Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2011-11-07 · Administracinė byla Nr. A-261-2611-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-07
Bylos Nr.
A-261-2611-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
G. M.
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A261-2611/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00491-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 13.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. komercinės įmonės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. komercinės įmonės skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. M. komercinė įmonė kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. AV-854 „Dėl projektavimo sąlygų sąvado Nr. SV-889 pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Įsakymas), kuriuo pripažintas netekusiu galios 2009 m. rugsėjo 24 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. SV-889, išduotas G. M. komercinei įmonei prekybos paskirties patalpų, esančių adresu Gargždų m., (duomenys neskelbtini), rekonstravimui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde (b.l.4-5) nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nei STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 18 punktas nenumato, kad išduotos projektavimo sąlygos gali būti pripažintos netekusiomis galios. Pareiškėjas nurodė, kad įsakymas prieštarauja Statybos įstatymo 20 straipsniui ir STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 18 punktui. Paaiškino, kad pareiškėjas yra kreipęsis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su prašymu pripažinti jo teisę be dalies gyventojų sutikimo gauti leidimą rekonstrukcijai bei parengti rekonstrukcijos projektą. Mano, kad atsakovas turėjo į tai atsižvelgti priimant skundžiamą įsakymą, informuoti pareiškėją apie numatomą sprendimą, sutekti pareiškėjui teisę pateikti argumentus ir motyvus, taip užtikrinant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsakovai Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į skundą (b.l. 27-28, 30-31) nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau – ir Reglamentas) 10.3 punktu, statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui prašymą ir statinio bendrosios nuosavybės bendratučių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Pareiškėjas pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui prašymą gauti projektavimo sąlygas ginčų patalpų rekonstravimui, kartu pateikė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus. Atsižvelgiant į prašymą ir pateiktus dokumentus pareiškėjui 2009 m. rugsėjo 24 d. buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. SV-889. Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti bei atsižvelgiant į 2009 m. kovo 20 d. ginčo namo butų savininkų protestą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo G. M. komercinės įmonės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir sąvadų skyrius 2009 m. rugsėjo 24 d. išdavė pareiškėjui projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SV-889, prekybos paskirties patalpų, esančių Klaipėdos r.sav., Gargždų sen., Gargždų m., (duomenys neskelbtini) rekonstravimui (b.l. 10).

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius 2009 m. rugpjūčio 25 d. raštu „Dėl sąlygų išdavimo“ Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir sąvadų skyriui pateikė sąlygas statinio techniniam projektui rengti (b.l. 11).

2009 m. kovo 20 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje registruotas ginčo namo – (duomenys neskelbtini), Gargždų m., butų savininkų protestas (b. l. 14-16).

Teismas analizuodamas Statybos įstatymo (redakcijai

nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 20 straipsnio 2 dalies, Reglamento (akto redakcija galiojusi ginčo projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu – nuo 2009 m. rugsėjo 9 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d.) 6, 8, 10, 20 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2010 m. spalio 1 d.) 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė išvadas, kad: 1) Įsakyme juridiškai klaidingai ir (ar) netinkamai nurodoma, kad ginčo projektavimo sąlygų sąvadas pripažįstamas netekusiu galios, kai atitinkamo sprendimo rūšies šiuo atveju teisės aktai nenustato; 2) Įsakymas motyvuojamas tik minėtu ginčo namo gyventojų protestu, nenurodant ar bendratučių sutikimų ginčo atveju aplamai būtina ir (ar) reikalinga gauti. Teismas akcentavo, kad iš ginčo projektavimo sąlygų sąvado turinio matyti, jog: pareiškėja siekia atlikti rekonstrukcijos darbus jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose, šių patalpų viduje (b.l. 8, 9, 12), neliečiant namo bendro naudojimo objektų (patalpų); pareiškėja nori išgriauti dalį kapitalinių sienų ginčo patalpų viduje, neliečiant jokių inžinerinių ir (ar) kitų objektų, kurie rekonstrukcijos metu būtų, kokiu tai būdu paliesti, sugadinti ir (ar) įtakotų ginčo namo gyventojų gyvenimo kokybę, saugumą ir (ar) pan. Įvertinus faktinius bylos duomenis, susijusius su ginčo rekonstrukcijos darbų pobūdžiu, teismo nuomone, jie nesudaro juridinio pagrindo tam, kad neabejotinai tvirtinti, jog pareiškėjui privalomai reikalinga gauti ir ginčo namo butų savininkų sutikimus norimai patalpų rekonstrukcijai vykdyti. 3) Įsakyme nenurodyta apskundimo tvarka.

