Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1113-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-09
Bylos Nr.
1-1113-992/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07726-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1113-992/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07726-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei,dalyvaujant prokurorei K. M.,kaltinamajam R. J., jo gynėjai advokatei T. K.,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: R. J. 2020 m. vasario 22 d., apie 00.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir parodė, kad įvykio vakarą šventė savo gimtadienį pas sužadėtinės seserį, sužadėtinė išvažiavo namo pasirūpinti augintiniais, jis apsižiūrėjo, kad ji paliko savo telefoną, dėl to labai supanikavo jų sūnus, nenorėdamas, kad jaudintųsi sūnus, sėdo į mašiną ir pavažiavo ieškoti J. K.. Jį sustabdė pareigūnai, patikrino girtumą. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, tai - pirmas ir paskutinis atvejis jo gyvenime. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, su J. K. daug metų kartu gyvena, augina sūnų, šiuo metu yra padavę pareiškimus tuoktis. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. davė iš esmės analogiškus parodymus, parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (54 - 55 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. K. prašė teismo perduoti jos sužadėtinį R. J. jos žinion pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. T. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patruliu, 2020 m. vasario 22 d., apie 00 val. 40 min., dirbdamas kartu porininke S. Ž., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjas pastebėjo neblaivų vyriškį, kuris, įsėdęs į automobilį Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo, šiuo metu sustojęs Vilniuje, Salaspilio ir Mykolo Lietuvio gatvių sankryžoje (duomenys neskelbtini)gatve, pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį sustabdė patikrinti, jį vairavo R. J., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. 2020 m. vasario 22 d., 00.51 val., alkotesteriu Alkotest 7510, Nr. ARJK0152 vairuotojui nustatytas 2,13 promilių girtumas, 1 val. 10 min. - 1,95 promilių girtumas. Apie įvykį informuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas, automobilis priverstinai uždarytas į saugomą aikštelę. Vairuotojas R. J. sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (35-37 b.l.).

Analogiškos aplinkybės nurodytos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės S. Ž. tarnybiniuose pranešimuose (3-6, 10 b. l.).

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK - 0152 rodmenys patvirtina, kad 2020 m. vasario 22 d., 00.51 val., R. J. nustatytas 2,13 promilės girtumas, 2020 m. vasario 22 d., 1.10 val., - 1,95 promilės girtumas.(38-40, 45-47 b. l.). 2020 m. vasario 22 d. neblaivumo nustatymo akto duomenys patvirtina, kad R. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (41 b. l.).

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio Nissan X-Trail, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas R. J. (11 b. l.).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Nissan X-Trail 2.2 dCi, 2005 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM - 3320 Eur (12-13 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad R. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam R. J. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir liudytoju apklausto į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusio policijos pareigūno E. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, alkotesterio rodmenų kvitų duomenys, kurie patvirtina, kad du kartus patikrinus R. J. girtumą, abu kartus buvo nustatytas 1,5 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad R. J. 2020 m. vasario 22 d., apie 00.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, neabejotinai turėjo būti žinomi keliolikos metų vairavimo stažą turinčiam R. J., jis suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir tokios būsenos vairavo automobilį, darytina išvada, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes R. J. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Kaltinamasis R. J. pateikė teismui savo sužadėtinės J. K. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį būsimos žmonos J. K. atsakomybėn. Laiduotoja prašanti būti pripažinta kaltinamojo sužadėtinė teismui paaiškino, kad su R. J. kartu gyvena jau keliolika metų, augina nepilnametį sūnų, abu gerai sutaria, nesipyksta, vyras paiso jos nuomonės, todėl ji gali R. J. daryti teigiamą įtaką.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl R. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. J. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, R. J. šią sąlygą atitinka. Jo sužadėtinė J. K., kuri sutinka būti laiduotoja, sužadėtinį apibūdino tik teigiamai, nurodė, kad su juo sutaria gerai, tai, kad R. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, - vienkartinis atvejis jo gyvenime. Teismo posėdyje R. J. išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino itin neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Nagrinėjamu atveju R. J. laiduotoja prašo būti paskirta jo sužadėtinė J. K., kuri teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, nes nėra teista, dirba, iš darbdavio nėra sulaukusi pastabų ar nusiskundimų. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja J. K. yra verta teismo pasitikėjimo. Teismo posėdžio metu J. K. nurodė kritiškai vertinanti sužadėtinio elgesį, negalinti jo pateisinti, nuoširdžiai jaudinosi dėl įvykio. J. K. asmenybė charakterizuotina teigiamai, jos vertybinė orientacija pozityvi. Manytina, kad sužadėtinė gali daryti R. J. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys), todėl nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas R. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam vidurkiui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. J. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Vertinant tai, kad R. J. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė iš šio įvykio pasimokęs, yra charakterizuojamas teigiamai, neteistas, jam nustatytinas trumpesnis nei vidutinis baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus nutarimo, kuriuo kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas - priėmimo dienos, t. y., nuo 2020 m. vasario 25 d.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę – automobilį Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo kaltinamasis R. J..

BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstydamas transporto priemonės konfiskavimo ar jos vertės išieškojimo proporcingumo klausimą, teismas pažymi, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis nesuvaržomas teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukelia jokios žalos, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018, 2K-271-628/2018 ir kt.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad R. J. atžvilgiu turi būti taikomos BK 72 straipsnio nuostatos ir konfiskuotina R. J. vairuota, jam priklausanti, transporto priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai buvo apribota kaltinamojo nuosavybės teisė automobiliui Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis privalo būti konfiskuotas, nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki teismo nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius naikintinas.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teises sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

R. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. K. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti R. J. priklausantį turtą – automobilį Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, įvykdžius – panaikinti.

R. J. skirtų kardomųjų priemonių – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo, specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Išaiškinti R. J., kad:

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė