- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-2467-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05514-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-880-375/2014 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei D. S. (buvusi pavardė – S.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovės D. S. priešieškinį ieškovui R. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo – A. S., išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1492/2004, dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo ir nustatyti dukros A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės dukros išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarką: kas antrą mėnesio penktadienį, pradedant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, atsakovė pasiima dukrą po užsiėmimų mokykloje ir parveža ją į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val., kas antrą mėnesio ketvirtadienį atsakovė pasiima dukrą po užsiėmimų mokykloje ir sekančią dieną penktadienį nuveda ją į mokyklą, atsakovė nelyginiais metais su dukra bendrauja pirmas dvi savo vasaros atostogų savaites, apie atostogų laiką ir trukmę ieškovą įspėdama prieš dvi savaites iki atostogų pradžios, kas antras šv. Kūčias, pradedant skaičiuoti nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, dukra švenčia su atsakove, šv. Kalėdų ir šv. Velykų šventės vieną dieną dukra švenčia su atsakove, antrąją dieną – su ieškovu, jei šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas bendrauja su ieškovu, tai šv. Velykų pirmąją dieną – su atsakove, ir atvirkščiai, kas antrą Naujųjų Metų šventę, pradedant skaičiuoti nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos – nuo gruodžio 31 d. 19 val. dukra švenčia su atsakove, kuri parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. iki 19 val.
Nurodė, kad tikslinga nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, kadangi ieškovo ir dukros santykiai yra ypatingai geri, dukra puikiai sutaria su ieškovo sutuoktine ir kitais jo vaikais. Jie visi kartu puikiai bendrauja, kartu pramogauja, švenčia šventes, apsipirkinėja parduotuvėse. Ieškovo namuose dukra turi savo kambarį, žaislus, rašomąjį stalą, jai sudarytos visos tinkamiausios gyvenimo, buities, poilsio ir kitos sąlygos. Dukros deklaruota gyvenamoji vieta visada buvo su ieškovu. Nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, prašė atsakovės atžvilgiu nustatyti tokią pačią bendravimo tvarką, kokia buvo nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1492/2004.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pareiškė atsisakantis reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
Atsakovė nesutiko su ieškiniu, priešieškinyje prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1492/2004, dalį dėl išlaikymo dukrai priteisimo ir priteisti iš ieškovo dukros išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos, pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1492/2004, dalį dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo ir nustatyti ieškovui tokią bendravimo su dukra tvarką: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas bendrauja su dukra nuolat ir tiesiogiai, apie ketinimą bendrauti su dukra pranešant atsakovei ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki susitikimo su dukra SMS žinute, nurodant tikslią dieną ir laiką, kada ieškovas ketina dukrą pasiimti pas save, kartu nurodant, kada dukrą grąžins atsakovei, apie atostogų kartu su dukra laiką ir trukmę ieškovas įsipareigoja pranešti atsakovei SMS žinute nedelsiant, tik suplanavus tokias atostogas, nurodant atostogų trukmę ir vietą, bet ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios.