Teismas, vertindamas tai, kad minėtas protestas administracijoje gautas 2009 m. kovo 20 d., ginčo projektavimo sąlygų sąvadas išduotas 2009 m. rugsėjo 24 d., o Įsakymas, kuriuo šį sąvadą iš esmės norima panaikinti, priimtas 2010 m. liepos 23 d., nurodė, kad laikytina, jog išduodant projektavimo sąlygų sąvadą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius turėjo žinoti apie ginčo protestą ir teisės aktų nustatyta tvarka jį išspręsti, tačiau dėl nežinomų priežasčių, suėjus daugiau nei metams po protesto gavimo nepagrįstai ir neteisėtai atsakovo nuspręsta, jog vien protesto iš esmės pakanka tam, kad ginčo projektavimo sąlygų sąvadą panaikinti, o ne imtasi priemonių nagrinėti ginčo projektavimo sąlygas iš esmės, jas derinti, ir (ar) jei reikalinga siūlyti jas pakeisti, taip siekiant rasti sprendimą, tenkinantį pareiškėjo (statytojo) ir (ar) trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus (Reglamento 13 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad Įsakymas nepagrįstas, nes neatitinka byloje nustatytų faktinių duomenų turinio, neteisėtas, nes priimtas nesilaikant Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Reglamento 10.3. punkto bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad ginčo atvejo ypatumas yra tai, kad pagal naują Statybos įstatymo reakciją, galiojančią nuo 2010 m. spalio 1 d. (žr. Valstybės Žinios, 1996, Nr. 32-788; Valstybės Žinios, 2001, Nr. 101-3597) ginčo projektavimo sąlygų sąvado instituto neliko, o vieni iš leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikiamų dokumentų yra rekonstravimo projektas ir kompiuterinė laikmena su rekonstravimo projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais (įstatymo 8 str. 2 p.); rekonstravimo projektas rengiamas ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingas statinys rekonstruojamas į neypatingą ar ypatingą statinį (įstatymo 20 str. 1 d. 2 p.). Atitinkamai nuo 2010 m. spalio 1 d. neteko galios ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintas STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pareiškėjui pasiūlė pasinaudoti įstatymų leidėjo reglamentuota iš esmės supaprastinta tvarka rengiant dokumentus rekonstrukcijos leidimui gauti.

Vadovaudamasis nauja Statybos įstatymo reakciją, galiojančia nuo 2010 m. spalio 1 d. (žr. Valstybės Žinios, 1996, Nr. 32-788; Valstybės Žinios, 2001, Nr. 101-3597), jog ginčo projektavimo sąlygų sąvado instituto neliko, teismas konstatavo, kad ginčijamo įsakymo panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukels, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

III.

Pareiškėjas G. M. komercinė įmonė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinis skundas (b. l. 70-72) grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundas, pateiktas pirmosios instancijos teismui.

Šalies argumentai

Atsakovai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą (b.l. 18, 19) nurodė, kad motyvai, dėl kurių nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu išdėstyti 2010 m. rugsėjo 21 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos ginčas yra dėl savivaldybės administracijos teisės panaikinti įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. AV-854 „Dėl projektavimo sąlygų sąvado Nr. SV-889 pripažinimo netekusiu galios“ yra nepagrįstas, nes neatitinka byloje nustatytų faktinių duomenų turinio, neteisėtas, nes priimtas nesilaikant Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Reglamento 10.3. punkto bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl yra pagrindas jį panaikinti. Tačiau teismas, įvertinęs ginčo santykių teisinio reguliavimo pakeitimus, padarytus po ginčijamo įsakymo priėmimo, nustatė, kad Įsakymo panaikinimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo skundo netenkino.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia teismo pozicija, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

ABTĮ 136 straipsniu yra nustatytos bylos nagrinėjimo ribos apeliacinės instancijos teisme. Šio straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Remdamasis šia nuostata apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovo įsakymas yra neteisėtas iš esmės ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir tai yra pagrindas tokį aktą panaikinti (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamo įsakymo panaikinimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių.

Remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareiškėjo interesas ir jo pažeista teisė dėl atsakovo įsakymo yra nurodyta jo skunde teismui, kad jam buvo apribota teisė atlikti patalpų rekonstrukciją, todėl jo skundas priimtas pagrįstai ir skundas nagrinėtinas administraciniame teisme, siekiant patikrinti viešojo administravimo subjekto aktą.

Tikrindamas viešojo administravimo subjekto akto teisėtumą administracinis teismas vadovaujasi ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, kuria nustatyta, kad administracinis teismas, spręsdamas ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Individualaus administracinio akto teisėtumo kontrolei taip pat yra reikšmingas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Atsakovo nutarimas nėra pagrįstas konkrečia teisės norma, kurios pagrindu projektavimo sąlygų sąvadas yra neteisėtas, įsakymas nėra motyvuotas dėl ko atsakovas naikina ankstesnį sprendimą. Todėl tikrinant šio nutarimo teisėtumą, nėra galimybės patikrinti, kokią įtaką projektavimo sąlygų sąvado panaikinimui daro įtaką įsakyme nurodytas 2009 m. kovo 20 d. Gargždų m. (duomenys neskelbtini) butų savininkų protestas Nr. A13-1174, nes bendraturčių sutikimas rekonstruoti patalpas reikalingas išduodant tokį leidimą, bet ne projektavimo sąlygų sąvadą.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai administracinio akto turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio akto priėmimo motyvai, turi tiek materialinį, tiek ir procesinį aspektą.

Procesine prasme nemotyvuotas administracinis aktas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, yra defektyvus ir negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai teisei į teisminės gynybos prieinamumą ir į tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą.

ABTĮ 92 straipsniu yra nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

Taigi panaikinus viešojo administravimo aktą, nors ir neatkuriama iki panaikinto akto galiojusio kito akto galia, tačiau atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės bei interesai ir tai suteikia pareiškėjui teisę tęsti pradėtas patalpų rekonstrukcijos procedūras.

Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Panaikinus sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. AV-854 „Dėl projektavimo sąlygų sąvado Nr. SV-889 pripažinimo netekusiu galios“ naikinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

G. M. komercinės įmonės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. AV-854 „Dėl projektavimo sąlygų sąvado Nr. SV-889 pripažinimo netekusiu galios“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysRomanas Klišauskas