Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistojo Ž. Ž. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 30 (trisdešimčia) parų arešto. Nukentėjusiojo S. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, jam iš nuteistojo Ž. Ž. priteisiant 30 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Ž. nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 23 d. 12 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), atstūmęs kartoninę plokštę, pro langą įsibrovė į garažą ir pagrobė 30 eurų vertės S. B. priklausantį automobilio karbiuratorių, sumontuotą su kolektoriumi.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą grąžinti, kadangi paduotas praleidus įstatyme numatytą terminą. Tačiau, jei teismas manytų, kad skundas paduotas laiku, prokurorė reiškė alternatyvų prašymą – apeliacinį skundą atmesti paliekant galioti apkaltinamąjį nuosprendį, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visos bylos aplinkybės, nors kaltu neprisipažino, tačiau pakanka duomenų jo kaltę pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Šio straipsnio 7 dalis įpareigoja teismą grąžinti apeliacinį skundą apeliantui, jeigu jis paduotas praleidus terminą.

Prokurorės įsitikinimu, šiuo atveju Ž. Ž. praleido skundo padavimo terminą, todėl šis dokumentas turi būti grąžinamas jį pateikusiam asmeniui. Tačiau byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžio Lietuvos pašto kurjerių tarnybai įteiktas 2016 m. vasario 18 d. (b. l. 149), t. y. paskutinę nuosprendžio apskundimo dieną. Taigi, vadovaujantis BPK 101 straipsnio 1 dalimi, terminas šiuo atveju nepraleistas ir skundas nagrinėtinas apeliacine tvarka.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo Ž. Ž. veiksmus kaip nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino jį padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog Ž. Ž., įsibrovė į garažą ir pagrobė 30 eurų vertės S. B. priklausantį automobilio karbiuratorių, sumontuotą su kolektoriumi, t. y. jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde neigia padaręs aukščiau minėtą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę pagrindžia visuma byloje esančių įrodymų. O būtent, paties Ž. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo S. B., liudytojų A. O., V. G. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Kaip teisingai pastebėjo skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, įtarimai Ž. Ž. buvo pateikti nurodant, kad vagystė padaryta patekus į garažą išdaužius langą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu Ž. Ž. nurodė, kad jis iš nukentėjusiojo garažo pavogė automobilio karbiuratorių ir kolektorių, į garažą patekdamas atstūmęs faneros plokštę ir įlipęs pro langą. Taigi, jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitas patekimo į garažą aplinkybes, nei jos buvo nurodytos įtarime. O, atsižvelgus į tai, kad jo nurodomas aplinkybes dėl patekimo į garažą teisme patvirtino nukentėjusysis S. B., t. y. kad į garažą buvo patekta ne išdaužus langą, bet atstūmus fanerą, nuteistojo versija, kad neprisimena tokios vagystės, pagrįstai pirmosios instancijos teisme vertinta kaip gynybinė, siekiant išvengti atsakomybės. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad Ž. Ž. pas nukentėjusįjį yra nuomojęs kambarį, tad gerai žinojo garažą, o liepos mėnesį, nors ir negyveno pas nukentėjusįjį, buvo užėjęs, namuose nesant šeimininko, prašė pas kitą nuomininką paskolinti pinigų. Vėliau, tą pačią dieną paaiškėjo, kad buvo pavogtas karbiuratorius su kolektoriumi.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo Ž. Ž. nusikalstamą veiką pripažindamas jį kaltu dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo ir paskyrė jo asmenybę bei padaryto nusikaltimo pavojingumą atitinkančią bausmę. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai ir jais remiantis padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados, kolegijai abejonių nekelia. Todėl nuteistojo Ž. Ž. apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl keisti jį ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo Ž. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.