Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei S. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. K., E. J. dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius prašo pripažinti E. J. neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais, susijusių su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdymo, disponavimo, paveldėjimo tvarkymu, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių, susijusių su asmenine higiena, gyvenamojo būsto priežiūra ir šildymu, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, susijusių su gebėjimu naudotis reikiamomis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis. Taip pat nustatyti E. J. globą ir paskirti L. K. jos globėja ir turto administratore.

Pareiškėjas pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. J. yra nustatytas antros grupės invalidumas, specialusis nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai. E. J. neįgalumas nustatytas dėl ryškaus protinio atsilikimo. Pastaruoju metu E. J. rūpinosi jos brolis Stanislovas A. J., tačiau 2016-01-11 vyriškis mirė, o kitų artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti neįgalia moterimi nėra. Šiuo metu E. J. rūpinasi ir kartu su ja gyvena dukterėčios dukra L. K.. E. J. reikalinga pastovi kito asmens slauga ir priežiūra, nes moteris savimi nepasirūpina. Dėl negalios E. J. negali išspręsti įvairių buitinių klausimų, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. Ji serga psichikos liga – paranoidine šizofrenija. Be to, pagal atliktą Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimą bei pateiktą išvadą, nustatyta, kad E. J. negeba tvarkyti asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais, susijusių su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, negeba tvarkyti reikalų, susijusių su kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdymu, disponavimu, paveldėjimu, negeba dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje. Asmeninių neturtinių santykių srityse E. J. negeba savarankiškai pasirūpinti asmenine higiena bei gyvenamojo būsto priežiūra ir šildymu, be kitų pagalbos negeba naudotis reikiamomis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, nepasiruošia maisto, negeba savarankiškai vartoti paskirtus vaistus. Kadangi E. J. turi žemės sklypą, reikalinga paskirti ir turto administratorių.

Suinteresuoto asmens atstovas advokato padėjėjas P. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog sutinka su pareiškimu. Yra visi pagrindai pripažinti E. J. neveiksnia. Jai reikalinga globa. Sutiko, kad L. K. būtų paskirta jos globėja.

Suinteresuotas asmuo L. K. paaiškino, jog sutinka su pareiškimu. Paaiškino, jog E. J. yra jos senelio sesuo. Ji gyvena kartu su E. J.. Namas, kuriame jos abi gyvena priklauso jos motinai. E. J. negali pati savęs prisižiūrėti. Ji vaikščioja, tačiau negeba pasidaryti ar pasišildyti valgyti, negeba skaičiuoti pinigų ar kažką už juos nusipirkti, savo higiena, būsto priežiūra nepasirūpina. Kartais, priklausomai nuo E. J. nuotaikos, jos pasikalba. E. J. pasako ką nori valgyti, ką mėgsta. Žemės sklypą E. J. paveldėjo iš L. K. senelio. Paaiškino, jog sutinka globoti E. J.. Šiuo metu ji niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje. Neištekėjusi, vaikų neturi.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikrose srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog E. J. Klaipėdos psichiatrinė medicininės darbingumo ekspertizės komisija 1985 m. sausio 1 d. nustatė antros grupės invalidumą be termino dėl bendro susirgimo (b. l. 7). 2009 m. birželio 1 d. jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai (b. l. 8). 2009 m. birželio 8 d. E. J. išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodytas didelis specialiųjų poreikių lygis (b. l. 5). 2016 m. balandžio 6 d. patikslintoje išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodyta, kad E. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų asmeninių neturtinių ir turtinių santykių srityse. Ji nesupranta jai užduodamų klausimų, nesuvokia jų esamės. Į pateiktus klausimus – apie gimimo datą, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, sveikatos būklę, gaunamas pajamas, turimą turtą, metų laiką, savaitės dieną, visiškai neatsakinėjo, o jeigu bandydavo kažką pasakyti tai kalbėjo labai neaiškiai, padrikais, nesuprantamais žodžiais. Tiriamoji judėjimo sutrikimų neturi, bet išėjusi toliau nuo namų nebežino kur sugrįžti. Ji negeba be artimųjų pagalbos vartoti vaistų, pasirūpinti savo higiena, gyvenamojo būsto priežiūra. Ji negeba savarankiškai suprasti apie gaunamas pajamas ir išlaidas, nepažįsta pinigų, nežino jų vertės, negeba apsipirkti maisto produktų ar kitų buities dalykų (b. l. 39-40). 2016 m. liepos 8 d. – liepos 21 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-163/2016 išvadoje nurodyta, kad E. J. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, paranoidine šizofrenija. Dėl ryškaus emocijų ir valios sutrikimų, defekto šiose sferose, esant pastoviems mąstymo sutrikimams pagal turinį ir formą, nesant kritikos savo būsenai E. J. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais, susijusių su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdymo, disponavimo, paveldėjimo tvarkymu, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių, susijusių su asmenine higiena, gyvenamojo būsto priežiūra ir šildymu, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, susijusių su gebėjimu naudotis reikiamomis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis. E. J. dėl kritikos nebuvimo susirgimo atžvilgiu nesugebės suteikti informacijos apie savo sveikatą teismo posėdžio metu (b. l. 45-47). Tokia teismo ekspertizės akto išvada teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi E. J. psichinės sveikatos sutrikimą patvirtina ir byloje pateikti medicininiai dokumentai (CPK 185 straipsnis).

