Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. S. 2024 m. rugpjūčio 3 d. apie 18.27 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,76 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Vadovaujantis Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko 2024 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-83 „Dėl laikinos bylų skirstymo tvarkos Švenčionių rūmuose nustatymo“ baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai. Parodė, kad susitarė su draugu, kad atvažiuos pasiimti bulves, todėl nuvažiavo. Draugas pasiūlė išgerti ir rytoj išsimiegojus važiuoti namo. Sutiko, išgėrė alkoholio, susipyko ir draugas išėjo, jis liko vienas ir nusprendė, kad jaučiasi gerai, todėl važiuos namo. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sustojo, paskui pamatė, kad prie jo automobilio priekio privažiavo kitas automobilis, jam pasakė, jog niekur nevažiuos, nes yra girtas. Tai buvo pirmas kartas, kai vairavo neblaivus. Darbas susijęs su vairavimu. Alkotesterio parodymų neginčija. Automobilis priklauso darbovietei, darbdavys leisdavo juo naudotis ir asmeninėms reikmėms, tik naudojant savo kurą. Automobilis yra 9 metų senumo, jo techninė būklė gera. Automobiliai „VW Caddy“ yra dviejų tipų – krovininiai ir keleiviniai. Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ pažymoje nurodyta keleivinio automobilio, kuris daug brangesnis, vertė, o jo vairuotas automobilis yra krovininis, ir kainuoja pigiau, daugiausiai 7 000 Eur. Savo poelgį vertina neigiamai, graužiasi, gėda prieš artimuosius, labai gailisi. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Su L. S. santykiai labai geri, kartu gyvena, jos klauso. L. S. į jo poelgį reagavo neigiamai. Kartu gyvena neįgalus sūnus, jis gauna neįgalumo pašalpą apie 200 Eur, sūnų išlaiko, jam perka aprangą, maistą. Nekilnojamojo turto neturi, moka būsto kreditą.

4. Kaip galima laiduotoja teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamojo buvusi žmona L. S. prašė atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui. Nurodė, kad jos A. S. anksčiau nebuvo teistas, nusikaltimu žalos nepadarė, labai gailisi padaręs nusikaltimą, pergyvena dėl savo poelgio, padarė tinkamas išvadas dėl neigiamo elgesio pasekmių, geba savo elgesį koreguoti tinkama linkme. Ji yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, darbe charakterizuojama teigiamai. Buvęs sutuoktinis, su kuriuo kartu gyvena ir po santuokos nutraukimo, visuomet jos klauso, mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką ir užtikrinti, kad jis ateityje nenusikalstų.

5. Suinteresuoto asmens atstovas paaiškino, kad automobilis priklauso bendrovei, jo vertės neanalizavo. Nežinojo, kad kaltinamasis vairuos automobilį neblaivus, iki šiol tokių atvejų nebuvo. Darbuotojas charakterizuojamas teigiamai.

6. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, jog nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

7. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

7.1. 2024 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto Mato Versekio tarnybiniame pranešime dėl nustatytų įvykio aplinkybių nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d. patruliuodami tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Transporter“, radijo šaukiniu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste kartu su specialistais E. Zabiliu ir J. A. apie 18 val. 30 min. iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) sulaikytas neblaivus vairuotojas su Volkswagen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atvykus į vietą, pastebėjo konfliktą tarp asmenų, vienas akivaizdžiai neblaivus asmuo sėdėjo už automobilio vairo, bandė važiuoti, jungė automobilio pavaras, todėl nusprendė nedelsiant asmenį sulaikyti. Įvykio pranešėja nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini), kai pastebėjo įtartinai manevruojantį Volkswagen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo. (duomenys neskelbtini) kaime automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) pastatu, o pranešėja automobilį užblokavo, nes įtarė jog vairuotojas neblaivus. Pranešėja jau važiuodama iš paskos informavo bendrąjį pagalbos centrą, kad važiuoja paskui galimai neblaivų asmenį, o vėliau patikslino, jog jį sulaikė. Pranešėja viso įvykio metu, stebėjo sulaikytą asmenį, pasak jos, asmuo iš jos akiračio nedingo, alkoholio nevartojo. Taip pat pranešėja nurodė, kad asmuo keletą kartų įvažiavo į jos vairuojamą „Toyota“ automobilį, tačiau įvykio vietoje apžiūrėjus pranešėjos automobilį, apgadinimų nesimatė, ji pretenzijų neturėjo, todėl eismo įvykio sudėties vietoje nebuvo, todėl nebuvo forminamas šis įvykis. Dar vienas įvykio liudininkas T. R. nurodė panašias detales, iš liudininkų priimti paaiškinimai. Sulaikytas neblaivus vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo buvo A. S., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, buvo akivaizdu, jog yra išgėręs, vairuotojas to neneigė, minėjo, jog alkoholį vartojo seniai. Pirmu pūtimu nustatytas sunkus 3,25 promilių girtumo laipsnis, o antru sunkus 2,76 promilių girtumo laipsnis. Asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje, su juo buvo sunku susišnekėti. Automobilis priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 9).

