- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- I-3772-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05056-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
- Atsakovas
- Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- I. S.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant atsakovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ramintai Matonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo I. S.), dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-07-29 nutartimi priimtas pareiškėjo A. R. 2014-11-19 skundas. Pareiškėjas skunde prašo pripažinti, kad Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-10-22 sprendimu Nr. V3-1413 (toliau – ir Sprendimas) neteisėtai apskaičiuotos išieškotinos sumos, pareiškėjas teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas (b. l. 1, 7).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Administracija) 2014-10-22 priėmė sprendimą Nr.V3-I413 išieškoti iš jo skolą Vaikų išlaikymo fondui (toliau – ir Fondas), dėl Fondo išmokėtos išmokos pareiškėjo dukrai L. R.. Paaiškino, kad L. R. gyveno su pareiškėju nuo 2009-02-16 apie 9 mėnesius. Pažymėjo, kad Fondas priskaičiavo skolą už visą 2009 m. vasario mėn., nors turėtų būti skaičiuojama tik už 15-16 vasario mėnesio dienų. L. R. gyvenant su pareiškėju apie 9 mėnesius, jokių išmokų iš Fondo ir L. R. mamos pareiškėjas negavo. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-11-13 iki 2009 m. gruodžio mėn. ar 2010 m. sausio mėn. L. R. buvo gydoma Kaune ir Klaipėdoje, tačiau atsakovė priskaičiavo pareiškėjui įsiskolinimą ir už minėtą laikotarpį. Nurodė, kad Fondas pareiškėjui apskaičiavo 5 409,42 Lt įsiskolinimą. Pareiškėjas teigia, kad įsiskolinimas turėtų būti mažesnis.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad L. R. mama I. S. kreipėsi į Administraciją, prašydama išmokėti L. R. išmoką iš Fondo. Kadangi kreipimosi į Administraciją metu buvo visi išmokų skyrimo ir mokėjimo pagrindai, t. y. antstolio pažyma, patvirtinanti, kad nebuvo teikiamos išlaikymo lėšos vaikui L. R., todėl Administracijos direktorius 2008-07-29 sprendimu Nr. 1.35-9241 nusprendė nuo 2008-02-15 kiekvieną mėnesį L. R. iš Fondo mokėti 155 Lt dydžio išmoką. Nurodė, kad pareiškėją 2008-08-20 raštu Nr. 1.39-4535 informavo, jog valstybė perima pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti bei įstatymų nustatytais būdais sieks išreikalauti iš Fondo išmokėtas sumas ir 5 procentus metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo.
Paaiškino, kad 2009-11-30 gavo I. S. 2009-11-25 pareiškimą, kuriuo informuojama, kad nuo 2009-02-15 L. R. gyvena su tėvu. Atsižvelgdamas į tai, Administracijos direktorius 2009-12-04 priėmė sprendimą Nr. 1.35-16243, kuriuo nusprendė nuo 2008-08-01 iki 2009-01-31 kiekvieną mėnesį skirti 168 Lt dydžio išmoką, skirti 91 Lt dydžio išmoką už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2009-02-14 ir išmokėti nepriemoką. Nurodė, kad L. R. permokos buvo išskaičiuotos iš jai mokamų išmokų. Paaiškino, kad L. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su I. S., todėl pareiškėjas neturėjo teisės gauti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo tuo laikotarpiu, kai dukra gyveno pas jį. Nurodė, kad Administracijos išmokos iš Fondo nėra pašalpa ar socialinė išmoka, todėl bet kokiu atveju turi būti grąžintos Fondui. Pažymėjo, kad Administracija neturėjo jokios informacijos, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas teikė teismo sprendimu priteistą išlaikymą L. R., todėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo buvo mokamos pagrįstai, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepimo į skundą nepateikė. Teisme 2016-01-05 gautas I. S. kreipimasis, kuriame ji teigia, kad atsakovė teisingai apskaičiavo ir mokėjo išmokas L. R. išlaikymui (b. l. 74).