Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, paskirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2013 m. liepos 14 d., bausmės pabaiga – 2028 m. liepos 14 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtini formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos). Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Vien žemos nusikalstamo elgesio rizikos nustatymas dar nėra vienareikšmiai vertinamas, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, reikalinga įvertinti visumą duomenų charakterizuojančių nuteistąjį, ir tik nuoseklus teigiamas nuteistojo elgesys galėtų būti vertinamas kaip vertas pasitikėjimo taikant lygtinį paleidimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Komisijos nutarime nurodyta, kad V. A. motyvuotai tęsia darbinę veiklą, bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse buvo paskatintas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais – broliu ir seserimi, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Nors šios aptartos aplinkybės yra nepaneigiamai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios, tačiau jos nėra išskirtinės, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be kita ko, aukščiau aptartos aplinkybės, savaime nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, Komisijos nutarimui pritartina tik ta prasme, jog jau egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai yra tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal „OASys“ metodiką, kurio metu nustatyta, jog V. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema. Tačiau, kaip jau buvo aptarta, žema nusikalstamumo rizika savaime nėra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Šiuo metu nuteistojo elgesyje, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar egzistuoja aktualūs ir turintys reikšmės nuteistojo elgesiui dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie pataisos proceso metu, jį tęsiant pataisos įstaigoje, privalo būti koreguojami iš esmės. Po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo elgesyje vyraujantys minėti veiksniai (turi skolų, ieškinių, vaiko išlaikymo pinigai ir menkas jų mokėjimo galimybes; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos (su nusikalstamumu siejami veiksniai); stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; ankstesni priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu;) atskleidžia tai, jog nuteistasis nekoreguoja savo priešingo teisei elgesio taip, kad nekiltų abejonės, jog pataisos procesas asmenį jau paveikė taip, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Juo labiau, kad šie veiksniai išliko nepakitę nuo ankstesniojo vertinimo, kas leidžia spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika nors ir yra nustatyta žema, tačiau ji statinė ir esmingai nekoreguojama mažinant dinaminius kriminogeninius veiksnius.

Ir nors nuteistojo atžvilgiu yra nustatytas vienas apsauginis, tai yra riziką pakartotinai nusikalsti mažinantis veiksnys (reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais), tačiau teismas šio veiksnio nelaiko išimtinai nuteistąjį saugančiu nuo pakartotinio nusikalstamumo, jį įvertinęs aukščiau aptartų dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste.

Teismas išvadą, dėl nepakankamo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, grindžia ir atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie nuteistojo patvirtintą įsidarbinimo galimybę galimo lygtinio paleidimo metu, o tai, kad nuteistasis turi įgytą profesinę kvalifikaciją nesudaro pagrindo manyti, kad V. A. jau yra pasirengęs tinkamai integruotis į visuomenę. Nuteistojo vardu yra itin dideli finansiniai įsipareigojimai, o šiuo metu savanoriškai padengęs yra tik 17 eurų. Tai kelia pagrįstą abejonę ar nuteistasis yra itin motyvuotas padengti turimas skolas ir gyventi pagal visuomenėje vyraujančias vertybes ir elgesio taisykles, be kita ko žalos nedengimas atskleidžia ir nuteistojo neigiamą santykį su padaryta nusikalstama veika sukeltais padariniais, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistasis ir prieš nusikalstant turėjo realias galimybes save realizuoti socialiais priimtinai būdais, tačiau elgėsi priešingai nei numatyta įstatymo, savo veiksmais sukeldamas negrįžtamas pasekmes, nepaisydamas kitų asmenų interesų ir taip demonstruodamas negatyvias pažiūras visuomenėje vyraujančių vertybių atžvilgiu, kurios, įvertinus dinaminius kriminogeninius veiksnius, dar nėra pakitusios. Atsižvelgiant į aptartą, teismas sprendžia, jog nuteistojo pataisos procesas dar nepasiekė bausmei keliamų tikslų, todėl daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nėra pagrindo.

Pritartina Komisijos nutarime nurodytoms teigiamoms nuteistąjį apibūdinančioms aplinkybėms – dirba, perkeltas atlikti bausmės į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, siekia resocializacijos, tačiau šios aplinkybės niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, jos tik atskleidžia, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Taip pat Komisijos nutarime akcentuota, jog nuteistasis laikos vidaus tvarkos taisyklių, vis tik tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, todėl vien formalus režimo laikymasis savaime nėra laikytinas pagrindu lygtiniam paleidimui. Bausmės tikslas – ne tik užtikrinti nuteistojo elgesio kontrolę įkalinimo įstaigoje, bet ir skatinti jo realų elgesio bei vertybinių nuostatų pokytį, leidžiantį sėkmingai integruotis į visuomenę be papildomos priežiūros. Todėl vertinant lygtinio paleidimo galimybę būtina atsižvelgti ne tik į nuteistojo drausmingumą bausmės atlikimo metu, bet ir į jo pastangas šalinti kriminogeninius veiksnius bei mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, kas šiuo metu dar nėra nustatyta.

Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, V. A. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nenustačius akivaizdžios nusikalstamo elgesio korekcijos pažangos, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje, dabartinėje pataisos stadijoje, jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam eliminuoti nutartyje minėtus kriminogeninius veiksnius bei adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam V. A. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.