Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo BUAB ,,Šildėjus“ bankroto administratoriaus UAB ,,Tytus“ atstovams: Viktorui Gvozdui ir adv. V. Mėžiniui, neatvykus atsakovo Sarl S.O. Bois Negoce De Bois (Prancūzijos Respublika) atstovui, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Šildėjus“ ieškinį atsakovui Sarl S.O. Bois Negoce De Bois dėl 10 632,30 Eur įsiskolinimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad tarp šalių laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 6 d. vyko bendradarbiavimas ir buvo sudaryta medienos paruošimo sutartis. Ieškovas turėjo paruošti pramoninę medieną Biscarosse teritorijos 25 ha plote (Prancūzijos Respublika), o Atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su Ieškovu už suteiktas paslaugas, pagal Ieškovo sąskaitose - faktūrose nurodytus kiekius, kainas ir sumas. Atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovui pavedimu per 30 dienų po sąskaitos išrašymo.

Ieškovas, remiantis išrašytomis sąskaitomis - faktūromis: 2011-05-28 sąskaita - faktūra Serija AA Nr. 0015 DĖL 4 139,10 Eur, 2011-06-29 sąskaita - faktūra Serija SILD dėl 6 018,30 Eur, 2011-08-31 sąskaita faktūra SILD Nr. 013 dėl 3 474,90 Eur paruošė Atsakovui 1965 kietmetrių medienos už 13 632,30 Eur sumą. Atsakovas priėmė prekes bei paslaugas, tačiau iki šios dienos nėra visiškai atsiskaitęs su Ieškovu. Atsakovas iš nurodytos sumos tėra sumokėjęs tik 3 000 Eur ir liko skolingas ieškovui 10 632,30 Eur.

Ieškovas pažymėjo, kad pagal tarp UAB „Šildėjus“ ir SARL S.O. BOIS susiklosčiusią verslo praktiką sąskaitos užsakovui būdavo išrašomos ir pateikiamos arba iškart po darbų atlikimo, kaip pavyzdžiui, sąskaita faktūra AA Nr. 015, arba įmonės buhalterės siunčiamos elektroniniu paštu per sistemą, kaip pavyzdžiui, sąskaitos SILD 011 ir SILD 013. Šalių bendradarbiavimo faktą taip pat patvirtina ieškovo pridedamas UAB „Šildėjus“ banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad SARL S.O. BOIS 2011 m. rugpjūčio 3 d. pagal sąskaitą SILD Nr. 010 pervedė į UAB „Šildėjus“ DnB Nord banko sąskaitą 1.188,30 Eur sumą. Tačiau ieškovas pažymėjo, jog nurodyta suma nėra susijusi su ieškinio suma, o ieškovas tik šia sąskaita įrodinėja šalių bendradarbiavimą. Teigė, kad išsamesnes susiklosčiusios verslo praktikos aplinkybes gali paaiškinti UAB „Šildėjus“ akcininkas R. R., kurį šioje civilinėje byloje ieškovas teismo prašė apklausti liudytoju.

Ieškovo bankroto administratorius nustatė, kad susipažinus su perduotais įmonės dokumentais, išaiškėjo, jog 2011 m. lapkričio 28 d. pagal išsiųstą sąskaitą SILD Nr. 013 buvo apmokėta 3.000,00 Eur suma, tačiau bankroto administratorius nenustatė jokių duomenų, patvirtinančių, kad kitos nurodytos sąskaitos faktūros, taip pat likusi dalis neapmokėtos sąskaitos SILD Nr. 013, būtų apmokėtos per sutartyje nurodyta 30 dienų terminą nuo sąskaitų išrašymo ar kitomis datomis iki ieškinio pateikimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad tarp Ieškovo ir Atsakovo vyko bendradarbiavimas ir yra sudaryta medienos paruošimo sutartis, buvo išrašytos sąskaitos - faktūros, tai įrodo, jog Atsakovas prekes gavo. Atsakovas iki šios dienos neatsiskaitė su Ieškovu už gautas prekes bei suteiktas paslaugas, todėl ieškovas prašė teismo iš Atsakovo priteisti nesumokėtą sumą už nupirktas paslaugas.

Ieškovas teigė, kad sąžiningas ir tinkamas prievolių vykdymas reiškia, jog šalys privalo tinkamai ir iki galo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Nagrinėjamoje byloje tai reiškia, kad Atsakovas turi pareigą visiškai atsiskaityti su Ieškovu už nupirktas prekes bei teiktas paslaugas.

Ieškovas nurodė, kad pagal LR CK 6.210 str. 2 dalį, kaip abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6% dydžio metinės Palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato dydžio.

Šiuo nagrinėjamu atveju tiek Ieškovas, tiek Atsakovas yra įmonės, juridiniai asmenys, todėl pagal ieškovą metinių palūkanų dydis turėtų būti 6 %. Anot ieškovo toks palūkanų mokėjimas yra laikomas kompensacija kreditoriui. Ieškovas nurodė, kad atsakovas piniginės prievolės nevykdo jau ilgą laiką, todėl jam skaičiuotinos nurodytos metinės palūkanos už termino praleidimą, įvykdyti piniginę prievolę.

