Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2023-07-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-147-1083/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-147-1083/2023Nutartis · 2023-07-11Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-09-15Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-11
Bylos Nr.
II-147-1083/2023
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00120-2023-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Pareiškėjas
S. M.
Kategorijos
Byla Nr. II-147-1083/2023
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00120-2023-5 Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4.
(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 11 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant pareiškėjui S. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. 2023 m. gegužės 16 d. pareiškimu S. M. kreipėsi į Institucija pranešdamas apie tai, jog 2023 m. gegužės 16 d. apie 18.30 val. ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), jam važiuojant automobiliu į namus, važiuojamąja kelio dalimi vaikščiojo S. M.. Pasignalizavus S. M., pastarasis pribėgo prie jo (pareiškėjo) automobilio ir rankoje laikytu plaktuku grasino išdaužyti automobilio stiklus. Mano, kad tokiu savo elgesiu S. M. pažeidė viešąją tvarką.

2. Skundžiamu nutarimu Institucija nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą.

Šalies argumentai

3. Skundu pareiškėjas S. M. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir atnaujinti tyrimą. Nurodo, kad byloje esančiuose vaizdo įrašuose matyti, jog išbėgęs į važiuojamąją dalį ir laikydamas iškeltoje rankoje plaktuką S. M. grasina. Tačiau jis (pareiškėjas) nesivėlė į konfliktą ir pasišalino.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu Institucija su pareiškėjo skundu nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Nurodo, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog asmenys santykius aiškinosi vienas su kitu asmeniškai, tai nebuvo nukreipta į viešąją tvarką ir viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta. Be to, nebuvo nustatyta liudytojų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo S. M. teiginius.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. M. prašė skundą tenkinti.

6. Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

7. ANK 481 straipsnyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, gestikuliavo, įžeidžiamai kibo prie žmonių ar atliko kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką asmens atsakomybei pagal ANK 481 straipsnį būtina nustatyti, kad asmuo viešoje vietoje atliko nors vieną iš paminėtų alternatyvių veikų. Tačiau vien tik tokių veikų atlikimas savaime neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnį. Atsakomybei pagal minėtą teisės normą kilti, be kita ko, būtina nustatyti paminėtų veiksmų tikslą, t. y. siekį anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti būtent viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas aptariamas nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, jų intensyvumą, trukmę, veikos padarymo vietos (erdvės) specifiką, santykius tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslų, kurių siekiama išsakytais žodžiais bei kitas svarbias aplinkybes.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėties požymiai. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste reikia pažymėti, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Byloje esantys duomenys (pareiškėjo S. M., liudytojų S. M. ir M. M. parodymai, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas bei kt.) patvirtina, jog skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje pareiškėjui S. M. važiuojant automobiliu ir pasignalizavus, liudytojas S. M. išėjo į gatvės važiuojamąją dalį priešais pareiškėjo vairuojamą automobilį. Automobiliui sustojus liudytojas S. M. priėjo prie automobilio ir iškėlęs dešinę ranką, kurioje laikė plaktuką, paklausė pareiškėjo S. M. „Nori? Ką tu čia išsidirbinėji? Ką? Ką tu čia išsidirbinėji?“ (vaizdo įrašas „2023 m. gegužės 16 d.“, vaizdo kameros laikas nuo 18:35:56 val. iki 18:36:07 val.). Tačiau betarpiškai prieš aptariamą įvykį pareiškėjas S. M., vairuodamas automobilį prasuko jo ratus, staiga greitėjo važiuodamas priešpriešine eismo juosta į kitą asmenį – į liudytoją M. M. ir prieš jį staiga stabdė automobilį, signalizavo automobiliu, nors nei liudytojas M. M., nei liudytojas S. M. automobilių eismui netrukdė (pavyzdžiui, vaizdo įraše „2023 m. gegužės 16 d.“ matyti, kaip kelyje pakanka vietos automobilių eismui, nes pareiškėjui S. M. nuvažiavus, kitas automobilis lengvai apvažiuoja paminėtus liudytojus (vaizdo kameros laikas nuo 18:36:16 val. iki 18:36:22 val.)). Pareiškėjas taip automobilį vairavo iš viso tris kartus (tai teismo posėdžio metu patvirtino pats pareiškėjas S. M.). Toks automobilio vairavimas, be jokių abejonių, sukėlė baimę, nesaugumo jausmą ir pasipiktinimą liudytojui S. M.. Todėl pareiškėjui S. M. sustojus, liudytojas S. M. priėjo prie automobilio ir iškėlęs dešinę ranką, kurioje laikė plaktuką, paklausė pareiškėjo S. M. „Nori? Ką tu čia išsidirbinėji? Ką? Ką tu čia išsidirbinėji?“. Akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju konfliktas tarp pareiškėjo S. M. ir liudytojo S. M. kilo dėl to, jog pareiškėjo S. M. elgesys (vairuojant automobilį) sukėlė liudytojo S. M. pasipiktinimą, siekiant nutraukti pirmiau paminėtą paties pareiškėjo S. M. veiką. Pats konfliktas truko tik apie 11 sekundžių. Nors minėtas konfliktas įvykio viešoje vietoje, gatvėje, byloje nėra duomenų apie tai, kad aptariamą konfliktą tarp pareiškėjo S. M. ir liudytojo S. M. būtų matę ir girdėję pašaliniai asmenys ir dėl to būtų buvusi sutrikdyta šių asmenų rimtis ir poilsis, būtų nutrauktas jų darbas ar būtų kilę kitokios pasekmės. Tiek pareiškėjas S. M., tiek liudytojas S. M. nėra pašaliniai asmenys, jie yra tos pačios gatvės gyventojai, kaimynai ir vienas kitą pažįsta.

