apšalęs. Buvo stiprus šerkšnas ant automobilio, iš to galėtų sakyti, jog buvo šaltas rytas. Lauke buvo šviesu. Kai automobilis dar nebuvo išsukęs į sankryžą tada iki kontakto buvo likę 1-2 sekundės. Kadangi, jam įvažiuojant į sankryžą, nebuvo kitų automobilių priekyje ir tikrai gerai matė, jog kažkas įvyks ir dar greitai spėjo sureaguoti ir signalizuoti, jog abu eismo dalyviai atkreiptų dėmesį, bet jau nebesuspėjo. Automobilis nebuvo atlikęs posūkio manevro ir jį jau matė, jog įvyks eismo įvykis ir tada pradėjo signalizuoti. Kai pastebėjo eismo įvykį buvo priešpriešinėje kelio eismo juostoje. Atsakydamas į klausimus detalizavo, kad jo automobilis buvo 100 metrų iki sankryžos ir tada pamatė (duomenys neskelbtini) ir automobilį. (duomenys neskelbtini) „Mercedes“ automobilis, buvo 10 gal 20 metrų iki sankryžos, gan negreitai judėjo link sankryžos, po to suko į sankryžą. Jis buvo apie 100 metrų nuo sankryžos vėliau atstumas sumažėjo gal iki 50 metrų, nes jau kada jis sustojo įvykus įvykiui jis buvo apie 20-30 metrų iki sankryžos. (duomenys neskelbtini) buvo apie 3 gal 4 metrus iki sankryžos, sunku pasakyti. Į jį kokiu maždaug greičiu judėjo (duomenys neskelbtini) automobilis negalėtų pasakyti, tačiau nebuvo viršytas greitis. (duomenys neskelbtini) iki sankryžos nebėgo, ėjo ramiu žingsniu. Neužfiksavo ką (duomenys neskelbtini) eidama iki sankryžos veikė. Jam susidarė įspūdis, jog (duomenys neskelbtini) neatkreipia dėmesio į kelią, nes jos judėjimas buvo gan pastovus link sankryžos ir automobilis jau įvažinėja, o (duomenys neskelbtini) eina ir kažkaip jo nemato. Jis, negalėjo signalizuoti 10 metrų iki sankryžos žmonėms, einantiems, kad jūs nesusidurkit. Kai jis signalizavo pirmą kartą eismo dalyviai buvo per kelis 2-3 metrus vienas nuo kito. Matė kontaktą, bet po to (duomenys neskelbtini) nebematė, tiesiog automobilis užsuko ir (duomenys neskelbtini) jau nebesimatė, nes automobilis atsisuko į jį sankryžoje. Nematė kokia automobilio vieta buvo nublokšta nukentėjusioji, tačiau tikrai ne priekine dalimi, nes priekinę dalį gerai matė, mano, kad tai buvo šoninė galinė dalis, bet jis tik gali spėti, negalėjo matyti. Jeigu žiūrėti iš vairuotojo pusės tai nematė dešinės pusės dalies. Pradėjo signalizuoti, nes automobilis gan ramiai važiavo ir suko į sankryžą, o pėsčioji gan ramiai nestabdomai eina į sankryžą. Toks jausmas, matėsi, kad abu eismo dalyviai juda sankryžos link visiškai nestodami. Buvo nuojauta dėl įvyksiančio įvykio. Signalizavimas vyko sekunde, keletą sekundžių, tai buvo momentiškai, dar vaikai pastebėjo, jog, kaip jis taip spėjo greitai sureaguoti ir signalizuoti prieš įvykį. Signalas buvo prieš kontaktą, buvo ir po įvykio. Nes vairuotoja nelabai suprato kas nutiko, ji išlipo, nieko nematė. Po kontakto (duomenys neskelbtini) parkrito, bet ji gan greitai atsistojo pati, jai nereikėjo pagalbos, tačiau ji buvo išsigandusi. Buvo ir kitas žmogus, nežino ar jis dalyvauja procese, kaip liudytojas, jie pribėgo prie (duomenys neskelbtini) ir nuramino ją. Klausė jos ar kažkas nutiko, sakė nieko nenutiko, matėsi, jog ji buvo šoke. Nukentėjusioji nesakė, kad nieko tokio neatsitiko, ji šoko būsenos kalbėdama sakė, jog jai viskas gerai, nieko nėra. Tai buvo toks daugiau šoke esančio žmogaus kalbėjimas. Tai nebuvo kalba apie jos fizinę būklę arba jos skausmą. (duomenys neskelbtini) buvo šoke, nesiskundė skausmais, neįvardijo, jog jai kažkas konkrečiai skauda. Automobilio vairuotoja irgi buvo labai išsigandusi, pradžioje nelabai suprato, atsiprašinėjo.

Valstybinės teismo medicinos (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos ekspertė ir (duomenys neskelbtini) J. M.-Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad išvada buvo daroma ir pateiktų dokumentų, nukentėjusiųjų asmenų apžiūra neatliekama. Kai yra supaprastintas tyrimas kai yra surašomas asmenų apžiūros arba apklausos protokolas, tuomet yra atliekamas tyrimas tik pagal medicinos dokumentus. Medicinos dokumentai jai buvo pateikti. Iš pateiktų nuotraukų nubrozdinimas nenustatinėjamas, čia yra kaulinis audinys ir to galima nustatyti arba lūžį, arba išnirimą. Odos nubrozdinimas kuris yra aprašytas išvadoje yra nustatytas pagal gydytojų apžiūros metu įrašyta frazę, jog yra nubrozdinimas, medicinos dokumentus. Iš rentgenogramų, kiek supranta lūžių nebuvo nustatyta, nes kitaip būtų ne vien nubrozdinimas, o dar būtų išvadoje lūžiai ir būtų kitoks sveikatos sutrikdymo mastas. Medicinos dokumentai pateikiami apžiūros diena, duodamas laikas surašyti išvadai ir surašoma išvada. Išvadą surašė pati, čia yra supaprastintos išvados surašymas, jis yra patvirtintas prieš 5-6 metus prokurorų, nežino, tarp įstaigos ir prokuratūros pasirašyta sutartis, tam, kad nebūtų eilių yra daromos supaprastintos išvados, kuomet nėra sunkių sveikatos sutrikdymų. Kiek tyrėja atnešė dokumentų susipažinti su tiek dokumentų susipažįsta konkrečioje byloje. Dėl šios bylos dokumentų susipažinimo negali pasakyti, nes įvykis buvo seniai, o į dieną yra padaroma apie 50 išvadų. Yra surašytos aplinkybės byloje kurioje atnešė, arba pirminiame protokole, arba įvykio vietos apžiūros protokole. Nesutinka, jog pateikta išvada šiuo atveju yra sąlyginė. Žiemos metu sausio mėnesį nukristi ir paslydusi ant asfalto, reikia spręsti, kaip buvo apsirengusi, jei buvo vien su pėdkelnėmis tai taip galėjo, bet jei buvo storai apsirengusi, reikėtų tada nagrinėti paviršių į kurį ji atsitrenkė. Greičiausiai tuo metu, kai buvo rengiama išvada žinojo, kaip buvo apsirengusi (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės yra surašytos, nes jai yra pateikiami dokumentai. Sužalojimas yra padarytas kietu, buku daiktu tai gali būti asfaltas, automobilio dalis, vidaus automobilio dalis, stulpas, bordiūro kampas, bet kuris daiktas kuris yra kietas ir bukas. Kalbama apie abstrakčius dalykus, reikėtų susipažinti, koks tai buvo įvykis, kai rašė išvada buvo susipažinusi, kadangi byla buvo tik pirminėje stadijoje, todėl kad išvada yra padaroma gavus medicinos dokumentus ir ne visada ten yra surinkta visa medžiaga. Pasakyti kokia automobilio dalimi buvo kliudyta (duomenys neskelbtini) galėtų autotechniniai ekspertai sugretinę jos nustatytus sužalojimus, su automobilio esančiu ar nesančiu apgadinimu ir surinkę visą medžiagą atsakytų ar buvo kliudyta ir kokia automobilio dalimi buvo kliudyta, ir kada buvo kliudyta.