7.2. 2024 m. rugpjūčio 3 d. I. D. paaiškinime nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d. apie 18.20 val. važiuojant senu (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad automobilis „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo per kelias juostas, sukėlė ne vieną pavojingą manevrą, vos neįvažiavo į priešpriešais važiuojančias mašinas. Paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Iš akiračio automobilis nebuvo pasitraukęs, važiavo iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kaime, kur sulaukė pareigūnų. Vairuotojas išlipęs buvo neadekvatus, bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Vėliau, jaunuoliai atėmė automobilio raktelius. Viso įvykio metu, kol vairuotojas vairavo, kai buvo išlipęs iš automobilio, iš akiračio nebuvo dingęs, alkoholio nevartojo (b. l. 11).

7.3. 2024 m. rugpjūčio 3 d. T. R. paaiškinime nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) važiuojant link (duomenys neskelbtini) prisivijo automobilį „VW Caddy“, kuris keistai manevravo po kelią, išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą. Privažiavęs parduotuvę „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), sustojo aikštelėje. Tuo metu užblokavo automobilį. Priėjus prie automobilio matėsi, kad vairuotojas neblaivus. Kol atvyko pareigūnai iš akiračio nebuvo dingęs (b. l. 12).

7.4. 2024 m. rugpjūčio 3 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas automobilis „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis išoriškai neapgadintas, akivaizdžių sugadinimų nesimato, viduje asmeniniai daiktai, o automobilio gale matomos įvairios statybinės paskirties priemonės. Automobilis apžiūrėtas ir paimtas (b. l. 13-19) bei nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 26).

7.5. 2024 m. rugpjūčio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokolu buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas „BPC ID „92296156620“, kuriame pranešėja nurodo, kad prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ bando girtas vairuotojas išvažiuoti, atsitrenkė į pranešėjos automobilį, kuriuo užstatė jos automobilį (b. l. 20-22).

7.6. 2024 m. rugpjūčio 6 d. Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų „Body“ (kūno) kameros. Apžiūrimo vaizdo ir garso įrašo pavadinimas ,,PSS-20240803-184729UTC+0300.“, vaizdo įrašo datos nėra. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie vyro (iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai įtariamasis A. S., kuris yra jau sulaikytas kito pareigūno) bei paklausia kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, pastarasis kažką atsako. Toliau prieina prie pareigūno įvykio liudytojos, kuri nurodo, kad ji savo automobiliu užstatė pastarojo asmens automobilį ir pranešė policijai. Sulaikytas A. S. nuvedamas į tarnybinio automobilio galą. Įvykio liudytojai nurodo, kad įtariamasis įvažiavo į jų automobilį, tačiau pareigūnui apžiūrėjus liudytojos „Toyota RAV“ automobilio ratą ir įtariamojo automobilio „VW Caddy“ galinį bamperį, nustatoma, kad eismo įvykio nėra, jokių įbrėžimų nenustatyta. Įvykio liudytojai pradeda rašyti paaiškinimą. Po gautų paaiškinimų įtariamajam atliekamas koordinacijos testas. Apžiūrimo vaizdo ir garso įrašo pavadinimas ,,PSS-20240803-185126UTC+0300“, vaizdo įrašo datos nėra. Vaizdo įraše matoma kaip policijos pareigūnas prieina prie tarnybinio automobilio lakino sulaikymo skyriuje sėdinčio įtariamojo A. S., kuriam yra patikrinamas blaivumas, pirmu pūtimu yra nustatomas 3,26 promilių girtumas, apie tai pranešama budėtojui. Įvykio liudytojai tarnybiniame automobilyje rašo paaiškinimus. Apžiūrimas automobilis liudytojos „Toyota RAV“ ir įtariamojo „VW Caddy“, nustatoma, kad eismo įvykio nebuvo, jokių įbrėžimų nenustatyta. Pareigūnas prieina prie įtariamojo ir klausia jo kontaktinių duomenų, pasiteirauja, kodėl taip įvyko, pastarasis nurodo, kad nežino, atsiprašo dėl savo veiksmų. A. S. patikrinamas pakartotinai blaivumas, nustatomas 2,76 promilių girtumas (b. l. 23-25).

