Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad nėra neginčytinai įrodyta, kad pareiškėjos ekonominė (socialinė) padėtis yra tokia sunki, jog pareiškėja būtų atleista nuo delspinigių. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja nuo 2016-11-28 iki šiol dirba UAB „Vilniaus kalnai“. Pareiškėjos sutuoktinis nuo 2002-05-13 iki šiol dirba UAB „Giedrola“ , nuo 2015-10-02 iki šiol – UAB „Giedrolos NT“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pareiškėjos sutuoktinio vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,0988 ha bendro ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 544/11807 dalis 1,1807 ha kitos naudojimo paskirties žemės sklypo. Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, pareiškėjos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Sutuoktinio vardu registruotas 2007 m. gamybos lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklas (duomenys neskelbtini), Valst. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja ir jos sutuoktinis Metinių pajamų deklaracijų už 2015–2016 m. mokestinius laikotarpius nėra pateikę. Iš trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos informacijos nustatyta, kad pareiškėja 2016 metais gavo 1 087,92 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų (UAB „Giedrola“). Sutuoktinis 2016 metais gavo 2 254,20 Eur ir 4827,56 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų. Pažymėjo, kad atlikusi pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamų ir išlaidų analizę, Kauno AVMI nustatė, kad sutuoktiniai 2012-12-31 galėjo turėti grynais pinigais 340 036 Lt.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad Kauno AVMI 2017-02-07 sprendimu Nr. (47.7.2)-FR0682-56 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Kauno AVMI 2016-12-12 patikrinimo aktą Nr. FR0680-729 ir nurodė pareiškėjai į valstybės biudžetą sumokėti 4 685,47 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 3 354,94 Eur GPM delspinigių, 1 406 Eur GPM baudą, 1 791,3 Eur PSD įmokų, 1 328,23 Eur PSD įmokų delspinigių ir 537 Eur PSD įmokų baudą (t. 1, b. l. 53–74, 172–181).

Pareiškėja 2017-03-08 pateikė Kauno AVMI prašymą atleisti ją nuo 3 354,94 Eur GPM delspinigių, 1 406 Eur GPM baudos, 1 328,23 Eur PSD įmokų delspinigių, 5 37 Eur PSD įmokų baudos mokėjimo (t. 1, b. l. 25–26).

Kauno AVMI 2017-04-03 sprendimu Nr. (7.46-4.7.2) K10-45 pareiškėjos prašymo netenkino (t. 1, b. l. 27–32). Pareiškėja, nesutikdama su Kauno AVMI sprendimu, pateikė skundą VMI (t. 1. 33–35). VMI 2017-05-26 sprendimu Nr. 68-73 patvirtino Kauno AVMI 2017-04-03 sprendimą Nr. (7.46-4.7.2) (t. 1, b. l. 16–20).

Pažymėtina, kad proceso šalys teismui pateikė ir kitus dokumentus, galimai susijusius su nagrinėjamu ginču, tačiau teismas šiuos dokumentus vertins tiek, kiek jie susiję su ginčo dalyku.

Byloje spręstinas ginčas dėl Kauno AVMI 2017-04-03 sprendimo Nr. (7.46-4.7.2) K10-45 ir VMI 2017-05-26 sprendimo Nr. 68-73 teisėtumo ir pagrįstumo.

Delspinigių ir baudų skyrimo bei atleidimo nuo jų klausimus inter alia reglamentuoja MAĮ 100 straipsnis. MAĮ 100 str. 1 d. nustato, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas (2 punktas), taip pat kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017-10-31 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1328-2691/2017 yra nurodęs, kad iš šios teisės normos konstrukcijos matyti, kad joje yra nustatyti du savarankiški atleidimo nuo delspinigių pagrindai, kurių pritaikymo sąlygos yra išdėstytos kitų teisės normų dispozicijose – MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. ir 141 str. 1 d.

MAĮ 141 str. 1 d. nustato, kad atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo (1 punktas); jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas (2 punktas); kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui (3 punktas); kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais (4 punktas).

Pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. pripažįstama, kad mokestinę nepriemoką priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis. LVAT yra ne kartą akcentavęs, kad tam, jog galėtų būti pasiremta minėtu MAĮ 113 str. 1 d. 3 p., turėtų būti neginčytinai įrodyta, kad fiziniam asmeniui reikalinga valstybės parama (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama (žr., pvz., LVAT 2011-01-31 administracinėje byloje Nr. A556‑254/2011; 2011-04-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A556‑221/2011 ir kt.). Tačiau MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimą beviltiška sieja su sunkia fizinio asmens ekonomine (socialine) padėtimi ir vien asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei (pensininkams, neįgaliesiems, bedarbiams ir pan.) savaime nesudaro pagrindo jo mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška. Tam būtina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.) (žr., pvz., LVAT 2010-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑807/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutikimą su ginčijamais sprendimais grindė tuo, jog jos finansinė padėtis yra sudėtinga, ji augina dvynukes ir neturi galimybių sumokėti priskaičiuotų delspinigių ir baudų. Šiuo atveju pareiškėja duomenų, patvirtinančių aplinkybes, jog jai reikia valstybės paramos ir/arba yra teikiama tokia parama, kaip ji suprantama pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. (yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą), nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė, o priešingai – pareiškėja nurodė, kad ji 2016 m. gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, įrodančias jos galimybes sumokėti skolą. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis dirba, pareiškėjos sutuoktinio vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės – lengvasis automobilis bei motociklas (t. 1, b. l. 102, 103, 104, 108–109, 113–114, 159, 160, 161). Tai, kad motociklas „(duomenys neskelbtini)“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjos sutuoktinio, bet ne UAB „Giedrola“, kaip skunde teigia pareiškėja, patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys (t. 1, b. l. 102). Be to, mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis 2013-12-31 grynaisiais pinigais galėjo turėti 340 036 Lt (t. 1, b. l. 53–74). Pareiškėja Kauno AVMI 2017-02-07 sprendimo Nr. (47.7.2)-FR0682-56 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Kauno AVMI 2016-12-12 patikrinimo aktas Nr. FR0680-729 ir jame nurodyta išvada, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis 2013-12-31 grynaisiais pinigais galėjo turėti 340 036 Lt, įstatymų nustatyta tvarka centriniam mokesčių administratoriui neskundė, o pareiškėjos 2017-03-08 skundas (registracijos Nr. GNA-14390) negali būti laikomas skundo centriniam mokesčių administratoriui dėl mokestinio ginčo, kadangi šiuo skundu pareiškėja prašė atleisti nuo delspinigių ir baudų bei išdėstyti įsiskolinimo mokėjimo terminą (t. 1, b. l. 25–26). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja nepagrįstai patikslintame skunde nurodė, kad VMI ginčijamame sprendime nepagrįstai teigė, jog sutuoktiniai 2013-12-31 galėjo turėti 340 036 Lt grynųjų pajamų, todėl su tuo susiję pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog jos ekonominė padėtis tokia sunki, kaip šią aplinkybę apibrėžia MAĮ, todėl atleisti pareiškėją nuo delspinigių ir baudos mokėjimo šiuo pagrindu nėra teisinių ar faktinių sąlygų. Šiuo atveju pareiškėjos nurodyti argumentai, jog atitinkami nekilnojamojo turto objektai yra įkeisti, nepaneigia teismo padarytų išvadų, jog pareiškėja turi galimybę sumokėti delspinigius ir baudas.

Nors pareiškėja skunde ir nenurodė kitų pagrindų, kurie leistų atleisti nuo delspinigių ir baudos, tačiau nėra pagrindo ir išvadai, kad pareiškėja galėtų būti atleista nuo delspinigių ir baudos MAĮ 141 str. 1 d. 1–4 p. pagrindais. Nagrinėjamu atveju papildomai mokėtina GPM ir PSD įmokų suma buvo apskaičiuota mokestinio patikrinimo metu, nustatant mokesčių įstatymų pažeidimus, dėl ko ir buvo padaryta žala valstybės biudžetui. Pareiškėja Kauno AVMI 2017-02-07 sprendimo Nr. (47.7.2)-FR0682-56 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas atleidimą nuo delspinigių sieja ne tik su mokesčių mokėtojo kaltės nebuvimu, bet ir su jo paties pareiga šią faktinę aplinkybę įrodyti. Įrodinėjimo našta tenka mokesčių mokėtojui, jei jis siekia pasinaudoti aptariama atleidimo nuo delspinigių teisine galimybe. Šiuo atveju, pareiškėja aplinkybių, jog yra nekalta dėl padaryto pažeidimo, ne tik, kad neįrodė, bet ir jų nepaaiškino. Byloje taip pat nenustatytos aplinkybės, kurias būtų galima prilyginti force majeure ar kitomis nuo pareiškėjos valios nepriklausančioms aplinkybėms kurių ji nenumatė ar negalėjo numatyti, taip pat tai, kad pažeidimas buvo padarytos dėl to, kad pareiškėja vadovavosi kokiu nors apibendrintu kompetentingos institucijos išaiškinimu, ar jai buvo suteikta konsultacija, kuri ją būtų suklaidinusi.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčijami VMI ir Kauno AVMI sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai taikant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, priimti bei pasirašyti kompetentingo subjekto. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir naikinti skundžiamų sprendimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.