- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-388-613/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Suinteresuotas asmuo
- S. B., M. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys S. B., M. B.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja I. G. pateikė skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, kuriuo prašo pripažinti antstolį kaltu vykdant su organizuota grupe jos nurodytas nusikalstamas veikas; panaikinti suklastotų dokumentų pagrindu sudarytus sandorius ir išduotus vykdomuosius dokumentus; subsidiariai su kitais bendrininkais atlyginti pareiškėjai 1 000 000 Eur žalą dėl nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), užgrobimo bei sunaikinimo nesilaikant įstatymų. Pateiktu skundu pareiškėja siekia žalos atlyginimo iš antstolio dėl, jos teigimu, neteisėtai priimtų ir negaliojančių teismų nutarčių ir sprendimų, išduotų vykdomųjų raštų, kuriuos prašo pripažinti nusikalstama veika ir juos panaikinti, tyčinio pareiškėjos sveikatos suluošinimo, bei jos turto užgrobimo, sunaikinimo ir nusavinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjos skundo. Atsisakė priimti pareiškėjos 2023 m. sausio 25 d. skundą dėl antstolio veiksmų bei grąžino jį padavusiam asmeniui. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
2.1. Teismas nurodė, kad iš skundo turinio nėra aišku, kokio konkrečiai savo subjektinių teisių gynybos būdo ar teisinio rezultato pareiškėja siekia ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis grindžiamas skundas.
2.2. Pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimai pripažinti nusikalstama veika teismų priimtas nutartis ir sprendimus, jų pagrindu išduotus vykdomuosius raštus bei pripažinti juos absoliučiai negaliojančiais ir panaikinti, taip pat pripažinti dokumentus suklastotais, pripažinti antstolį kaltu organizuotoje grupėje pagal pareiškėjos nurodomus BK straipsnius net nėra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka. Papildomai pažymėjo, jog dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų ir baudžiamosios atsakomybės taikymo pareiškėja turi teisę kreiptis tiesiogiai į ikiteisminio tyrimo institucijas teisės aktų nustatyta tvarka.
2.3. Teismas nenustatė, kad byloje būtų duomenų apie tai, kad šis vykdomasis dokumentas būtų išduotas neteisėtai ar būtų vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog vykdomasis dokumentas dėl iškeldinimo jau yra įvykdytas, o byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog antstolis atliko vykdymo veiksmus, nenurodytus jam pateiktame vykdyti vykdomajame rašte, ar viršijo jam suteiktus įgaliojimus (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja, kaip ir nenurodė konkrečių veiksmų, kuriais pasireiškia pareiškėjos įvardinti grubūs procesiniai veiksmai (CPK 178 straipsnis).
2.4. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjos gaunamas pajamas sudaro ir netekto darbingumo pensija, savaime neleidžia spręsti apie išieškojimo negalimumą. Teisės aktai nenumato tokio išieškojimo negalimumo pagrindo, tačiau CPK yra įtvirtinti tam tikri ribojimai išskaitų dydžiui (CPK 736 straipsnis). Kadangi pareiškėjos gaunama netekto darbingumo pensija priskiriama prie pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnio 7 punktas), CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, šiuo atveju netaikytinas.
Šalies argumentai
2.5. Teismas nurodė, kad 2023 m. sausio 25 d. pateikdama kitus, papildomus prašymus teismui, kuriais prašoma pripažinti neteisėtais patvarkymus, pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad su skundu dėl antstolio veiksmų (priimtų patvarkymų) kreipėsi į antstolį J. P., kad skundas jam pateiktas, tai yra pareiškėja nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl 2023 m. sausio 25 d. pareiškėjos pateiktą procesinį dokumentą (skundą) dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjai (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
2.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad įstatyme imperatyviai nustatyta privaloma skundo dėl antstolio veiksmų išankstinio neteisminio nagrinėjimo tvarka. Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą. Todėl nagrinėjamu atveju skundas nagrinėtinas tik ta apimtimi, dėl kurios jau pasisakė antstolis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Pareiškėja I. G. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti, sustabdyti civilinį procesą, bylą perduoti prokuratūrai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka ir pažymi, kad skundas teikiamas BK pagrindu, pateiktos visos faktinės aplinkybės, kad nusikalstama veika vykdoma organizuotoje grupuotėje be galimai, disponuojama suklastotais dokumentais, klastojami kiti procesiniai dokumentai bei kt.
3.2. Taip pat nurodo, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Šiais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išnagrinėja civilinę bylą iš esmės arba ją sustabdo.