Nurodė, kad dėl dukters amžiaus 2004 m. balandžio 14 d. nutartimi priteistas išlaikymas neatitinka dukters poreikių. Atsakovė prašė pakeisti ieškovo bendravimo su dukra tvarką dėl to, kad nuo teismo priimtos nutarties, kuria buvo nustatyta detali bendravimo tvarka, praėjo daug laiko, ieškovo ir dukros santykiai yra artimi, atsakovė niekada griežtai nesilaikė teismo nustatytos bendravimo tvarkos ir leido, jog dukra su ieškovu bendrautų pagal poreikį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu atmetė ieškinį, iš dalies patenkino priešieškinį, nutraukė bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1492/2004, dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir priteisė iš ieškovo nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos nepilnametės dukros A. S. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, atmetė kitą priešieškinio dalį. Sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovė netinkamai auklėja savo dukrą, ja nesirūpina, pablogėjo atsakovės materialinė padėtis ar sveikata ir dėl to ji negali tinkamai auginti savo vaiką, užtikrinti būtinųjų jos poreikių, Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateikta informacija paneigia ieškovo teiginius, kad pablogėjo dukters mokymosi rezultatai. Nustatė, kad šalių dukra labai aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, šventėse, išvykose, atsakovė taip pat išskirtinai aktyviai dalyvauja klasės bendruomenės gyvenime. Padarė išvadą, kad atsakovės šeimoje santykiai yra geri, mergaitė gyvena saugioje ir harmoningoje aplinkoje. Pažymėjo, kad apklausos metu mergaitė neišreiškė nuomonės, jog pasikeitė jos norai ir ji dabar nori gyventi su ieškovu. Nurodė, kad šalių dukros apklausa suponavo išvadą, jog ji vienodai myli abu tėvus ir jai nėra skirtumo, su kuriuo iš tėvų ji gyvens, nes jau daugelį metų susiformavo tokia padėtis, kad ji pas ieškovą ir atsakovę gyvena po mėnesį. Konstatavo, kad faktiškai šalių vaikas turi dvi gyvenamąsias vietas, tačiau nacionalinės teisės normose yra įtvirtinta nuostata, jog, vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tik su vienu iš tėvų. Atsižvelgęs į A. S. išreikštą nuomonę, kad jai nebus jokio skirtumo, su kuriuo iš tėvų bus nustatyta jos gyvenamoji vieta, į tai, kad nėra CK 3.169 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui, atmetė ieškinio reikalavimą pakeisti dukters gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu. Sprendė, kad per 10 metų padidėjo vaiko poreikiai, todėl priteista 300 Lt išlaikymo suma yra aiškiai per maža paauglės šalių dukters poreikiams patenkinti. Įvertinęs aplinkybę, kad pagal nusistovėjusią tvarką mergaitė pas ieškovą apsigyvena kas antrą mėnesį, jos buvimo pas ieškovą metu jis tenkina dukros poreikius, laikė, kad būtų neteisinga padidintą išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl jį priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovė būtų pažeidinėjusi CK 3.203 straipsnio 1 dalies nuostatą ir išlaikymo lėšas būtų naudojusi ne dukters interesams, todėl manė, kad, tenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimą padidinti išlaikymo dydį, bus pašalinta ar bent jau sumažinta įtampa tarp mergaitės tėvų, nes atsiras daugiau aiškumo: ieškovas žinos konkrečią pinigų sumą, kurią jis kas mėnesį privalės skirti dukters išlaikymui, o atsakovė, su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, įgyvendindama uzufrukto teisę, taip pat galės iš anksto racionaliai ir protingai turimų piniginių lėšų ribose suplanuoti išlaidas. Atmetė priešieškinio reikalavimą dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo, šalių dukrai patvirtinus, jog su ieškovu ji bendrauja be jokių apribojimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog neteisėtos ir nepagrįstos sprendimo dalys dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo.
Palikus dukrą gyventi su atsakove, pažeistas tėvų lygiateisiškumo principas, kurį garantuoja LR Konstitucija ir CK (CK 3.155 str. 2 d., 3.156 str. 2 d.). Sprendime konstatuota, kad vaikas pusė laiko gyvena su vienu iš tėvų, akcentuota, kad tėvas ypač pavyzdingai atlieka savo pareigas. Posėdžių metu pažymėta, kad šis atvejis yra išskirtinis ir jam negali būti taikomos nusistovėjusios teismų praktikos normos, turėtų būti vadovaujamasi užsienio teismų praktika, kai gyvenamoji vieta nustatoma su abiem tėvais.
Nevertintas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsainus požiūris į bylą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nemotyvuotai praleido posėdį (dėl to jis buvo atidėtas), Vaiko teisių apsaugos skyrius, neįsigilinęs į esamą situaciją, nepagrįstai nurodė, kad dukra svečiuojasi pas vieną iš tėvų, nors faktiškai ir realiai dukra gyvena pas abu tėvus.