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės Administracijos atstovė Raminta Matonytė nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas apie Administracijos vykdomus mokėjimus L. R. buvo informuotas dar 2008-08-20, tačiau Administracijos sprendimų neskundė. Paaiškino, kad Sprendime pateikti paskaičiavimai už 2009 m. kovo mėnesį, tačiau I. S. neturėjo teisės gauti minėtų išmokų, už 2009 m. vasario mėnesį turėjo būti išmokama mažesnė suma nei nurodyta Sprendime. Taip pat paaiškino, kad Administracija, iki Sprendimo priėmimo gavusi duomenis apie 2009 m. vasario mėn. ir kovo mėn. bei kitų laikotarpių permokas L. R., jas išskaičiavo iš kitų išmokų. Pripažino, kad išskaičiuotų permokų apskaičiavimo Sprendime nepateikė.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai (b. l. 78, 84).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2014-10-22 sprendimo Nr. V3-1413 teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 2). Nors pareiškėjas skunde nesuformulavo aiškaus reikalavimo dėl minėto Sprendimo, tačiau Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015-07-15 nutartimi nagrinėjamoje administracinėje byloje konstatavo, kad iš pareiškėjo skundo turinio galima preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą. Atsižvelgęs į tai, teismas nagrinėjamoje byloje vertins Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2001-11-10 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-1098-04 pareiškėjo vaikams L. R. ir E. R. išlaikyti. Minėtu vykdomuoju raštu teismas nustatė pareiškėjui mokėti po 155 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 41). I. S. 2008-02-15 kreipėsi į Administraciją dėl išmokų iš Fondo dukrai L. R. (b. l. 40). Administracijos direktorius 2008-07-29 sprendimu Nr. 1.35-9241 nusprendė nuo 2008-02-15 kiekvieną mėnesį mokėti 155 Lt dydžio išmoką L. R. iš Fondo tol, kol atsiras įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Fondo mokėjimą (b. l. 43). I. S. pateikė Administracijai 2009-04-15 prašymą, kuriame prašė sustabdyti išmokų mokėjimą vaikams nuo 2009-04-01, pasikeitus aplinkybėms (b. l. 46). Administracijos direktorius 2009-05-05 priėmė sprendimą Nr. 1.35-5684, kuriuo nusprendė nuo 2009-04-01 sustabdyti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą L. R. (b. l. 47). I. S. pateikė Administracijai 2009-11-25 pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2009-02-15 iki 2009-10-20 L. R. gyveno su tėvu ir prašė nuo 2009-10-20 atnaujinti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b. l. 48). Administracijos direktorius 2009-12-07 priėmė sprendimą Nr. 1.35-16280, kuriuo nusprendė nuo 2009-10-20 atnaujinti išmokų mokėjimą L. R. (b. l. 55). Administracijos direktorius 2012-06-18 priėmė sprendimą Nr. V2-6887, kuriuo nusprendė nuo 2012-06-13 nutraukti išmokų mokėjimą L. R. (b. l. 59). Administracijos direktorius 2014-10-22 priėmė pareiškėjo ginčijamą sprendimą Nr. V3-1413, kuriuo nusprendė Fondo išmokėtas išmokas išieškoti iš pareiškėjo (b. l. 62–63). Pareiškėjas nesutinka su minėtu Sprendimu, nurodo, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 str. 1 d. nustatyta, kad Administracija, šio įstatymo nustatyta tvarka mokanti Vaikų išlaikymo fondo išmokas, įgyvendindama Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Vaikų išlaikymo fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 str. nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Sprendimas dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko priimamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Sprendimo dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-05-30 įsakymu Nr. A1-179 patvirtintame Išmokėtų iš vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos apraše (ginčo laikotarpiu aktuali redakcija nuo 2014-01-25) (toliau – ir Aprašas). Aprašo 4 p. nustatyta, kad Administracijos direktorius arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl iš Fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko, jeigu nuo išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo pradžios praėjo ne mažiau kaip 24 mėnesiai arba vaikui iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų suma yra ne mažesnė kaip 2500 litų. Aprašo 6 p. nustatyti reikalavimai, keliami minėto sprendimo turiniui, kuriame be kita ko nustatyta, kad sprendime turi būti nurodyta išieškomų iš Fondo išmokėtų išmokų mokėjimo datos, išmokų dydžiai ir bendra jų suma (Aprašo 6.5 p.).
