Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

išnagrinėjusi kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Modesto Švažo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties, kuria A. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 19 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalį tuo, kad apiplėšė įsibrovęs į patalpą, o būtent, 2017 m. vasario 18 d., apie 18 val., per neužrakintas duris įsibrovęs į A. P. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), trenkė ten buvusiam nukentėjusiajam A. P. vieną kartą kumščiu į veido sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą, ir pagrobė kambaryje ant lovos buvusį 320,00 Eur vertės mobilų telefoną „Just 5 Freedom X1“ su atverčiamu odiniu dėklu ir AB „Telia“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelėmis.

1.1. Be to, A. B., kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį tuo, kad nesunkiai sužalojo kitą žmogų, o būtent, 2017 m. vasario 19 d., apie 21.30 val., kerštaudamas nukentėjusiajam A. P. už 2017 m. vasario 18 d. iškviestus policijos pareigūnus dėl plėšimo būdu pagrobto mobilaus telefono „Just 5 Freedom X1“ su odiniu dėklu ir SIM kortelėmis, išlaužė nukentėjusiojo A. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, ir bute sudavė nukentėjusiajam A. P. vieną smūgį puodu į galvos sritį ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe ne mažiau keturių smūgių į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: nosies kaulų lūžį, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir kaktos dešinėje pusėje, muštines žaizdas dešinės akies viršutiniame voke ir dešiniame momenyje, nosies nubrozdinimą, nes nosies kaulo lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

1.2. Be to, A. B., kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent, 2017 m. vasario 19 d., apie 21.30 val., kerštaudamas nukentėjusiajam A. P. už 2017 m. vasario 18 d. iškviestus policijos pareigūnus dėl plėšimo būdu pagrobto mobilaus telefono „Just 5 Freedom X1“ su odiniu dėklu ir SIM kortelėmis, įsibrovė į nukentėjusiojo A. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini) m., sumušė nukentėjusįjį A. P., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o A. P. pabėgus iš savo buto, pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą – 320 Eur vertės mobilų telefoną „Just 5 Freedom X1“ su atverčiamu odiniu dėklu ir AB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelėmis.

1.3. Be to, A. B. kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį tuo, kad sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent, 2017 m. vasario 19 d., apie 21.30 val., įsibraudamas pro buto duris į nukentėjusiojo A. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini) m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu nepataisomai jas sulaužė, taip tyčia sunaikino svetimą, A. P. priklausantį, 169 Eur vertės turtą.

2. Kaltinamasis A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2017 m. vasario 19 d. 22.20 val. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi A. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas to paties teismo 2017 m. balandžio 18 d. ir 2017 m. birželio 15 d. nutartimis buvo pratęstas iki 2017 m. rugpjūčio 19 d. 2017 m. rugpjūčio 9 d. kaltinamojo A. B. baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota Šiaulių apylinkės teismui. 2017 m. rugpjūčio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Specialiajame teismo posėdyje Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi kaltinamajam A. B. suėmimo terminą pratęsė 3 mėnesiams nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d., 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi A. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas dar 2 mėnesiams nuo 2017 m. lapkričio 19 d. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi kaltinamajam A. B. suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 19 d.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo A. B. gynėjo skundą atmesti

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

5. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, privaloma patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų (nukentėjusiojo A. P., liudytojų N. C., I. S., D. J., E. A. parodymai, paties kaltinamojo A. B. parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys), leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

6. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, suėmimas kaltinamajam A. B. pratęstas, nes nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai, t. y. manant, kad jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, o taip pat daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

6.1. Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo, skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, įtariamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis), laikytis proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y., ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.

6.1.1. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys).

6.2. Skiriant suėmimą ir pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. A. B. kaltinamas vieno baudžiamojo nusižengimo (BK 12 straipsnis), vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys) bei vieno sunkaus (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimo, kurio sankcija numato griežtą laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų, padarymu. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad A. B. yra nevedęs, nuo 2017 m. vasario 15 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, tačiau dirbamas darbas jo pozityviai neveikė. Taigi, kaltinamasis nėra susaistytas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6.3. Pagrįstą teismo manymą, kad A. B. darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, pagrindžia tai, kad jis anksčiau teistas už analogiškas nusikalstas veikas, naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių kaltinamas, A. B. galimai padarė praėjus vos metams po to, kai atlikęs anksčiau teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę buvo paleistas iš pataisos namų (bausmė atlikta 2016 m. sausio 29 d.). Šios aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas.

7. Aukštesniojo teismo nuomone, kaltinamojo A. B. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (nėra tvirtais socialiniais ryšiais susietas su gyvenamąja aplinka, anksčiau ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus), inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo A. B. skirti kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

8. Taigi, šiuo atveju kaltinamojo A. B. teisės buvo suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principų, toks teisių suvaržymas yra pateisinamas, nes be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo nebūtų galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Modesto Švažo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.