Todėl vadovaujantis minėtu LR CK 6.210 str. 2 d., ieškovas prašė teismo iš Atsakovo jam priteisti ir nurodyto dydžio metines palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą nuo ieškinio iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo.

Taip pat ieškovas prašė teismo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apie jų taikymą nepranešus atsakovui, kadangi kyla grėsmė, jog Atsakovas gali imtis įvairių teisėtų ir/ar neteisėtų veiksmų, siekdamas išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Be to, atsakovas veikia nesąžiningai ir sąmoningai nevykdo skolinių įsipareigojimų, neapmoka jam teisėtai išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytų sumų, į Ieškovo raginimus atsiskaityti nereaguoja, todėl yra pagrindas manyti, kad ir teismo proceso metu Atsakovas taip pat gali veikti nesąžiningai. Nesąžiningumas gali pasireikšti realizuojant, perleidžiant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant disponavimą savo turtu.

Ieškovas atskirai nurodė, kad surašant šį ieškinį dėl skolos priteisimo bendrąja ginčo teisenos tvarka, jis kreipėsi pagalbos į skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų įmonę UAB „Credit Isco“, įm.k. 302680719, adr. Bajorų sodų 13-oji g. Nr. 6, Vilnius. Ieškovas dėl šios teisinės paslaugos patyrė 302,50 Lt (atitikmuo 87,61 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir LR CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.205 str., 6.210 str. 1 d., 6.210 str. 2 d., LR CPK 80 str. 1d. 1 p.., 135 str., 144 str. 1 d., 145 str., ieškovas teismo prašė:

1. Pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovo lėšų 10.632,29 Eur sumoje, areštą. Nepakankant piniginių lėšų šiose sąskaitose, prašė areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą.

2. Ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 10.632,29 Eur skolą bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Apklausti liudytoju R. R., adresas (duomenys neskelbtini).

4. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas priimdamas ieškovo ieškinį tenkino jo prašymą ir atsakovo atžvilgiu pagal 2015-12-09 nutartį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (36-37 b.l.).

Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytojas R. R. parodė teismui, kad jis dirbo ieškovo bendrovėje komercijos direktoriaus pareigose, o su atsakovo atstovu susipažino per draugą gyvenantį Vokietijoje. Tuo metu jo bendrovė, kaip ir kitos Lietuvos įmonės nusprendė padėti Prancūzijos Respublikos miškų savininkams, kuomet praūžusi audra išvertė daug medžių. Bendrovė dirbo minėtoje valstybėje nuo 2010 metų pavasario iki 2011 m. rudens. Pagal susitarimą su atsakovo atstovu jie turėjo tik paruošti medieną tolesniam apdorojimui. Tuo metu santykiai su atsakovu buvo geri, tačiau vėliau jie pasikeitė, kadangi atsakovas ėmė vėluoti apmokėdamas ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras. Iškilus nesutarimams jie nusprendė grįžti į Lietuvą. Teigė, jog atsakovas prievolę pagal susitarimą turėjo įvykdyti Lietuvoje pervesdamas pinigus į ieškovo bendrovės sąskaitą, esančią Lietuvoje, kuri ir buvo laikoma prievolės įvykdymo vieta. Jie sutartus darbus atliko technikos pagalba, tai yra pagal prietaisų parodymus buvo nustatomas paruoštos medienos kiekis. Be to tuo metu jiems vykdant prisiimtus įsipareigojimus talkino ir vietos girininkas, kuris buvo kaip tarpininkas tarp miško savininkų ir atsakovo, kadangi sužymėdavo apdirbimui skirtus medžius. Jam yra žinoma, kad užsakovas liko skolingas ir kitiems verslo partneriams iš LR.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pakartojo ieškinio motyvus ir nurodė, kad reikalavimą atsakovui palaiko visiškai ir prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas nepateikė į bylą atsiliepimo, nenurodė savo atsikirtimų dėl ieškovo ieškinio reikalavimų. Teismo procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami buveinės ir el. pašto adresu, tačiau liko neįteikti. Dėl to teismas tenkino ieškovo prašymą ir nusprendė juos įteikti atsakovui pagal LR CPK 130 str. nuostatas.

Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bylos nagrinėjimui taikytinos jurisdikcijos (teismingumo).

Teismas ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga (CPK 782 str.). Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (CPK 780 str.). Taigi bylą narinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

Kai byloje yra užsienio elementas, teismas, nagrinėjantis bylą, privalo išsiaiškinti, kokia teisė taikoma ginčo teisiniam santykiui. Užsienio teisės taikymą byloje gali lemti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, šalių susitarimas ar Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.10 straipsnio 1 dalis). Be to, užsienio teisė byloje turi būti taikoma tada, kai tai numato Europos Sąjungos teisės normos (Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 punktas).

Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra susijusios su Prancūzijos Respublika. Lietuvos Respublika ir Prancūzijos Respublika nėra sudariusios jokių tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių taikytinos teisės civilinėse bylose klausimus. Dėl taikytinos teisės nėra bylos šalių rašytinio susitarimo. Tačiau yra Europos Sąjungos teisės instrumentas, kuris gali būti taikomas šioje byloje (2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) taikomas nuo 2009 m. gruodžio 17 d., tuo tarpu nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės susiklostė 2010 metais).