IV. Teismo išvados

D. S. A. ir jos atstovo advokato K. Bieliausko skundas netenkinamas

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu pareiškėja D. S. A. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta 200 Eur dydžio bauda, dėl to, kad ji 2023 m. kovo 9 d., 07.51 val. vairuodama automobilį „MERCEDES BENZ“ v. n. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukdama į dešinę nepraleido per sankryžą ėjusios pėsčiosios D. M. ir ją kliudė. D. M. patirti sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais pažeidė KET 27 punkto reikalavimus..

KET 27 punktas numato, kad Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

ANK 423 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę vairuotojams už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusio KET pažeidimo padarymą.

Pareiškėjos ir jos atstovo skunde akcentuojama, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog nagrinėjamu atveju įvyko eismo įvykis, t. y. D. M. buvo kliudyta D. S. A. vairuotu automobiliu. Siekiant panaikinti abejones bylą nagrinėjant teisme tenkinus pareiškėjos ir jos atstovo prašymus buvo apklaustas įvykio liudytojas J. B., taip pat apklausta specialistė J. M.–Č. Proceso dalyviams suteikta galimybė užduoti klausimus, kurių jie negalėjo užduoti bylą nagrinėjant Institucijoje ne teismo tvarka. Teismas netenkino pareiškėjos ir jos atstovo prašymo apklausti (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąją, nes atsižvelgiant į įstatymo analogiją pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio 2 dalį, (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis į teismo posėdį šaukiamas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių į teismo posėdį turėtų būti kviečiama (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji. Byloje surinkta pakankamai D. S. A. kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Baigiamųjų kalbų metu D. S. A. atstovas pabrėžė, jog byloje negalima teigti, kad D. S. A. vairuojamas automobilis kliudė D. M., nes byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. A. kaltę padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą patvirtina visuma byloje surinktų įrodymų ir juose užfiksuotų aplinkybių (liudytojo parodymai, įvykio vietos nuotraukos, įvykio schemos, specialisto išvada, rašytiniai paaiškinimai ir kita bylos medžiaga).