3.3. Teismas privalo griežtai laikytis teismų įstatymo kitų teisės aktų, išnagrinėti visas aplinkybes ir tik tada priimti galutinį sprendimą jų nesilaikymas laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, vykdoma tęstinė nusikalstama veika
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos I. G. pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas atskiruoju skundu, neatitinka imperatyviai įstatymo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto) nustatytų reikalavimų: skundo turinys nėra tinkamai suformuluotas, jame dėstomos mintys neturi aiškios logiškos išvados? nėra tinkamai nurodytas apeliacinio skundo pagrindas (tiek faktinis, tiek teisinis), iš skundo teksto nėra visiškai aišku, kuo konkrečiai yra grindžiamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nenurodė visiškai jokių argumentų, kodėl turėtų būti naikinama pirmos instancijos teismo nutartis.
4.2. Pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų ir atskirajame skunde dėl pirmos instancijos teismo nutarties nėra nurodyta kokie konkretūs antstolio veiksmai ar priimti procesiniai dokumentai vykdymo procese yra nepagrįsti ar neteisėti, nenurodyta kokiais veiksmais ar neveikimu bei kokiu būdu antstolis pažeidė pareiškėjos teises.
4.3. Antstolis neginčija, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau antstolio nuomone, pareiškėja I. G. tiek skundą dėl antstolio veiksmų, tiek ir atskirąjį skundą dėl pirmos instancijos teismo nutarties, rašė tik tam, kad pasinaudotų įstatymo suteikta teise apskųsti antstolio veiksmus ar teismo nutartis – nesvarbu kodėl, kokiais motyvais ir argumentais, tačiau jeigu įstatymas suteikia teisę, tai ja ir reikia naudotis, t. y. siekiama ne bendradarbiauti su antstoliu, o sąmoningai trukdyti antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
7. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180, 302, 338 straipsniai).
8. Pareiškėja pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (atsikirtimai į suinteresuoto asmens atsiliepimą), tai pat papildomus duomenis – suinteresuoto asmens atsiliepimą, jo priedų kopijas, Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais papildomais įrodymais, daro išvadą, jog minėti įrodymai neturi teisinės reikšmės atskirojo skundo nagrinėjimui, kadangi suinteresuoto asmens atsiliepimas, tiek atsiliepimo priedai yra pateikti byloje. Pareiškėjos pateiktas Lietuvos Respublikos advokatų sąrašas neturi jokio teisinio ryšio su skundžiama nutartimi. Esant šioms aplinkybėms, atsisakytina pridėti prie bylos pareiškėjos papildomai pateiktus įrodymus.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos skundas, o 2023 m. sausio 25 d. skundas dėl antstolio veiksmų grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pažymėtina, kad atskirajam skundui yra taikomi skundui keliami specialieji reikalavimai (CPK 306 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 306 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame (atskirajame) skunde turi būti nurodyta: skundžiamas sprendimas (nutartis) ir teismas, priėmęs tą sprendimą; konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas; ginčijama suma – kai ginčas yra turtinis; kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus; apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja; pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas. Apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
11. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2005).
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog apeliantė nenurodė, nesutikimų su nutartimi motyvų, tik deklaratyviai dėsto samprotavimus dėl nutarties neteisėtumo, nenurodė, kokios bylos aplinkybės patvirtina skundžiamos nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas, o 2023 m. sausio 25 d. skundas dėl antstolio veiksmų grąžintas jį padavusiam asmeniui, neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat nenurodė, kokiais teisiniais argumentais šios aplinkybės grindžiamos.
13. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau iš atskirojo skundo turinio galima spręsti, kad skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantė sieja išimtinai su jai nepalankaus teismo procesinio sprendimo priėmimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde iš esmės nėra nurodyta nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentų, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti skundžiamos nutarties neteisėtumą.
14. Išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
15. Apeliantė atskiruoju skundu taip pat prašė bylą sustabdyti ir perduoti prokuratūrai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į anksčiau padarytas išvadas dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prašymas nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Nenustačius antstolio piktnaudžiavimo procesu, nenustatyta pagrindo tenkinti prašymo kreiptis į prokurorą (CPK 300 straipsnio 1 dalis).
16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
18. Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo priteisti 150,00 Eur bylinėjimosi metu turėtas advokato teisinių paslaugų išlaidas už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
19. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. patyrė 150,00 Eur išlaidas advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad suinteresuoto asmens antstolio J. P. 150,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju buvo būtinos. Taigi, netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš pareiškėjos priteistinas atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikusiam suinteresuotam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vykdomąsias bylas Nr. 0172/20/00942 ir Nr. 0172/20/00943 grąžinti antstoliui J. P..
Priteisti suinteresuotam asmeniui J. P. iš pareiškėjos I. G. 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.