Ieškovas pareiškė LR teismui ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo turinčio buveinę Prancūzijos Respublikoje. Kadangi ieškovas yra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ir jo buveinė deklaruota Šiaulių mieste, todėl teismas laiko, kad šį byla yra teisminga ir LR Šiaulių apylinkės teismui (CPK 787 str. 1d. 3p.).

Teismas dar priimdamas ieškovo ieškinį atsakovui, esančiam kitoje ES valstybėje, iš dalies rėmėsi ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 priimtu 2012 m. gruodžio 12d. Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimu civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau - Reglamentas). Reglamentas skelbia, kad jo 5-7 str. numato alternatyvų teismingumą, tai yra ieškovas turi galimybę pasirinkti vieną iš kelių ieškinio pareiškimo vietos variantų. Svarbu yra tai, kad valstybės narės teismas, jeigu ieškovas pasirinko vieną iš kelių galimų variantų, neturi teisės atsisakyti priimti ieškinį motyvuodamas tuo, jog kitos valstybės narės teismas, pavyzdžiui, greičiau (ar geriau) išspręs bylą (forum non coveniens). Ieškovas jau teismo posėdžio metu nurodė, kad teismingumą renkasi pagal prievolės įvykdymo vietą, tai yra ji turėjo būti įvykdyta LR (Reglamento 74 str. 1p.) a) pp.).

Be to Reglamente vartojamos sąvokos „sutartis“ ir „reikalavimai, kylantys iš sutarties“. Jau nuo Briuselio konvencijos nekyla abejonių, kad sąvokos „sutartis“ ir „reikalavimai, kylantys iš sutarties“ yra autonominio aiškinimo dalykas. ETT nurodė, kad pripažįstama, jog santykiai yra sutartiniai, kai viena šalis savanoriškai įsipareigoja kitai.

Bet kuriuo atveju ETT laikosi plataus aiškinimo pozicijos tiek dėl sąvokos „sutartis“, tiek dėl sąvokos „reikalavimai, kylantys iš sutarties“. Nereikalaujama sutarties sudarymo fakto. Pripažįstama, kad šis alternatyvusis teismingumas galimas ir kai sutarties įsigaliojimas, galiojimas ar negaliojimas šalių yra ginčijamas. Laikomasi nuostatos, kad reikalavimai, kylantys iš sutarties, tai reikalavimai dėl prievolės įvykdymo (atliekant tam tikrus veiksmus ar susilaikant nuo jų atlikimo); reikalavimai dėl žalos atlyginimo, kylantys iš sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo arba kitokių sutarties pažeidimų; reikalavimai, kylantys iš sutarties pripažinimo negaliojančia; reikalavimai, kylantys iš įmonės dalyvių (steigėjų) ar vadovo atsakomybės; vekselių srityje - sutartinės prigimties reikalavimai, pareikšti akceptantui, vekselio išdavėjui, ar indosanto reikalavimai akceptantui. Į šią sąvoką nepatenka reikalavimai, kylantys iš prievolinių teisinių santykių, atsirandančių įstatymo pagrindu; kvazisutartinių santykių; svetimų reikalų tvarkymo be pavedimo; nepagrįsto praturtėjimo; santykių tarp daikto gamintojo, kuris nėra pardavėjas, ir vėlesnio jo įgijėjo; prekių gavėjo ieškiniai frachtuotojui, nepateikusiam prekių transportavimo dokumentų. Kalbant apie reikalavimus dėl sutarties sudarymo pirmiausia atkreiptinas dėmesys, ar šalims priklauso reikalavimo teisė dėl sutarties sudarymo (pvz., ar jau sudaryta preliminari sutartis ir pan.). Jeigu tokia šalių valia nėra išreikšta, reglamento 5 straipsnio 1 punktas negalėtų būti taikomas.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiame Reglamente, palyginti su Briuselio konvencija, kiek pasikeitė požiūris į „prievolės įvykdymo vietos“ sąvokos aiškinimą. Briuselio konvencijoje vyravo nuostata, kuri buvo patvirtinta ir paties ETT, kad prievolės įvykdymo vietos samprata (skirtingai nei „sutarties“ ar „reikalavimo, kylančio iš sutarties“ sąvokos, kurios buvo ir išlieka autonominio aiškinimo dalykas) nėra autonominio aiškinimo dalykas, o tai reiškė, jog ši sąvoka kiekvienoje valstybėje aiškinama atskirai, pagal jos vidaus teisę. Tokia padėtis rodė, kad „prievolės įvykdymo vietos“ sąvoka aiškinta skirtingai kiekvienoje valstybėje narėje ir tai apsunkino konvencijoje keliamų tikslų įgyvendinimą - buvo realus pavojus, kad įvyks tam tikras teismingumo „suskaldymas“, kai reikalavimai, kylantys iš dvišalių sutarčių, pareiškiami skirtingiems teismams (tais atvejais, kai reikalavimo dalyką sudaro kelios lygiavertės prievolės, kurios kyla iš vieno sutartinio santykio, tačiau kurių įvykdymo vieta skirtinga). Siekiant ištaisyti minėtą padėtį, reglamento 5 straipsnio 1 punkte yra žengtas, kad ir nedidelis, žingsnelis į priekį. Nors prievolės įvykdymo vietos samprata pagal 5 straipsnio 1 punkto a) papunktį ir toliau nepatenka į autonominio aiškinimo taikymo sritį, tačiau b) papunktyje jau pateikiama „prievolės įvykdymo vietos“ sąvoka, kai kalbama apie kilnojamųjų daiktų pirkimą ir paslaugų teikimą. Taigi principas, kad ieškinys tam tikrais atvejais gali būti pareiškiamas ir pagal prievolės įvykdymo vietą, Reglamente yra perimtas iš Briuselio konvencijos. Galimo varianto pareikšti ieškinį pagal sutarties sudarymo vietą buvo sąmoningai atsisakyta jau Briuselio konvencijoje, kad ekonomiškai stipresnė šalis nepiktnaudžiautų savo padėtimi.