Nepagrįstai pakeistas iš atsakovo dukrai priteisto išlaikymo dydis. Teisminis procesas buvo inicijuotas dėl atsakovės nesugebėjimo tinkamai administruoti gaunamas lėšas ir jas skirti tik dukros poreikiams. Sprendimas leisti atsakovei administruoti dukros lėšas priimtas atsižvelgus tik į atsakovės prašymą ir motyvą, kad jai reikės mažiau kontaktuoti su ieškovu, tačiau neįvertinus dukros interesų (ji gali pritrūkti lėšų, mėnesį gyvendama pas ieškovą).
Prašo panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, įpareigojant abi šalis atidaryti dukros vardu banko sąskaitą, kad jie abu nuo 2014 m. lapkričio 19 d. pervestų po 300 Lt dukros išlaikymui, kol dukra baigs mokslus, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, panaikinti sprendimo dalį dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra pas abu tėvus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. S. padavė pareiškimą, kuriame nurodė sutinkanti su ieškovo apeliaciniu skundu ir jo reikalavimais.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad pati dukra, susitarusi su ieškovu, nustato buvimo pas jį trukmę, tam turi įtakos jos užimtumas, suplanuotos atostogos, tarpusavio santykiai su ieškovu. Buvo ne vienas atvejis, kuomet dukrai susipykus su ieškovu, jis nekvietė dukros pas save ilgą laiką. Tai įrodo, jog šalių dukra turi vieną gyvenamąją vietą, o pas ieškovą važiuoja kaip į svečius. Nors šalių dukra daug bendrauja su ieškovu, ji dažnai svečiuojasi jo namuose, jų tarpusavio santykiai yra geri, tačiau tai nėra pagrindas pagal CK 3.169 straipsnio 3 dalį pakeisti dukros gyvenamąją vietą. Ieškovas siekia patenkinti savo asmenines ambicijas, neatsižvelgdamas į šalių dukrą ir jos interesus. Abiejų šalių gyvenimo sąlygos yra vienodai geros, tačiau ieškovas savo name gyvena su sutuoktine ir jų trimis mažamečiais vaikais, o atsakovės namuose šalių dukra gyvena su atsakove ir jos sutuoktiniu, turi du savo kambarius, iš kurių vienas skirtas poilsiui, kitas gyvenimui. Atsakovė tinkamai užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, aktyviai domisi vaiko mokslais, dalyvauja mokyklos bendruomenėje, o ieškovas nesidomi dukters mokslais mokykloje, joje buvo tik vieną kartą, nedalyvauja mokyklos šventėse, priešingai, neatsižvelgdamas į dukters norą lankyti treniruotes, dukrai draudžia treniruotis ir pan. Ieškovo teikiamas 300 Lt dydžio išlaikymas buvo nepakankamas ir neatitiko dukters poreikių. Jei ieškovas be teikiamo išlaikymo pinigais dar nuperka dukrai avalynę, drabužius, šiuos daiktus ji gali naudoti ir avėti tik tol, kol yra pas ieškovą, grįžusi namo, ji negali tų pačių daiktų naudoti atsakovės namuose, nes, anot ieškovo, gyvendama atsakovės namuose, ieškovo nupirktus batus ji nunešioja ir pan. Ieškovo reikalavimas teikti išlaikymą tiesiogiai dukrai, išlaikymo sumą pervedant į jos sąskaitą, ne tik neatitinka teisės normų reikalavimo, bet ir nebuvo šios bylos dalyku, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, kur buvo išklausyta ir jų dukra, taip pat į tai, kad atsakovė nepageidauja žodinio apeliacinio proceso, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žodinis apeliacinis procesas nebūtinas. Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog po šalių sudaryta taikos sutartimi nustatytos jų nepilnametės dukters gyvenamosios vietos aplinkybės nėra pasikeitusios taip, kad sudarytų pagrindą pakeisti teismo nutartimi, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina (atsakove) į gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu), ar pagrįstai padidino šia taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. balandžio 14d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1492/2004 pagal ieškovės D. S. (S.) ieškinį atsakovui R. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo, patvirtino taikos sutartį, pagal kurią atsakovas R. S. sutiko, kad dukters A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, įsipareigojo mokėti išlaikymą kas mėnesį periodinėmis 300 Lt išmokomis, nustatė bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką darbo dienomis, savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu. Apeliacine tvarka vertinamos bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad motina neribojo tėvo bendravimo su dukra pagal taikos sutarties sąlygas, todėl jis susiklostė taip, kad nuo 2008 metų šalių dukra kas mėnesį paeiliui gyveno su kiekvienu iš tėvų, išskyrus kelis mėnesius (atsakovė nurodė, jog nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. ieškovas dukters nesikvietė, su ja susisiekė per šv. Kalėdas).