10. Visi pirmiau paminėti duomenys, liudytojo S. M. atlikti veiksmai, jų seka, pobūdis, pavojingumas, intensyvumas, trukmė ir ypatingai – jų priežastis, rodo, jog šiuo konkrečiu atveju liudytojo S. M. elgesys nebuvo viešąją tvarką pažeidžiančio pobūdžio. Tokie liudytojo S. M. veiksmai bei išsakyti žodžiai buvo įtakoti paties pareiškėjo S. M. ankstesnio elgesio ir buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos bei žmonių rimties sutrikdymą, o į pareiškėjo S. M. asmenį, siekiant išreikšti nepasitenkinimą pastarojo manevrais automobiliu gatvėje (kurie sukėlė baimę, nesaugumo jausmą ir pasipiktinimą liudytojui S. M.) bei siekiant nutraukti tokius pareiškėjo S. M. manevrus automobiliu.

11. Tokiu būdu, pirmiau paminėtoje liudytojo S. M. veikoje nesant tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 481 straipsnį pagrįstai nebuvo pradėta.

12. Apibendrindamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs visus bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu, sutikdamas su Institucijos atliktu įrodymų vertinimu ir pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams teismas konstatuoja, kad priešingai, nei iš esmės tvirtina pareiškėjas S. M., Institucija visapusiškai, objektyviai ir nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ištyrė bylos duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti duomenys nepatvirtina liudytojo S. M. kaltės dėl viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimo, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas. Institucijos išvadų, su kuriomis sutinka teismas, skundo argumentai nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.

13. Kartu teismas atkreipia dėmesį į šioje byloje esančiuose duomenyse užfiksuotą pareiškėjo S. M. elgesį kelyje. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, šioje byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareiškėjas S. M. 2023 m. gegužės 16 d. apie 18.30 val. ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, iš viso tris kartus staiga greitėdamas (akceleruodamas) prasuko automobilio ratus, važiuodamas (be kita ko ir priešpriešine eismo juosta) į kitą asmenį – į liudytoją M. M. prieš jį staiga stabdė automobilį, signalizavo automobiliu, nors liudytojas M. M. automobilių eismui netrukdė. Toks automobilio vairavimas sukėlė baimę, nesaugumo jausmą ir didelį pavojų liudytojo M. M. sveikatai ir gyvybei. Tokioje pareiškėjo S. M. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių. Todėl apie šią pareiškėjo S. M. veiką pranešama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Palikti nepakeistą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2023 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. M. skundo netenkinti.

Nutarties nuorašus išsiųsti (įteikti) S. M. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.

Pranešti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui apie S. M. galimai padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, išsiunčiant šios nutarties nuorašą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas