- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-03
- Bylos Nr.
- 1K-20-174/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
Teisėjas Marius Dobrovolskis Baudž. byla Nr. 1K-20-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. balandžio 3 d.
teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-10 nutarties, kuria A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 3 dalyje, tai yra A. R. įtariamas tuo, kad jis iki 2009 m. kovo 8 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimu nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo vieną briketą, kuriame buvo apie 1 kg šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje, kaip įtariama, yra amfetaminų grupei priskiriama psichotropinė medžiaga; du briketus, kurių kiekviename yra apie 1 kg rudos spalvos kietos supresuotos medžiagos, kuri, kaip įtariama, yra narkotinė medžiaga – kanapių derva; du briketus, kurių kiekviename yra apie 500 g žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos, ji, kaip įtariama, yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, jas 2009-03-08 automobiliu AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir laikė automobilio bagažinėje, kol tą pačią dieną, apie 11 val., toje pačioje automobilių saugojimo aikštelėje minėtas medžiagas pardavė V. L. (V. L. ) už 8 550 eurų (29 412 litų).
Skundžiama nutartimi A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.
Šalies argumentai
Skundu suimtasis prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-10 nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Teigia, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Nurodo, kad įtarimas grindžiamas vien tik abejotinais V. L. parodymais. Tuo tarpu kitų duomenų, kurie pagrįstų jam pareikštus įtarimus dėl narkotinių medžiagų įgijimo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. Aiškina, kad pats pranešimo apie įtarimą turinys, kad narkotinės medžiagos įgytos nenustatytu laiku ir data, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, nepatvirtina įtarimo.
Teigia, kad teismas suėmimo pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau atsižvelgė tik į dalį BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Priešingai, jis dirbo užsienyje ir gavo pajamų, be to, gavo pajamų ir iš turto, kurį grąžino valstybė. Teigia, kad nors yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau teismas neturėjo jokių pagrįstų duomenų, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Nurodo, kad turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau nėra teistas, neturi ryšių su nusikalstamomis grupuotėmis, o tai paneigia teismo išvadą, kad jis gali bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Esant šioms aplinkybėms teismas visas abejones privalėjo vertinti įtariamojo naudai, ir tai paneigia galimybę taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Suimtojo gynėjas prašo skundą tenkinti.
Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas A. R. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra kito įtariamojo duoti parodymai asmens kratos metu, kratos metu, automobilio apžiūros metu gauti duomenys, asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolai, kita bylos medžiaga.
A. R. įtariamas nusikaltimo, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Už šį nusikaltimą numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Jis anksčiau neteistas, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, tai yra jo nesieja tvirti socialiniai ryšiai su darboviete.
Nors ikiteisminio tyrimo metu yra surinkti minimalūs duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką, tačiau, kaip minėta, A. R. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu – neteisėtas disponavimas narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, už kurį numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė.
Skunde suimtasis teigia, kad inkriminuojamas nusikaltimas nėra įrodytas, todėl tuo pagrindu negalima teigti, kad jis užsiima neteisėta veikla, o tai, kad jis įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nėra pagrindas išvadai, kad jis ateityje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas. Tačiau pažymėtina, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje apeliacinės instancijos teisme kaltumo klausimas ir įrodymai netiriami, o tik svarstomas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo teisėtumas ir pagrįstumas. Kaltės klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės, nes bylos duomenų pripažinimas įrodymais yra teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl bylos duomenų, duodančių pagrindą įtarti A. R. inkriminuoto nusikaltimo padarymu, pakankamumo bei pripažinimo įrodymais įtariamojo kaltei patvirtinti klausimas nagrinėjant šį skundą nesprendžiamas. Taip pat pažymėtina, kad inkriminuojamos veikos sunkumas gali būti vienu iš pagrindų skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Taigi nusikaltimo, kuriuo A. R. yra įtariamas, kategorija taip pat buvo vienas iš kriterijų, į kurį teismas pagrįstai atsižvelgė spręsdamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo klausimą.
Nors suimtasis teigia, kad jis turėjo legalų pragyvenimo šaltinį – lėšų pragyvenimui užsidirbo užsienyje, taip pat gavo pajamų ir valstybės grąžinto turto, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad įtariamojo nesieja tvirti socialiniai ryšiai su darboviete dėl legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimo, ir atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad inkriminuojama veika pasižymi versliškumu, neteisėtu pinigų gavimu, padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog lėšų pragyvenimui įtariamasis užsidirba iš nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas.
Visų šių duomenų visuma rodo, kad įtariamasis, siekdamas išvengti griežtos ir realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Taip pat pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl įtariamojo A. R. yra surinkti tik minimalūs faktiniai duomenys, leidžiantys manyti, kad jis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes nėra atliktas pas kitą įtariamąjį rastų medžiagų tyrimas, taip pat į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas vos prieš dvi paras bei į BPK 1 straipsnyje nustatytą baudžiamojo proceso paskirtį greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo bei proporcingumo principais, nustatė protingą suėmimo terminą – vienam mėnesiu, nors prokuroras šią kardomąją priemonę prašė skirti trims mėnesiams. Taigi atitinkamai paskirdamas suėmimą apylinkės teismas nepažeidė ir BPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones.
Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Pagal BPK 119 str. suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, skiriama siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kadangi yra pagrindas išvadai, kad A. R., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus nusikaltimus, todėl kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti minėtus tikslus būtų neįmanoma.
Apylinkės teismas pagrįstai nurodė suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suimtojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-10 nutartį.
Nutartis neskundžiama.