Nesutiktina su apeliantu, kad, šalių dukters gyvenamąją vietą palikus nustatytą su atsakove, pažeidžiamas tėvų lygiateisiškumo principas, kurį garantuoja LR Konstitucija ir civilinės teisės normos, bei kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi užsienio teismų praktika, gyvenamąją vietą nustatant su abiem tėvais.
Šeimos santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Civilinis kodeksas (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Civilinės teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, kituose įstatymuose gali būti nustatytos kitokios, negu nustato šis kodeksas, civilinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.Tokiu atveju šis kodeksas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip (CK 1.3 straipsnio 1-3 dalys).
Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Apelianto nurodomame CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta tėvų valdžios lygybė yra įgyvendinama, realizuojant CK 3.155 straipsnio 2 dalyje reglamentuotą šios valdžios turinį, t.y. tėvams įgyvendinant teisę ir vykdant pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abi šalys šias savo pareigas atlieka tinkamai, su abiem tėvais vaiką sieja ypatingai stiprūs emociniai ryšiai. Ši išvada apeliacine tvarka nėra ginčijama.
A. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje ir apeliacinės instancijos teismui pateiktu rašytiniu pareiškimu nurodo pageidaujanti gyvenamosios vietos nustatymo su abiem tėvais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog A. S. faktiškai turi dvi gyvenamąsias vietas, nesudaro pagrindo teismo patvirtintoje taikos sutartyje nurodytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui, nes, pirma, ši aplinkybė nereiškia dviejų gyvenamųjų vietų, o yra tik taikos sutarties vykdymo metu susiklosčiusios bendravimo su tėvu tvarkos išraiška, gyvenamąją vietą nustačius su motina. CK 3.168 straipsnis įtvirtina, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma pagal šio kodekso antrosios knygos normas. Pagal CK 2.14 straipsnio 2 dalį, jeigu nepilnamečio fizinio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų. Minėta, kad šalių dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta teismo procesiniu sprendimu 2004 metais, todėl įstatymiškai A. S. gyvenamoji vieta yra jos motinos gyvenamoji vieta. Nurodytas įstatyminis reglamentavimas sudaro pagrindą atmesti apelianto teiginį apie Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, jog šalių dukra svečiuojasi pas vieną iš tėvų.
