Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,

kaltinamajam G. S., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, laiduotojai L. P., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) dažytoju, gyv. (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2017-05-14 apie 13.37 vai. Kauno r., Babtų sen., Sitkūnų k., kelyje Al, ties nusukimu į A8 kelią, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę -automobilį „Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, (nustatyta 2,80 promilių etilo alkoholio kraujyje), t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

G. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2017 m. gegužės 13 dieną vartojo alkoholį, o sekančią dieną, ryte išgėręs keturias skardines alaus, nusprendė važiuoti į svečius pas draugę gyvenančią Kaune. Atvykęs į Kuršių gatvę, Kaune, sustojo ir užgesino variklį, automobilio raktelius įdėjo į daiktadėžę ir prisidegė cigaretę. Prie jo iškart prisistatė vyras, kuris važiavo jam iš paskos, ir pareikalavo duoti automobilio raktelius, jis šiam pasakė, kad raktelių neturi. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Tai pirmas ir paskutinis kartas, kai vairavo išgėręs. Nuoširdžiai gailisi, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, žino, kad pasielgė neatsakingai, taip elgėsi, nes nesijautė apsvaigęs. Labai neigiamai vertina savo poelgį. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti ir perduoti jį pagal laidavimą pusseserės L. P. atsakomybei. Su ja santykiai yra labai geri, netoli vienas nuo kito gyvena, padeda vienas kitam.

G. S. kaltė be jo paties prisipažinimo, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad gautas pranešimas dėl nesaugaus vairavimo kelyje Al, Kauno r., Babtų sen., Sitkūnų k. (b. 1. 7);G. G. paaiškinimu, kuriame užfiksuota, kad važiuodamas keliu Al, Kauno r., Babtų sen., Sitkūnų k., pamatė įtartinai manevruojantį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 8).2017-05-14 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas ir paimtas automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. L 10-18);2017-05-24 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas 2017-05-23 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, pateiktas vaizdo registratoriaus įrašas (b. 1.24-26);

- alkotesterio parodymais, kuriuose užfiksuota, kad G. S. nustatytas 3,08 promilių girtumas (b. 1.28);

medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr.418 užfiksuota, kad 14.55 vai. paimtas veninis kraujas (b. L 31);specialisto išvadaNr.T-A4702/2017(01), kurioje nurodoma, kad G. S. kraujyje nustatyta 2,80 promilių etilo alkoholio (b. 1. 51);VĮ Regitra duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso G. S. (b. 1.70).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Dėl veikos kvalifikavimo.

Kaltinamojo G. S. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. S. 2017-05-14 apie 13.37 vai. vairavo automobilį „Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,80 % (promilės) etilo alkoholio. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad G. S. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas G. S. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo instituto taikymo.

Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo pusseserės L. P. atsakomybei, mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką.

Laiduotoja L. P. prašo kaltinamąjį G. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Laiduotoja L. P. sutinka laiduoti už kaltinamąjį G. S. ir nurodė, kad kaltinamasis yra jos pusbrolis, o po jo mamos mirties, ji jam atstoja mamą, visada pagalbos kreipiasi būtent į ją ir apie įvykį pranešė jai, todėl mano, kad pagal savo asmenines ir dalykines savybes turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką. Yra neteista, administracine tvarka nebausta, turi pedagoginį išsilavinimą, nuolat bendrauja su G. S., todėl ateityje gali stebėti ir užkardyti bet kokius neteisėtus jo poelgius ir taip sustabdyti nuo pažeidimų. Puikiai supranta laiduotojo atsakomybę, turi aukštąjį išsilavinimą, įgijusi mokytojo kvalifikaciją, todėl savo pavyzdžiu sieks tinkamai pateisinti teismo išreikštą pasitikėjimą.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis G. S. pirmą kartą padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja L. P. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis G. S. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį perduodant jį pagal laidavimą L. P. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti L. P. kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, administracine tvarka nebausta, turi aukštąjį filologijos išsilavinimą ir mokytojo kvalifikaciją, charakterizuojama teigiamai. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,80 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Kadangi G. S. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio, teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.

Teismo vertinimu, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė -įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bus proporcinga ir adekvati priemonė padarytai nusikalstamai veikai. Todėl kaltinamajam skiriama 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Prokurorė prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti įvykio metu vairuotą automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai - kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. S. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė - automobilis „Volvo“, atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad G. S. priklausančios transporto priemonės - automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam G. S. nusikalstamumui, transporto priemonė - automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

2017-05-23 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, pateiktas vaizdo registratoriaus įrašas - DVD diskas, esantis baudžiamojoje byloje (b. 1. 23,27) - paliktinas byloje.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

Byloje 2017-05-26 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-6406, kurioje nurodyta, kad advokatė Rasa Kalkauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą G. S. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo G. S..

Vadovaujantis BPK106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto G. S.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendė:

G. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. P. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1360-919/2017 nutraukti.

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams;

-10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. LT 70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas).

Išaiškinti G. S., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2,3,6 dalimis, konfiskuoti - automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris YV1TS48C2X1004541.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vaizdo registratoriaus įrašą - DVD diską, esantį baudžiamojoje byloje - palikti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš G. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.