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, nesutikimą su Administracijos Sprendimu jis iš esmės grindžia tuo, kad iš jo nepagrįstai išieškoma suma už 2009 m. kovo mėn., išieškoma nepagrįstai didelė suma už 2009 m. vasario mėn., suma išieškoma, neatsižvelgiant į kitus laikotarpius, kurių metu L. R. gyveno kartu su pareiškėju ar buvo gydoma. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su Sprendime pateikta informacija, ginčija jos išsamumą ir pagrįstumą. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje iš esmės sutiko su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad L. R. neturėjo būti mokama išmoka už 2009 m. kovo mėn., taip pat turėjo būti mokama mažesnė išmoka už 2009 m. vasario mėn. Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad išmokas už ginčijamus laikotarpius įtraukė į Sprendimą, tačiau atitinkamai sumažino išieškojimų sumas kitais laikotarpiais, todėl apskaičiuota suma iš esmės yra pagrįsta.
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla ne tik dėl to, ar atsakovė tinkamai apskaičiavo iš pareiškėjo išieškomą sumą, bet ir dėl to, ar Sprendime pateikti pakankamai išsamūs motyvai, kuriais remiantis atsakovė išieško atitinkamą sumą. Vertinant Sprendimo išsamumo klausimą pažymėtina, kad LVAT praktikoje konstatuota, jog viešojo administravimo subjektai, priimdami administracinius aktus, be kita ko, turi vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, inter alia, įstatymų viršenybės ir objektyvumo principu (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1321-575/2016, LVAT 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje A-650-556/2015, LVAT 2013-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1517/2013). Įstatymų viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo tiksliai laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 8 str. nuostatos reiškia, kad administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (LVAT 2015-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2519-502/2015). Taigi VAĮ 8 str. yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui, inter alia, Administratoriaus priimamų sprendimų turiniui.
Sistemiškai aiškindamas VAĮ 8 str. 1 d. ir Aprašo 6.5 p., teismas konstatuoja, kad išmokų dydis, kuris yra išieškomas iš pareiškėjo, Sprendime turi būti nurodytas tiksliai ir išsamiai. Sprendime turi būti nurodyta, už kokius laikotarpius mokamos konkrečios sumos. Pažymėtina, kad Sprendime pareiškėjui nėra pateikta informacija, jog L. R. buvo permokėta išmoka už 2009 vasario mėn. ir kovo mėn. Nors atsakovė atsiliepime pateikė argumentus, kodėl Sprendime nurodytos išieškomos sumos už 2009 vasario mėn. ir kovo mėn., pateikė permokų, išmokėtų L. R., apskaičiavimus, tačiau atsakovės atsiliepimas administracinėje byloje nėra skundžiamo Sprendimo sudedamoji dalis, todėl negalima konstatuoti, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinti Sprendimo motyvai. Šiuo atveju nėra svarbu, kokio turinio administracinius aktus atsakovė teikė I. S. dėl L. R. teikiamų išmokų, nes minėti administraciniai aktai skirti ne pareiškėjui ir juose pateiktos informacijos jis nežino. Iš bylos duomenų matyti bei teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad informaciją apie nepagrįstai išmokėtas Fondo lėšas atsakovė žinojo iki Sprendimo priėmimo, tačiau Sprendime nepateikė duomenų dėl tam tikrais laikotarpiais buvusių permokų. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė Sprendime pateikė netikslius duomenis, Sprendimo argumentai išdėstyti nepakankamai aiškiai ir tiksliai, todėl pareiškėjas negalėjo žinoti Sprendimo priėmimo motyvų.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Administracijos išmokos iš Fondo nėra pašalpa ar socialinė išmoka, todėl bet kokiu atveju turi būti grąžintos Fondui. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde neginčija to, kad Fondo lėšos turi būti grąžinamos į Fondą, pareiškėjas nesutinka su Sprendime nustatytu išmokų apskaičiavimu. Teiginys, kad lėšas turi grąžinti pareiškėjas arba jo vaiko motina, nors faktiškai ir yra teisingas, tačiau yra nepagrįstas ir abstraktus. Įstatymo 9 str. 2 ir 4 p. nustatyta, kad Administracija administruoja Fondo lėšas ir užtikrina jų panaudojimo kontrolę. Būtent Administracijai yra pavesta funkcija administruoti Fondo lėšas, todėl ji turi pareigą nustatyti, kas privalo grąžinti į Fondą lėšas ir motyvuoti sprendimus dėl lėšų grąžinimo.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis teismo sprendime išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad Administracijos Sprendimas neatitinka VAĮ 8 str. reikalavimų – yra nemotyvuotas ir neišsamus, todėl naikintinas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. R. skundą patenkinti.
Panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-10-22 sprendimą Nr. V3-1413.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.