Liudytojas J. B. po įvykio duotus rašytinius paaiškinimus patvirtino teisme ir detaliai nusakė tiesiogiai matyto eismo įvykio aplinkybes. Tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir parodymuose teisme liudytojas nurodė analogiškas aplinkybes, jo parodymai buvo nuoseklūs. 2023 m. kovo 20 d. paaiškinime nurodė, kad vyko (duomenys neskelbtini) g., likus iki sankryžos 10-20 m. priekyje pastebėjo kaip (duomenys neskelbtini) Mercedes automobilis atvažiuoja (duomenys neskelbtini) g. ir suka į dešinę į (duomenys neskelbtini) g. Tuo pačiu metu (duomenys neskelbtini) g. (kryptimi link (duomenys neskelbtini) g.) pastebėjo einančią (duomenys neskelbtini), kuri taip ruošėsi žengti į sankryžą. Pastebėjęs, kad tuoj įvyks kontaktas abiem eismo dalyviams signalizavo dar prieš jį. Mercedes pasuko į dešinę ir šonine dalimi nustūmė (duomenys neskelbtini), ji atšoko/buvo nustumta, trumpam nukrito, bet greitai atsistojo. Mercedes automobilis už kelių metrų taip pat sustojo. Mercedes automobilio langai buvo visiškai apšalę ir abejotina ar vairuotoja galėjo kažką matyti per juos (b. l. 33). Analogiškus, situaciją detalizuojančius paaiškinimus liudytojas davė teisme. Patikslino, kur buvo jis ir jo automobilis įvykio metu, kur buvo D. M. ir kokiu atstumu artėjant prie sankryžos ji buvo nuo Mercedes automobilio, kada jis pradėjo signalizuoti. Šias aplinkybes liudytojas buvo nurodęs ir rašytiniame paaiškinime, todėl teismas neįžvelgia šio liudytojo parodymų prieštaringumo. Parodė, kad Mercedes automobiliui pasukus į dešinę iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilio galine dalimi nustūmė nukentėjusiąją, nes kontaktas buvo ne nutrenkimas, o toks labiau nustūmimas ir pėsčioji pargriuvo. Matė kontaktą, bet po to (duomenys neskelbtini) nebematė, tiesiog automobilis užsuko ir (duomenys neskelbtini) jau nebesimatė, nes automobilis atsisuko į jį sankryžoje. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad pėsčioji atsistojo nuo žemės. Nematė kokia automobilio vieta buvo nublokšta nukentėjusioji, tačiau tikrai ne priekine dalimi, nes priekinę dalį gerai matė. Mano, kad tai buvo šoninė galinė dalis, bet jis gali tik spėti, negalėjo matyti. Šie liudytojo J. B. parodymai patvirtina, kad D. S. A. vairuojamas automobilis sankryžoje kliudė nukentėjusiąją D. M.. Nors liudytojas nurodė, kad nematė, kuria automobilio dalimi buvo kliudyta nukentėjusioji, tačiau matė, kad ji pravažiuojančio automobilio buvo nustumta/nublokšta ir pargriuvo. Iš liudytojo nurodytų aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad D. M. eidama per sankryžą nugriuvo pati, nes paslydo, užkliuvo, t. y. nugriuvo net ir nekliudyta D. S. A. vairuoto automobilio.

D. S. A. teismo posėdžio metu teigė, kad automobilį buvo tinkamai paruošusi kelionei, ledas nuo langų buvo atitirpdytas pakankamai, kad netrukdytų matomumui. Pilnai atšildyti automobilio negalėjo, nes skubėjo į egzaminą. Liudytojas J. B. paaiškino, kad D. S. A. vairuotojo automobilio Mercedes langai buvo visiškai apšalę ir ji negalėjo per juos nieko matyti ir dalyvauti eisme, automobilis nebuvo tinkamai paruoštas kelionei. Pažymėtina, kad dėl apšalusių langų D. S. A. galėjo nematyti per sankryžą einančios nukentėjusiosios ir tai buvo viena iš esminių eismo įvykio kilimo aplinkybių. Aplinkybę, kad D. S. A. vairuotos transporto priemonės langai buvo apšalę tiek, kad trukdė matomumui, patvirtina ne tik J. B. parodymai, bet ir byloje pateiktos Mercedes automobilio nuotraukos po įvykio. Pažymėtina, kad nuotraukos darytos praėjus daugiau nei pusvalandžiui (įvykis 07.50 val., o nuotraukos darytos 08.25 val.) po įvykio, tačiau nuotraukose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 51) matyti, kad automobilio šoniniai langai vis dar yra dalinai apšalę. Nuotraukose matyti, kad automobilio stoglangis net ir praėjus pusvalandžiui po įvykio yra visiškai apsitraukęs šerkšnu. Darytina išvada, kad įvykio metu D. S. A. vairuoto automobilio langai buvo apšalę tiek, kad trukdė matomumui.

Baigiamųjų kalbų metu pareiškėjos atstovas advokatas argumentavo, kad nagrinėjamu atveju D. M. patirti kūno sužalojimai nėra būdingi avarijoms, kai žmonės partrenkiami automobilių, o panašesni į sužalojimus patiriamus pargriuvus važiuojamosios kelio dalies asfalto. Teigiama, kad (duomenys neskelbtini) negalėjo susižaloti atsitrenkusi į automobilį, nes neįrodytas nukentėjusiosios kliudymo automobiliu faktas. 2023 m. kovo 31 d. specialistės J. M. – Č. paaiškinime nurodyta, kad išnagrinėjus pateiktus medicininius dokumentus ir susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis daroma išvada, kad D. M. nustatytas odos nubrozdinimas dešiniajame kelyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje nėra nurodoma, kad sužalojimai padaryti nukentėjusiajai susiduriant su automobiliu, o tik konstatuojama, kad sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio metu. Teismas daro išvadą, kad dešinio kelio nubrozdinimas, D. M. galėjo atsirasti nebūtinai kontaktuojant su automobiliu, kaip ginčija pareiškėjos atstovas, o automobiliui kliudžius nukentėjusiąją ir šiai to pasėkoje nugriuvus ant žemės. Tai, kad nukentėjusiosios sužalojimas patirtas kontaktuojant su grindiniu, o ne automobiliu, nepaneigia D. S. A. kaltės dėl padaryto nusižengimo, kai ji vairuodama automobilį (padidinto pavojaus šaltinį) nepraleido per sankryžą ėjusios D. M. ir ją kliudė. Sužalojimų vertinimas, kuomet būtų atsižvelgiama tik į tuos sužalojimus, kurie padaryti nukentėjusiojo kūnui kontaktuojant su automobiliu, iškreiptų faktinių aplinkybių vertinimą tokio pobūdžio bylose, todėl turi būti vertinami visi priežastiniame ryšyje su įvykiu esantys sužalojimai (tiek su automobiliu, tiek asmenį nubloškus ant žemės, jam nukritus ir dėl to susižalojus).

Pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdžio metu teigė, kad byloje nebuvo aiškinamasi aplinkybė, jog po įvykio nukentėjusioji girdint kitiems asmenims (pareiškėjai ir jos tėčiui bei nukentėjusiosios tėčiui) visiems pasakė, kad automobilis jos nelietė ir ji automobilio nelietė, o pati nukrito ant važiuojamosios kelio dalies ir susižalojo. Šioje situacijoje (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios išsakytas teiginys, jog jai nieko nenutiko, nepaneigia D. S. A. kaltės padarius administracinį nusižengimą. Liudytojas J. B. teisme parodė, kad po įvykio pribėgo prie (duomenys neskelbtini), ramino ją, klausė ar kažkas nutiko, sakė nieko nenutiko, matėsi, jog ji buvo šoke. Nukentėjusioji nesakė, kad nieko tokio neatsitiko, ji šoko būsenos kalbėdama sakė, jog jai viskas gerai, nieko nėra. Teismo vertinimu po įvykio išsigandusios ir sutrikusios (duomenys neskelbtini) teiginiai, kad nieko nenutiko, nereiškia, jog nebuvo ir pačio įvykio. (duomenys neskelbtini) teigdama, jog nieko nenutiko siekė nuraminti tiek save, tiek ir aplinkinius, galėjo siekti išvengti dėl įvykio atsirasiančių nepatogumų, iš nežinojimo bijodama jai ar kitiems kilsiančių problemų. Tuo pačiu pažymėtina, kad J. B. parodė, jog iš karto po įvykio D. S. A. buvo išsigandusi, atsiprašinėjo ir prisiėmė atsakomybę. Visgi pareiškėjos iš karto po įvykio pasakyti teiginiai nebuvo traktuojami, kaip kaltės prisipažinimas. Tapačiai po įvykio sumišusios (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios išsakyti teiginiai, taip pat neturėtų būti traktuojami, kaip eismo įvykio fakto paneigimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucija priimdama nutarimą teisingai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, nuobauda nėra per griežta, paskirta sankcijoje numatytose ribose (artima sankcijoje numatytam nuobaudos vidurkiui – 225 Eur), todėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti dėl skunde pateikiamų argumentų nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. S. A. ir jos atstovo advokato Kęstučio Bieliausko skundo netenkinti ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.