7.7. Pagal 2024 m. rugpjūčio 5 d. akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazės pažymą apie kelių transporto priemones matyti, transporto priemonė automobilis „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu. (b. l. 27).

7.8. 2024 m. rugpjūčio 3 d. 18 val. 51 min. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad patikrinimo metu A. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 val., atliktas tikrinimas prietaisu Alkotesteriu Drager 7510 Nr. ARPK0106, pirmuoju tikrinimu 18.51 val. nustatytas 3,25 promilių girtumas; antruoju tikrinimu 19.09 val. nustatytas 2.76 promilių girtumas (b. l. 34).

7.9. 2024 m. rugpjūčio 3 d. 18.54 val. A. S. nustatytas 3,25 promilės girtumas (b. l. 36).

7.10. 2024 m. rugpjūčio 3 d. 19.11 val. A. S. nustatytas 2,76 promilės girtumas (b. l. 35).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

9. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,38 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Teismo išvadą dėl kaltinamojo kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir 7 punkte aptarti įrodymai. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi, baudžiamojoje byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

10. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

11. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju A. S. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau neteistas (b. l. 56), baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, kelio ženklų ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 57-61), šiuo metu nedirba. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, o tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamasis pasižadėjo daugiau nenusikalsti ir nedaryti kitų įstatymų pažeidimų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. S. asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų į bylą nepateikta, šiuo metu kaltinamasis nedirba, buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, yra skatintas už gerą tarnybą (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), išlaiko neįgalų sūnų. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad A. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo buvusi žmona L. S. pateikė teismui prašymą atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams. Teisiamojo posėdžio metu L. S. nurodė, kad kartu su A. S. gyvena 44 metus, jį apibūdino teigiamai, teigė, jog jis labai gailisi padaręs nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą. Pažymėjo, kad A. S. įsiklauso į jos nuomonę, jų tarpusavio santykiai geri, todėl mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką. Bylos duomenimis, L. S. yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, gauna teisėtas pajamas, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, išlaiko neįgalų sūnų. L. S. palaiko nuolatinius ir artimus ryšius su A. S.. Todėl, teismo vertinimu L. S. verta teismo pasitikėjimo ir neabejotinai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. S. atsakomybei ir nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

14. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, gali būti skiriamos minėtame straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

15. Viena iš įstatyme įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl asmenims, padariusiems BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, prevencijai užtikrinti paprastai skiriamas specialiosios teisės atėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 12 punktas). Teismas, spręsdamas dėl šios poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo, atsižvelgia į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,76 promilių neblaivumas, pavojingai manevravo judriame kelyje, ir tokie kaltinamojo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. A. S. pripažino, kad vairavo netrukus po to, kai su draugu gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti jo darbdaviui priklausančią transporto priemonę. Tai, kad išgertuvių metu A. S. su draugu susipyko, nepateisina jo neatsakingo ir pavojingo elgesio. Šios aplinkybės pagrindžia, kad A. S. pasielgė itin neatsakingai, todėl jam taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

16. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį draudimas naudotis specialia teise gali būti taikomas nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus nustatytą neblaivumą (2,76 promilės), laiką ir vietą, kurioje kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo, kaltinamajam uždraustina 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminas skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – faktinio taikymo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 6 d. (kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento) (BK 68 straipsnis).

17. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 2 (dvejiems) metams savo trukme yra artimesnė minimaliai šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės ribai, todėl negali būti laikoma neproporcinga, varžančia kaltinamojo teises labiau, nei būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti. Be to, tokios trukmės draudimas naudotis specialia teise atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022, 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018; 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien aplinkybė, jog teisės pažeidimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti specialiosios teisės atėmimą ar trumpinti jos terminą, net jei uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85/2010).

18. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 5 dalis, nustato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S. neblaivus vairavo transporto priemonę automobilį „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, (b. l. 27), todėl ši transporto priemonė laikytina jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo priemone. Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje duomenų apie tai, kad automobilio savininkas būtų skatinęs vairuoti kaltinamąjį ir padaryti nusikalstamą veiką, davęs leidimą jam neblaiviam vairuoti automobilį, nėra. Nusikalstamą veiką A. S. padarė nedarbo metu. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis bei šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nagrinėjamoje byloje spręstinas konfiskuotino turto vertės (jos dalies) išieškojimo iš kaltinamojo klausimas (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys).

20. Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis automobilio „VW Caddy“ vidutinė rinkos vertė yra 9 710 Eur (b. l. 28).

21. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

22. Nors kaltinamojo atstovas pateikė automobilių „VW Caddy“ pardavimų skelbimus, kuriuose kainos nurodytos kainos siekia apie 7 000 Eur, teigdamas, kad tokia yra reali šios transporto priemonės vertė, tačiau teismo vertinimu, objektyvi ir reali automobilio vertė yra nustatyta VšĮ „Emprekis“ pažyma. Tai atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020).

23. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė iš kaltinamojo išieškoti visą automobilio vidutinę vertę – 9 710 Eur. Kaltinamojo gynėjas laikėsi pozicijos, kad transporto priemonės vertės ar jos dalies išieškojimas būtų, neproporcinga ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė, kuri nepadės pasiekti bausmės paskirties, taip pat prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, varžytų A. S. akivaizdžiai labiau, negu reikia baudžiamojo poveikio tikslams pasiekti.

24. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas.

25. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo faktines aplinkybes, siekiant prevencinių tikslų, teismas daro išvadą, kad BK 72 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas A. S. yra būtinas ir proporcingas įvykdytam nusikaltimui.

26. Nesant byloje duomenų apie konkrečios transporto priemonės, naudotos nusikaltimo padarymo metu, rinkos vertę, transporto priemonių rinkos vertė nustatoma vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ naudotų transporto priemonių kainų žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis, o tai laikoma tinkamu tokios vertės nustatymo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Kaltinamojo pateikti automobilių „VW Caddy“ pardavimų skelbimai nelaikytini individualiu vertinimu, todėl konfiskuotino automobilio vertė nustatoma pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis.

27. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???

28. Spręsdamas šį klausimą, be pirmiau aptartų nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių, apibūdinančių, be kita ko, įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad, remiantis bylos duomenimis, kaltinamojo šeimos turtinė padėtis nėra gera. Teismui bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys patvirtina, kad A. S. nebedirba, išlaiko neįgalų sūnų. Kaltinamojo sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos nėra didelės. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra vyresnio amžiaus (63 metų), padaręs nusikalstamą veiką neteko darbo, anksčiau nėra padaręs nusikaltimų ir (ar) administracinių nusižengimų, vairuodamas neblaivus (b. l. 57-61). Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad asmeniui skirtina baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau netapti asmeniui nepakeliama našta.

29. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, vadovaudamasis proporcingumo principu bei siekdamas tinkamai individualizuoti asmeniui skirtiną baudžiamojo poveikio priemonę, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas išieškoti iš A. S. ne visą, bet dalį automobilio „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės, nustatant, kad iš kaltinamojo išieškotina pinigų suma sudaro 5 000 Eur. Teismo vertinimu, visos automobilio vertės konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė ir taptų kaltinamajam nepakeliama našta, o tai nesuderinama su baudžiamojo poveikio priemonių instituto paskirtimi.

Dėl kitų proceso klausimų

30. Transporto priemonė pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno 2024 m. rugpjūčio 5 d. leidimą buvo grąžinta R. K. ikiteisminio tyrimo metu.

31. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. A. S. vairuotojo pažymėjimas (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai įstaigai – akcinei bendrovei „Regitra“.

32. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną (1 vnt.) su „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 432 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimą L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei vienerių metų šešių mėnesių terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2024 m. rugpjūčio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš A. S. valstybei transporto priemonės „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų). Išaiškinti, kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB ,,Swedbank“, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, o A. S. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai – akcinei bendrovei „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Išaiškinti A. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. S., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.