Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų J. S. , M. G. ir J. J. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria nutrauktas privataus kaltinimo bylos procesas pagal J. S. , M. G. ir J. J. skundą, kuriuo prašoma pradėti procesą privataus kaltinimo tvarka R. S. ir A. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 413 str. nuostatomis, 2009 m. balandžio 3 d., 9.30 val. surengė taikinamąjį posėdį, tačiau į posėdį nei vienas iš nukentėjusiųjų neatvyko. Teismas nutartyje nurodė, kad nukentėjusiesiems apie posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta išsiunčiant šaukimus. Teismas nustatė, kad šaukimas, adresuotas M. G. , buvo įteiktas jo motinai, o J. S. ir J. J. šaukimų nepaėmė iš ryšių įstaigos. Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, laikydamas, kad nukentėjusieji į teismo taikinamąjį posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir kaltinimo atsisakė, procesą nutraukė.

Nukentėjusieji J. S. , M. G. ir J. J. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. S. sirgo, buvo bejėgiškos būklės ir gydomas stacionariai, apie tai jis telefonu buvo pranešęs teismui ir faksu išsiuntęs prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Nurodo, kad šią aplinkybę galėtų patvirtinti jo sutuoktinė E. S. . Taip pat teigia, kad atstovas advokatas A. Balčius 2009-04-02 elektroniniu paštu informavo teismą apie tai, kad jis laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, todėl teismui turėjo būti akivaizdu, kad jų atstovas negalės laikinai jų atstovauti. Pažymima, kad nukentėjusieji M. G. ir J. J. taip pat negavo teismo šaukimų. Mano, kad Apylinkės teismo priimta nutartis pažeidžia procesinių šalių teises į teisingą sprendimo priėmimą, todėl nakintina, o klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Nukentėjusiųjų skundas atmestinas, naikinti Apylinkės teismo nutartį priežasčių ir pagrindo nėra: Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BPK 413 str. 6 d. nuostatomis ir procesą nutraukė dėl to, kad nukentėjusieji, nepranešę apie priežastis, į taikinamąjį teismo posėdį neatvyko. Iš bylos matyti, kad visiems nukentėjusiesiems buvo išsiųsti šaukimai jų pačių nurodytais adresais. Nukentėjusiajam M. G. adresuotas šaukimas buvo įteiktas jo motinai, o tai reiškia, kad šaukimas buvo įteiktas šeimos nariui ir apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai. Nukentėjusiesiems J. S. ir J. J. šaukimai apie balandžio 3 d. įvyksiantį posėdį buvo išsiųsti iš anksto, net kovo 3 d., tačiau, kaip nurodė pašto įstaiga, gavėjai siunčiamos informacijos nepasiėmė. Tai rodo, kad teismas padarė viską, kad nukentėjusieji laiku būtų informuoti apie įvyksiantį teismo posėdį. Todėl nukentėjusieji turėjo visas galimybes pranešti teismui apie galimas neatvykimo priežastis. Beje, skunde išdėstytos nukentėjusiųjų neatvykimo į teismą priežastys yra keistos ir prieštaringos: J. S. teigia, kad bylos nagrinėjimo metu jis sirgęs (buvęs bejėgiškoje būklėje), apie tai telefonu ir faksu pranešęs teismui. Tačiau, kaip matyti iš teismo darbuotojos paaiškinimo, nei telefonu, nei kitaip J. S. apie neatvykimą ir priežastis nepranešė. Kita vertus, tokie J. S. teiginiai rodo, jog jis žinojo apie bylos nagrinėjimo laiką, tačiau realiai apie neatvykimą teismo neinformavo. Nėra pagrindo nutartį naikinti ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismui J. S. pateikė nedarbingumo pažymėjimo kopiją. Nedarbingumo pažymėjimas savaime neatleidžia nukentėjusiojo nuo pareigos informuoti teismą apie neatvykimo priežastis, antra, pirmosios instancijos teismas tokios informacijos ir neturėjo: BPK 37 str. 1 d. nurodoma, kad tarp svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių yra ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Tokia pažyma nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui pateikta nebuvo.

Teismui taip pat nebuvo pagrindo atidėti taikinamąjį posėdį dėl to, kad advokatas A. Balčius tuo metu jau buvo išbrauktas iš advokatų sąrašų. Iš byloje rastos informacijos matyti, kad J. Balčius iš advokatų sąrašo buvo išbrauktas jau 2009 m. vasario 26 d. Lietuvos advokatų tarybos nutarimu. Apie šią aplinkybę žinojo ne tik teismas, apie tai turėjo žinoti ir nukentėjusieji, bei, savaime suprantama, pats advokatas. Nors skunde teigiama, kad neva ir advokatas informavęs teismą apie jo išbraukimą iš sąrašo ir negalėjimą atvykti į teismą (nors tokių duomenų taip pat nėra), tačiau jei tokia informacija ir būtų buvusi, ji nieko nereikštų, nes, advokatas, netekęs teisės teikti teisinės pagalbos, visvien nebegalėjo atstovauti nukentėjusiųjų. Tokie skundo, kuriuo prašoma panaikinti teismo nutartį, argumentai yra nesuprantami, rodantys norą nepaisyti kitų proceso dalyvių interesų, pagarbos teismui ir teisingumui apskritai. Todėl, kaip minėta, teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priežasčių ją panaikinti nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiųjų J. S. , M. G. ir J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.