Antra, vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, reglamentuoja CK 3.169 straipsnis. Pagal jame įtvirtintas normas vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei dėl to kyla ginčas tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų teismo sprendimu. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šalių dukters gyvenamosios vietos pakeitimas įmanomas tik dviem atvejais: 1) kai iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vienu iš tėvų; 2) kai vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė jį auklėti ir auginti kitiems asmenims, o nagrinėjamu atveju aktualus yra tik pirmasis atvejis, nes šalių dukra yra auginama ir auklėjama tik tėvų. Teismas kostatavo, kad aplinkybės, dėl kurių šalių dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, iš esmės nepasikeitė, ir ši išvada nėra apeliacijos dalykas. Konstitucijos normų, kurias pažeidžia ginčijamas sprendimas, apeliantas nenurodė, kaip nenurodė ir kitų įstatymų bei užsienio teisės, kuri, jo manymu, turėtų būti taikoma, neįvardijo kitų įstatymų, priimtų Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui, kuriuose yra nustatytos kitokios, nei CK 3.169 straipsnyje, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą reglamentuojančios teisės normos. Tuo vadovaudamasi teisėjų kolegija sprendžia, jog, netenkinus ieškovo ieškinio dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, nebuvo pažeistos Konstitucijos ir civilinės teisės normos, o nuspręsti priešingai, vadovaujantis apelianto minima nekonkrečia užsienio teismų praktika, nėra įstatyminio pagrindo (CPK 3 straipsnis).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir tvarkymo
2004 m. patvirtinta taikos sutartimi nustatytą šalių tuomet penkiametės dukters 300 Lt išlaikymo sumą pirmosios instancijos teismas padidino konstatavęs, kad per 10 metų padidėjo vaiko poreikiai. Pastarojo fakto apeliantas neginčija. Argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė atsakovo mokamo išlaikymo dukrai dydį, apeliantas motyvuoja tuo, kad teisminis procesas buvo inicijuotas dėl atsakovės nesugebėjimo tinkamai administruoti gaunamas lėšas ir jas skirti tik dukros poreikiams. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė būtų pažeidinėjusi CK 3.203 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą vaikui skirtas išlaikymo lėšas naudoti tik jo interesams, o apeliaciniame skunde nėra argumentų ir išvardintų įrodymų, kurie šią išvadą paneigtų (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl apelianto reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Ginčijamu teismo sprendimu išlaikymas iš atsakovo yra priteistas A. S. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis), dėl to nesutiktina su apeliantu, kad išlaikymui skirti pinigai turėtų būti pervesti į vaiko vardu atidarytiną banko sąskaitą. Tuo pagrindu, kad atsakovė neduoda dukrai pinigų kasdienėms išlaidoms jos svečiavimosi pas tėvą metu, ieškovas, teigdamas apie netinkamą vaiko lėšų administravimą, pirmosios instancijos teisme nesirėmė ir nereiškė reikalavimo dėl dalies vaiko išlaikymui skiriamų lėšų pervedimo į vaiko vardu atidarytiną banko sąskaitą. Minėta, kad pastarasis reikalavimas negali būti patenkintas, nesant tam įstatyminio pagrindo. Antra vertus, apelianto teiginį apie lėšų trūkumą, dukrai viešint pas tėvą, paneigia prie apeliacinio skundo pridėtas A. S. pareiškimas apie tai, kad, išlaikymą gaudama į jos vardu atidarytiną banko sąskaitą, pinigus ji naudotų mokesčiui už mokslą ir medicinines paslaugas, t.y ne asmeninėms reikmėms. Pažymėtina, jog tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad vaiko mokymo ir gydymo išlaidas pasidalija abu tėvai. Priešingai, nei teigia apeliantas, teisėjų kolegija sprendžia, jog išlaikymui skirtų pinigų mokėjimas tiesiogiai į nepilnamečio vaiko banko sąskaitą vaiko interesų neapsaugotų, pažeistų CK 3.155 straipsnio nuostatą dėl tėvų valdžios turinio, jog vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra prižiūrimi tėvų.
Vadovaujantis nurodytais motyvais, teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2014 m. spalio 15 d. atsakovė ir advokatė R. S. sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią advokatė buvo įgalinta parengti atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl iš apelianto už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovei priteistina 770 Lt advokato pagalbos išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.11 punkte nustatyto dydžio (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 770 (septynis šimtus septyniasdešimt) Lt (223,01 Euro) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)).