Paminėtina, kad šis Reglamentas šalia kitų atvejų kaip specialius išskyrė ir ieškinius dėl kilnojamųjų daiktų pirkimo ir paslaugų teikimo (5 str. 1 p. b), kurių atžvilgiu yra pateikiama autonominė prievolės įvykdymo vietos samprata. Pirmuoju atveju tai yra valstybė narė, kurioje daiktai buvo pateikti arba turėjo būti pateikti, antruoju - tai valstybė narė, kurioje paslauga buvo arba turėjo būti suteikta. Kalbant apie prekių pirkimą ir pardavimą literatūroje taip pat reiškiama nuomonė, kad prievolės įvykdymo vieta turėtų būti laikoma ta, kurioje pirkėjas atsiima prekes, manydamas, jog tokiu būdu nėra pažeidžiama sutartis. Taigi ši vieta paprastai yra šalių sutarta vieta, tačiau nebūtinai tik ji. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kalbama apie minėtus ieškinius, visi su jais susiję reikalavimai, kurie nurodomi tame pačiame ieškinyje ir kyla iš tos pačios sutarties, yra pateikiami tam pačiam teismui. Šitaip siekiama išvengti teismingumo „suskaldymo“. Prievolės įvykdymo vieta, kaip ir pagal Prancūzijos teisę, turi būti suprantama kaip ta vieta, kurioje faktiškai turėjo būti įvykdyta prievolė. Ši vieta turi būti nustatoma remiantis sutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvokos „kilnojamojo daikto pardavimas“ ir „paslaugų teikimas“ yra autonominio aiškinimo dalykas. „Paslaugų teikimas“ suprantamas kaip visų rūšių komercinės paslaugos (čia nepatenka paslaugos, teikiamos pavaldumo pagrindu: darbo sutartis ir pan.); tai yra paslaugos, teikiamos rangos, pavedimo, tarpininkavimo ir kreditavimo sutarčių pagrindu.

Pažymėtina, kad ETT jau nuo sprendimo byloje „Tessili/Dunlop“ laikosi nuostatos, kad aiš­kinant sutarties įvykdymo vietos sampratą turi būti vadovaujamasi lex causae, t. y. tos valstybės teise, kuri yra taikoma sudarytai sutarčiai. Ši nuostata paprastai grindžiama tuo, jog valstybių narių nacionalinė sutarčių teisė vis dar yra per daug skirtinga, kad būtų galima ją suvienodinti prievolės įvykdymo vietos samprata reglamento lygmeniu.

Šios Reglamento 5 straipsnio 1 punkto a) papunktyje teigiama, kad ieškinys turi būti pareiškiamas teisme valstybės narės, kur įsipareigojimas buvo arba turėjo būti įvykdytas. Taigi reglamente vartojama teisinio ir faktinio „prievolės įvykdymo vietos“ sąvoka. Iš dalies tai ieškovo pasirinkimo reikalas. Tačiau, kita vertus, nėra pagrindo nepritarti nuomonei, kad jeigu prievolė jau yra įvykdyta, ieškinys turėtų būti pareiškiamas faktinio įvykdymo vietos teisme, jeigu dar ne - teisinio įvykdymo vietos teisme.

Be to Reglamento 5 straipsnio 1 punkto b) papunktyje numatyta, kad šalys gali susitarti dėl prievolės įvykdymo vietos, jeigu tai leidžia nacionalinė teisė, kuri turi būti taikoma pagal konkrečios valstybės tarptautinės privatinės teisės normas. Atkreiptinas dėmesys, kad susitarimas yra galimas ir dėl kilnojamojo daiktų pirkimo ar paslaugų teikimo sutarčių, kurių prievolės įvykdymo vietą tiesiogiai reglamentuoja aptariamas reglamento straipsnis. Dėl tokio susitarimo galiojimo neturėtų būti reikalaujama, kad jis atitiktų Reglamento 23 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus, teismas laiko, jog atsakovas netinkamai įvykdė prievolę ieškovui, kurios įvykdymo vieta yra LR (CPK 787 str. 1d. 3p.).

Dėl šalių ginčui taikytinos teisės.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus teisinius argumentus ir LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 1. 37 str. 1d. nuostatas, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinio reikalavimui dėl skolos priteisimo, atsižvelgiant į šalių sutartinius santykius, taikytinos LR CK ir Civilinio proceso kodekso normos (toliau - CPK).

Dėl ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovui.

Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2010-12-06 sudarė rangos darbų sutartį (CK 6. 644 - 6.645 str.), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovui patikėto miško ir medienos paruošimo darbus su rangovo priemonėmis (24 b.l.). Ieškovas pagal sutartį suteikė atsakovui materialių paslaugų už 13 632,30 Eur sumą, tačiau atsakovas atsisako sumokėti ieškovui už atliktus rangos darbus ir liko skolingas 10 632,30 Eur (1-5 b.l.). Tačiau atsakovas nei iki teismo posėdžio, nei jo metu nei skolos dydžio, nei ieškovo nurodytos aplinkybės, kad liko skolingas už suteiktas paslaugas neginčijo, nors procesiniai dokumentai jam išsiųsti jo paties nurodytu buveinės ir el. pašto adresu (CPK 123 str. 4d.).

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tik­rą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.).

CK numato bendrąsias rangos sutartį reglamentuojančias teisės normas, apibrėžiančias rangos sutarties esminius bruožus, šalių teises ir pareigas, jų atsakomybę. Todėl teismas nagrinėdamas šalių ginčą, pasisako dėl visų rangos sutarčiai keliamų reikalavimų.

Rangos sutartis yra konsensualinė, dvišalė ir atlygintinė. CK nenumato specialių sudaromo sandorio formos reikalavimų, todėl pripažintina, kad šalių 2010-12-06 sudaryta rašytinės formos rangos (medienos paruošimo) sutartis atitinka tokio sandorio formai keliamus reikalavimus (CK 1.73 str. 2d.). Nors sutarties sąlygos nustatomos šalių susitarimu, tačiau tam, kad sutartis būtų laikoma sudaryta, šalys turi susitarti dėl esminių jos sąlygų, t. y. dėl sutarties dalyko. Teismas tuo pačiu konstatuoja, jog 2010-12-06 rangos darbų (medienos paruošimo) sutartis, atitinka rangos sutarties dalykui keliamus reikalavimus, kuomet atsakovo nurodymu buvo paruošta 1965 kietmetrių medienos (14, 28-29 b.l. ). Pirmiausia, šalys susitardamos nurodė, kad reikalingą paruošti iki 2 500 kietmetrių medienos. Darbus atliko ieškovo specialistai prieš tai suderinę darbų eigą su atsakovu ir kitais įgaliotais asmenimis. Kadangi šalys dėl darbų kokybės sudarydamos sandorį nepasisakė, todėl šiuo atveju taikytinos bendrosios teisės normos dėl darbų kokybės esant rangos santykiams (CK 6. 663 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (ginčo atveju medžio išvartų paruošimas tolesniam apdorojimui ir pan.). Visais atvejais sutartimi būtina nustatyti, kokį darbą atliks ir kokį rezultatą perduos rangovas užsakovui. Ieškovas pagal sutartį ne tik atliko atsakovo nurodytų (ir girininko sužymėtų) medžių ir jų išvartų apdorojimą, bet ir juos atliko savo priemonėmis. Ieškovas 2011-05-28, 2011-06-29, 2011-08-31 atlikęs atsakovo nurodytų medžių apdorojimą ir juos perduodamas atsakovo įgaliotam atstovui turėjo teisę remiantis sąskaitose - faktūrose nurodyta kaina, pateikti pastarajam reikalavimą jas apmokėti (27-29 b.l.). Tuo pačiu pripažintina, kad ieškovas įsipareigojo atlikti rangos darbus atsakovui atsižvelgiant į susitarimą ir esamas darbo sąlygas bei jų saugumą ir medienos paruošimo laiką. Remiantis paminėtu darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas atsakovui sumokėti 10 632,30 Eur sumą už atliktus rangos darbus yra pagrįstas ir teisėtas.

Rangovas rangos sutarties atveju, pats rangovas organizuoja darbą - čia svarbu, kad darbas būtų atliktas laiku ir atitiktų sutarties sąlygas. Rangos sutarties dalykas yra ne pats darbo procesas, o darbo rezultatas, kuris perduodamas užsakovui (atsakovui). Todėl pripažintina, jog ieškovas tinkamai įvykdė atsakovo užsakymą pagal 2010-12-06 sudarytą sandorį, kuris atitinka sutartinius įsipareigojimus, nors šalys ir nesurašė atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto (CK 6.662 str.).

Be to rangos atveju tam tikras materialus rezultatas dar nebūna sukurtas, pagamintas ir šalys susitaria visų pirma dėl jo pagaminimo, pataisymo ar pan, ir tik galiausiai dėl perdavimo užsakovo nuosavybėn, t. y. rangos atveju daikto perdavimas kitos šalies nuosavybėn niekada nesutampa su sutarties sudarymo momentu. Taigi rangos sutarčiai vertingas yra ne vien rezultatas, bet ir tam rezultatui pasiekti atliekami darbai, jų pobūdis. Ieškovo atstovas teismui nurodė, kad darbams atlikti buvo naudojamos rangovo priemonės, atsižvelgiant į jų eksploatacijos saugumui keliamus reikalavimus, o darbų atlikimo metu atsakovas jokių priekaištų ieškovui dėl paruoštos medienos kokybės nereiškė. Tuo pačiu pripažintina, kad atsakovas gavęs ieškovo paruoštą medieną tolesniam apdirbimui, naudojosi jau rangovo atliktu darbo rezultatu. Dėl to laikytina, jog ieškovas tinkamai atliko rangos darbus pateikdamas atsakovui kokybiškai apdorotą medieną. Pažymėtina, kad, rangos sutartimi sukurtas rezultatas visuomet yra individualaus pobūdžio. Atliekant rangos darbus užsakovas turi teisę kontroliuoti darbų eigą, kokybę, duoti nurodymus dėl darbų atlikimo, tačiau tik tiek, kiek tai susiję su pačiu užsakymu. Atsakovas darbų atlikimo metu pas ieškovą lankėsi, pasitelkęs trečiuosius asmenis (pvz., vietos girininką) ir davė nurodymus ieškovui. Be to atsakovas nereikšdamas ieškovui pretenzijų dėl atliktų rangos darbų kokybės, jokių įrodymų teismui nepateikė ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl tokie atsakovo veiksmai vertintini pagal įstatymo ir sutarties reikalavimus, kaip neatitinkantys šiam santykiui ir procesui keliamų reikalavimų.

Kita rangos sutarties specifika ta, kad paprastai rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus, be to, atlieka sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Viena iš rangovo pareigų yra iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su atliekamais darbais, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Ši informacija reikalinga tam, kad užsakovas, prieš sudarydamas sutartį, galėtų adekvačiai įvertinti rangovo galimybes atlikti konkrečius darbus, patirtinas išlaidas ir kitas są­naudas, taigi ši informacija leidžia užsakovui apsispręsti, ar tikslinga sudaryti sutartį. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovas būtų netinkamai įvykdęs šį įstatymo reikalavimą, prieš šalims sudarant 2010-12-06 rangos darbų sutartį.

Pagal CK 6.659 straipsnį rangovas turi kreiptis į užsakovą tik tada, kuomet sutartyje numatytais atvejais atsiranda aplinkybės, sudarančias grėsmę darbo tinkamumui, arba tvirtumui, saugumui ir panašiai. Ginčo atveju byloje nenustatyta, jog ieškovas privalėjo kreiptis į užsakovą dėl to, kad negali tinkamai atlikti rangos darbų pagal sutartį. Tuo pačiu pripažintina, kad tokie ieškovo veiksmai neprieštaravo šalių sutartiniams santykiams ir atitiko rangos sutarties atveju įstatymo reikalavimus.

Kaip jau minėta viena iš rangovo pareigų yra atlikti darbus, kad jų kokybė atitiktų rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 str.). Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ieškovas būtų netinkamai atlikęs tiek anksčiau, tiek vėliau, medienos paruošimo (apdorojimo) darbus, todėl konstatuotina, jog minėta paslauga atsakovui buvo suteikta tinkamai ir kokybiškai.

Atskirai pažymėtina, kad rangos sutartimi šalys nenustatė atliekamų darbų privalomų reikalavimų, o rangovas veikiantis kaip verslininkas, laikėsi šių reikalavimų, tai yra, jis neatliko jokių draudžiamų veiksmų.

Tuo pačiu pripažintina, kad šalys tinkamai susitarė ir dėl esminių rangos sutarties sąlygų. Atskirai pažymėtina, kad šalių santykiai prasidėjo dar nuo 2010-12-06 kada šalys sudarė rangos darbų sutartį ir tęsėsi iki 2011-08-31 įskaitytinai. Per minėtą laikotarpį bendra apmokėjimų suma buvo didesnė, tačiau liko nesumokėta pagal vėliausiai ieškovo pateiktas atsakovui sąskaitas faktūras. Todėl pripažintina, kad atsakovas privalo ieškovui sumokėti ir likusią 10 632,30 Eur skolos dalį, kuri iš jo priteistina. Į rangos sutartyje ir sąskaitose faktūrose nurodytą kainą įeina užmokestis už rangovo atliktą darbą ir už medienos iškrovimą (27-30 b.l.). Kadangi atsakovas neginčijo sutartyje nurodytos atliktų darbų kainos, tai laikytina, jog ginčo dėl atliktų darbų kainos tarp šalių nėra. Teismas remiasi tuo, kad kartu su ieškiniu ieškovas pateikė tris atsakovo neapmokėtas sąskaitas – faktūras, kurios tuo pačiu yra ir nesumokėtos skolos įrodymas.

