Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, kaltinamajam E. Š., nukentėjusiajam J. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą: 2016 m. liepos 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d.- laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba mokytis, arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 23 iki 06 val. būti savo namuose jei tai nesusiję su darbu, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinsi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2016m. liepos 30 d., apie 19.00 valandą, viešoje vietoje- prie parduotuvės „IKI“ adresu (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. D. į dešinės pusės lūpos sritį, tuo nežymiai sutrikdydamas J. D. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

E. Š. įžūlus elgesys nukentėjusiojo J. D. atžvilgiu pasireiškė viešoje vietoje– prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Įžūlūs kaltinamojo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis staiga, dėl menkavertės dingsties (kaip paaiškino J. D. norėdamas pro jį praeiti paprašė pasitraukti, į ką jis atsakė smūgiu kumščiu) tyčia panaudojo fizinį smurtą J. D. atžvilgiu. Pats nukentėjęs J. D. kaltinamojo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Kaip kaltinamasis viešoje vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį, matė ir kartu su kaltinamuoju buvę A. M. ir K. B. Be to šioje vietoje dėl laisvo priėjimo turėjo teisę būti ar atsirasti bet kurie asmenys. Tokiu būdu kaltinamojo įžūliais veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkai, sutrikdyta įprastinė rimtis ir nusistovėjusi tvarka, sukeltas išgąstis ir sumaištis. Be to kaip jau nustatyta, E. Š. savo smurtiniais veiksmais J. D. sukėlė ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis E. Š. pripažino iš chuliganiškų paskatų J. D. sudavęs smūgį kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį. Nukentėjęs taip pat nuosekliai parodė, kad E. Š., sulaukęs prašymo pasitraukti ir leisti praeiti, spontaniškai sudavė jam į galvą kumščiu. E. Š. privalėjo suprasti ir suprato, kad savo neteisėtus veiksmus jis atlieka viešoje vietoje, kur gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ir to siekė. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, ji baigta. Dėl paminėtų aplinkybių jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia pareiškime nurodomas aplinkybes, t. y. kad E. Š., 2016 m. liepos 30 d., apie 19.00 valandą, viešoje vietoje- prie parduotuvės „IKI“ adresu (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. D. į dešinės pusės lūpos sritį, tuo nežymiai sutrikdydamas J. D. sveikatą.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad E. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Bausmės skyrimas.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką momentas neturi lemiamos reikšmės, jis galimas ir nagrinėjant bylą teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad E. Š. pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, savo smurtinius veiksmus įvertino kritiškai, yra atsiprašęs nukentėjusiojo (jis jam atleido ir pretenzijų neturi), be to teismo akivaizdoje, laisva valia, pasižadėjo ateityje taip daugiau nebesielgti. Teismas sprendžia kad jo gailėjimasis bei nukentėjusiojo atsiprašymas nebuvo formalūs, kas rodo jo kritišką požiūrį į savo nusikalstamą elgesį ir leidžia daryti išvadą, jog asmuo dėl to nuoširdžiai gailisi. Todėl teismas laiko nustatytą E. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybę- prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsį (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į E. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika viešajai tvarkai, kurios papildomas objektas yra nukentėjusiojo sveikata), pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikalstamos veikos padarymo žemus motyvus, į tiesioginės tyčinės kaltės formą. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į E. Š. asmenybę. Jis šiuo metu mokosi (iš jo žodžių), nedirba (t. 1, b. l. 148- 150), nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse (I. t, b. l. 147). Jis praeityje teistas vieną kartą (I t., b. l. 119- 122, 134- 138), teistumas neišnykęs. E. Š. tai pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu (I. t., b. l. 119- 122, 124- 131). Šiuo metu jis atlieka įpareigojimus, skirtus su laivės apribojimu pagal ankstesnį jo atžvilgiu 2016-07-27 teismo nuosprendį. Jo naujai padaryta nusikalstama veika padaryta praėjus vos trims dienoms po nuosprendžio paskelbimo, kas rodo, kad praeityje jam parinkta pakankamai švelni bausmės rūšis nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, t. y. nebuvo pakankamai efektyvi. E. Š. eilę kartų baustas administracine tvarka (taip pat ir už pažeidimus, kuriais kėsinamais į viešąją tvarką; I t., b. l. 140- 145). Taigi visos šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, ji yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs E. Š. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą E. Š. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis.

Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas taip pat atsižvelgia ir kaltinamojo jauną amžių (20 metų), įvertina, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė ir pastarasis jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia, griežtos bausmės nesiekia. Dėl šių ir anksčiau nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad valstybės požiūris į nusikalstamą veiką padariusį kaltinamąjį, taip pat BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. Š. paskyrus bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas atsižvelgia į jau anksčiau nurodytas E. Š. charakterizuojančias aplinkybes, tai kad jis teisiamajame posėdyje pakankamai kritiškai įvertino savo veiksmus, dėl jų teismo vertinimu nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis nukentėjusiojo yra atsiprašęs, šis jam atleido ir pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nukentėjęs nėra pareiškęs. Taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Kaip jau minėta kaltinamais šiuo metu mokosi. Taigi egzistuoja minimalus, tačiau pakankamas pagrindas manyti, kad E. Š. daugiau nenusikals, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą Teismo vertinimu, E. Š. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme, taikant BK 75 str., bei skiriant įpareigojimus. Teismo manymu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, todėl kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą skirtini tokie įpareigojimai, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę pasikeisti. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, E. Š. įpareigojimai: 1) viso bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje; 2) viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu; 3) viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatytą įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, E. Š. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Nustatyta, kad E. Š. šiuo nuosprendžiu įrodytą nusikaltimą padarė neatlikęs 2015-07-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, o šis nuosprendis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo įsiteisėjęs. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (žr. pvz. LAT nutartys Nr. 2K-220/2008, 2K-477/2011; KAT 2014-07-14 nuosprendis Nr. A-389-594-2014). Nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė nėra atlikta, todėl bausmės bendrintinos pagal BK 64 str. nuostatas dalinio bausmių sudėjimo būdu, tebevykdomą laisvės apribojimo bausmę pakeičiant laisvės atėmimo bausme pagal BK 65 str. nustatytas bausmių keitimo taisykles.

Kaltinamais sulaikytas nebuvo, jam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 111- 112). Ši kardomoji priemonė paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Pagal BPK 94 str. reikalavimus priimtini sprendimai dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) pap., šiuo nuosprendžiu paskirtą ir 1/3 sumažintą bausmę subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-07-27 nuosprendžiu neatliktos laivės aprojimo bausmės dalimi, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 10 p., galutinės subendrintos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, E. Š. paskiriant įpareigojimus – 1) viso bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje; 2) viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu; 3) viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatytą įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 2 str. 5 p., psichiką veikiančios medžiagos yra alkoholis, narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus bausmę vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi prie bylos: skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.