Lietuvos Respublikos CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, bylos dalyvių paaiškinimus, pateiktą socialinio darbuotojo išvadą, teismo psichiatrijos eksperto išvadą, darytina išvada, kad E. J. dėl psichinės sveikatos būklės negali tinkamai įgyvendinti savo socialinių teisių ir pareigų, pilnavertiškai dalyvauti be ją atstovaujančio asmens civiliniuose teisiniuose santykiuose. Nors pareiškėjo patikslintame pareiškime bei teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje yra pateiktas baigtinis sąrašas sričių, kuriose E. J. negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių, tačiau teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šio asmens prigimtiniam orumui sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti E. J. visose tiek pareiškėjo, tiek socialinio darbuotojo, tiek teismo psichiatrijos eksperto nurodytose srityse. Teismo vertinimu, sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios sritys tam asmeniui, atsižvelgus į jo būklę, suvokimą, fizinius gebėjimus, t. y. mažiausiai jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad E. J. turi nekilnojamojo turto, kurį privalo išlaikyti ir prižiūrėti, jai nuolatos reikalinga priežiūra buityje bei teikiamos sveikatos priežiūros bei gydymo paslaugos. Įvertinus šias aplinkybes bei išdėstytus motyvus, atsižvelgus į tai, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje yra ratio ultima priemonė, sritys, kuriose prašoma pripažinti E. J. neveiksnia yra tikslintinos, įvertinus jos galimybes lygiaverčiai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, suvokti bet kokių sandorių esmę ir reikšmę, pasirūpinti buitimi bei savo sveikata. Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje konstatuotas aplinkybes, teismo vertinimu, tiek pareiškėjo, tiek socialinio darbuotojo, tiek teismo eksperto išskirta turtinių santykių sritis – dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje šalintina, byloje nustačius, kad neveiksnia prašoma pripažinti E. J. neplanuoja artimiausiu metu dalyvauti komercinėje veikloje ir dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalėtų pasinaudoti minėta sritimi, t. y. nurodyta sritis jai dėl jos sveikatos būklės yra neaktuali.

Nurodytos aplinkybės pagal CK 2.10 str. nuostatas sudaro pagrindą E. J. pripažinti neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdyme ir disponavime juo, paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių, susijusių su asmenine higiena, gyvenamojo būsto priežiūra ir šildymu, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, susijusių su gebėjimu naudotis reikiamomis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis (CK 2.10 str., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymas Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo).

Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Kadangi CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas šiuos klausimus sprendžia kartu. Siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksniu atitinkamose srityse pripažinto asmens E. J. teises ir interesus yra pagrindas jai nustatyti globą (CPK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 1 dalis). Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnis).

Pareiškėjas Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius rekomendavo jai nustatyti globą, jos globėja bei turto administratore skirti L. K.. CPK 3.242 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybes įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš bylos duomenų matyti, kad L. K. yra E. J. dukterėčios dukra. Ji šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje. Kaip matyti iš bylos duomenų ir teiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu, L. K. jau kurį laiką rūpinasi savo senelio seserimi E. J.. Ji sutinka būti savo E. J. globėja (b. l. 12). Kitų asmenų, kurie pageidautų ir sutiktų būti E. J. globėju, nėra. Iš į civilinę bylą pateiktos 2016 m. vasario 29 d. medicininės pažymos matyti, kad L. K. gali būti globėja (CPK 506 straipsnio 2 dalies 3 punktas, b. l. 15). Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktu 2016 m. rugsėjo 14 d. Administracinių teisės pažeidimų išrašu nustatyta, kad L. K. nebuvo bausta administracine tvarka. Iš 2016 m. rugsėjo 14 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį dėl L. K. nėra (CPK 506 straipsnio 3 dalis).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad L. K. yra tinkama būti kito asmens globėju, turi galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas, todėl ji skirtina E. J. globėja.

CPK 493 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių; juo skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis, b. l. 10) matyti, kad E. J. priklauso 2,4000 ha žemės sklypas, esantis Šilalės r. sav., Pajūrio sen., Keberkščių k. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, siekiant apsaugoti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą, L. K. skirtina ir E. J. turto administratore (CPK 508 straipsnio 3 dalis, CK 3.245, 4.240 straipsniai).

Paskirtam globėjui ir turto administratoriui išaiškintinos jo teisės ir pareigos, įtvirtintos CK 3.243, 3.244 straipsniuose (CPK 508 straipsnio 4 punktas): globėjas yra savo globotinių (neveiksnių asmenų tam tikroje srityje) atstovas pagal įstatymą ir gina jų teises ir interesus be specialaus pavedimo; globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai, kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto, kurių dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą; globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo; neveiksnaus asmens tam tikroje srityje turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens tam tikroje srityje interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės, globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus; globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų; jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam asmeniui tam tikroje srityje, globėjas privalo ją atlyginti.

Globos ir rūpybos institucija - Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius privalo kontroliuoti, ar globėja tinkamai atlieka savo pareigas (CK 3.241 straipsnio 1 dalis, 3.278 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 442-443, 468, 496 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neveiksnia:

turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdyme, disponavime, paveldėjimo teisiniuose santykiuose;

asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių, susijusių su asmenine higiena, gyvenamojo būsto priežiūra ir šildymu, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, susijusių su gebėjimu naudotis reikiamomis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis.

Nustatyti E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) globą.

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) globėja paskirti L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui administravimą ir turto administratoriumi paskirti L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Šilalės rajono apylinkės teismą.