Pažymėtina, jog rangos sutartimi nustatomai atlyginimo už atliekamus rangos darbus mokėjimo tvarkai būdinga tai, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų arba atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, tai užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, numatant sąlygą, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Šalys sudarydamos sandorį susitarė, kad atsakovas su ieškovu už atliktus darbus atsiskaito pagal pateiktą sąskaitą - faktūrą po darbų atlikimo ir sąskaitos - faktūros gavimo (24 b.l.). Ieškovas pagal 2010-12-06 sutartį atliko atsakovui reikalingos medienos paruošimo darbus ir šių darbų atlikimas yra patvirtintas sąskaitomis - faktūromis (27-30 b.l.). Pagal ieškovo išrašytas tris sąskaitas - faktūras, pastarasis turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti ir likusią 10 632,30 Eur sumą. Kadangi atsakovas gera valia atsisako sumokėti šią sumą, todėl pripažintina, kad jis privalo ją sumokėti remiantis šiuo teismo sprendimu už ieškovo atliktus rangos darbus pagal dvišalę rangos sutartį. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad patyrė papildomų išlaidų, todėl jos iš atsakovo jam ir nepriteistinos (CPK 88 str. 1d. 8p.).

Atskirai pažymėtina, kad viena iš rangovo (ieškovo) teisių tiek pagal šalių sudarytą dvišalę sutartį, tiek pagal įstatymą yra ta, kad jis turi teisę reikalauti, jog jam būtų sumokėta už atliktus medienos paruošimo darbus.

Užsakovo teisės ir pareigos yra susijusios su tuo, kad jis privalo laiku sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą.

Tiek viena, tiek kita šalis viena kitos atžvilgiu turi elgtis diskretiškai, privalo saugoti konfidencialią informaciją laikomą komercine paslaptimi ir kitą sutartyje numatytą neskelbtiną informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nurodytų šalių teisių ir pareigų sąrašas anaiptol nėra baig­tinis. Šalys, atsižvelgdamos į rangos specifiką, viena kitai keliamus reikalavimus, tarpusavio pasitikėjimo laipsnį, sutartyje gali numatyti ir daugiau abipusių teisių ir pareigų tam, kad kiekviena iš šalių būtų saistoma kontrahento interesų. Nors ginčo atveju pripažintina, kad šalių sudaryta sutartis turi tam tikrų trūkumų, tai yra ji nekalba apie atliktų darbų priėmimą - perdavimą, tačiau pastarieji nėra esminiai ir kilus ginčui jie pašalinami remiantis rangos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis. Kiekviena vienos šalies turima subjektinė teisė atitinka kitos šalies pareigą. Šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius pareigas kyla sutartinės atsakomybės klausimas kontrahento atžvilgiu.

Remiantis aukščiau nurodytu teismas konstatuoja, kad nekyla rangovo (ieškovo) atsakomybė atsakovui pagal 2010-12-06 sutartį dėl netinkamai atliktų rangos darbų. Tokia ieškovo atsakomybė būtų galima tik esant įrodymams dėl netinkamos kokybės rangos darbų atlikimo, dėl pavėluoto jų atlikimo (per nustatytą terminą neatliktus) arba už neatliktus darbus. Rangovo atsakomybės dydis priklausytų nuo sutarties pažeidimo sunkumo ir suteiktų teise užsakovui reikalauti išieškoti nuostolius, netesybas, pašalinti trūkumus arba įpareigoti rangovą pagaminti kitą daiktą, teisę pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita, taip pat teisę atsisakyti priimti darbus ir teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Rangovo atsakomybę reglamentuoja: CK 6.647, 6.648, 6.652, 6.658, 6.662, 6.665, 6.670, 6.671 straipsniai. Atskirai pažymėtina, kad pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, esant neesminiams darbo trūkumams dėl netinkamos kokybės darbo, užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Jei nurodytų veiksmų rangovas neatlieka arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 str. 3 d.). Esminiu darbo trūkumu laikytini ir tie trūkumai, kuriuos pašalinti įmanoma, tačiau tam padaryti reikalingos neprotingai didelės išlaidos. Atsakomybė dėl netinkamos kokybės darbo rangovui kyla, kai gautas darbo rezultatas savo savybėmis neatitinka sutartyje sulygto darbo rezultato arba atliktas darbas turi tokių trūkumų, kurie kliudo panaudoti tą darbo rezultatą tai paskirčiai, kuri numatyta sutartyje, arba įprastinei paskirčiai. Remiantis byloje esančiais duomenimis, darytina išvada, kad ieškovo atliktas darbas pagal atsakovo užsakymą dėl medienos paruošimo, atitinka šio darbo kokybei keliamus reikalavimus, nes atsakovas juo naudojasi ir nenurodė jokių aplinkybių dėl ko negalėjo medienos ruošinių naudoti tolesniame apdirbime.

Rangovas, pasirašydamas sutartį tampa atsakingas už tai, kad visi darbai būtų atlikti laiku, t. y. per sutartyje numatytą terminą arba, kad atskiri darbai būtų atlikti dalimis per numatytus tarpinius terminus. Tačiau dėl paminėtų įstatymo reikalavimų pažeidimo ginčo byloje nenustatyta.

Užsakovas atsako už tai, kad nevykdo savo priešpriešinių pareigų (nepateikia medžiagų, įrenginių, dokumentų), įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą, atsisako teikti pagalbą rangovui, jei tokia pareiga nustatyta sutartyje, vengia priimti atliktą darbą. Užsakovo atsakomybės sąlygas numato CK 6.656, 6.660-6.662 straipsniai. Rangovas šiuo atveju turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, įvykdyti prievoles arba atsisakyti sutarties atsižvelgdamas į tai, kaip užsakovas pažeidžia sutartį. Ieškovas kreipdamasis į teismą prašė priteisti iš atsakovo tik pagal iš sutarties kylančią prievolę ir pagal pateiktas atsakovui sąskaitas faktūras už rangovo atliktus darbus, dėl to nespręstinas kitų jo galimų nuostolių atlyginimo klausimas.

Be to CK 6.660 ir 6.661 straipsniai numato atskirai ir užsakovo atsakomybę už sutartyje nurodytų šalių bendradarbiavimo pareigų nevykdymą. Rangovas turi teisę imtis šiuose straipsniuose nurodytų teisinių priemonių, kai užsakovas neteikia pagalbos rangovui, nevykdo užsakovui tenkančių priešpriešinių pareigų, daro kliūtis rangovui atlikti sutartyje numatytą užduotį arba laiku nevykdo kitų sutartyje numatytų pareigų.

Jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą, rangovas turi teisę reikalauti išieškoti jam pagal sutartį priklausančias ir nesumokėtas sumas už atliktus darbus. Kadangi atsakovas nereiškė ieškovui pretenzijų dėl nekokybiškai atlikti darbo, jokių įrodymų teismui į bylą nepateikė, o nuo daikto perdavimo momento naudojasi rangovo atlikto darbo rezultatu, todėl jis privalo sumokėti ir likusią nesumokėta sumą už suteiktas paslaugas. Kadangi atsakovas domėjosi darbų atlikimu, todėl laikytina, jog tuo metu jis neprieštaravo ir atliekamų darbų kokybei. Todėl pripažintina, kad jis ne tik pažeidė šalims priskirta bendradarbiavimo pareiga, bet ir kaip viena iš šalių, nesilaikė šios pareigos, dėl to neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę.

Aukščiau nurodytos teismo išvados remiasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalies paaiškinimais ir kitais byloje nustatytais faktais.

Kaip jau teismas yra aukščiau nurodęs civilinių teisinių santykių prasme atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovui už atliktus darbus, kadangi ne buhalterinė apskaita ir ne apmokestinimas lemia civilinius teisinius santykius, o juridiniai faktai, su kurių buvimu teisės aktai sieja civilinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Kadangi mokestiniai teisiniai santykiai atsiranda vėliau, nei civiliniai teisiniai santykiai, tai mokesčių teisės aktai nedaro įtakos civilinių teisinių santykių kvalifikavimui. Todėl teismui nustačius, kad ieškovo išrašytos sąskaitos - faktūros atsakovui atspindi ir tikrąjį šalių civilinių teisinių santykių turinį, dėl to atsiranda teisinis pagrindas ieškovo ieškinį atsakovui tenkinti visiškai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas tokiu atveju remiasi ne tik ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas neįvykdė sutartinės prievolės, bet ir ieškovo paaiškinimais, jog atsakovas vengė geranoriškai spręsti iškilusius klausimus. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Teismas tenkindamas ieškovo reikalavimą, kaip jau nurodyta aukščiau, pripažįsta jo teisę į atlyginimą už atliktus rangos darbus.

Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių su šalių ginču.

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį visiškai, pastarajam priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės procesinės įstatyminės palūkanos nuo priteistos skolos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Be to, valstybei iš atsakovo priteistinas ir žyminis mokestis - 319,00 Eur, kadangi ieškovas nuo jo sumokėjimo valstybei pagal įstatymą yra atleistas (LR CPK 93 str. 1 d.).

Iki teismo sprendimo visiško įvykdymo byloje paliktina galioti atsakovo atžvilgiu taikyta laikinoji apsaugos priemonė pagal 2015-12-09 nutartį (CPK 150 str. 5d.).

Ieškovas papildomai įpareigotinas per teismo nurodytą terminą išversti į vokiečių kalbą atsakovui skirtą sprendimo kopiją ir ją pateikti teismui (CPK 270 str. 5d. 4p.).

Rezoliucinė dalis

nuspren dž i a:

1. Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

2. Priteisti ieškovui BUAB ,,Šildėjus“ (į.k. 145872545) iš atsakovo Sarl S.O. Bois Negoce De Bois (Prancūzijos Respublika) (į.k. FR 81451752497 ) 10 632,30 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus trisdešimt du eurus 30 euro ct) skolos už atliktus darbus ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 10 632,30 Eur sumos nuo bylos teisme iškėlimo 2015-12-08 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo Sarl S.O. Bois Negoce De Bois (Prancūzijos Respublika) (į.k. FR 81451752497 ) 319,00 Eur (tris šimtus devyniolika eurų) žyminio mokesčio bei 3,12 Eur pašto išlaidų atlyginimui, iš viso: 322,12 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 12 euro ct).

4. Iki teismo sprendimo visiško įvykdymo palikti byloje galioti laikinąsias apsaugos priemones taikytas atsakovo atžvilgiu pagal 2015-12-09 nutartį.

5. Įpareigoti ieškovą per 7 dienas išversti į vokiečių kalbą atsakovui skirtą sprendimo kopiją ir ją pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.