- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-243-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00214-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl jungtinės veiklos vykdymo, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nuosavybės padalinimo bei priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. teismo prašė: pripažinti, kad ji ir V. B. nuo 1996 m. gegužės mėnesio iki 2002 m. spalio 12 d. vykdė bendrą jungtinę veiklą; pripažinti, kad V. B. vardu viešajame registre įregistruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), yra jos ir V. B. bendroji dalinė nuosavybė; pripažinti, kad V. B. vardu viešajame registre įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra jos ir V. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; padalinti bendrąją dalinę ir bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir jai priteisti 1/2 jos dalį: priteisti ieškovei 1/2 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruoto V. B. vardu, ir 1/2 dalį žemės sklypo 0,1184 ha dydžio, (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruoto V. B. vardu; nustatyti naudojimosi tvarką V. B. vardu viešajame registre įregistruotu nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės valstybės naudai 748,00 Eur nesumokėto žyminio mokesčio bei 18,36 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
3. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, kad V. B. su ieškove I. B. kartu įgytų ar sukurtų nekilnojamąjį turtą, o būtent gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad V. B. prieš sudarant santuoką su ieškove buvo sudaręs santuoką su D. B.. D. B. ir V. B. gyvenamąjį namą pastatė ir nekilnojamojo turto registre įregistravo V. B. vardu (duomenys neskelbtini), t. y., santuokai nepasibaigus. Teismas vertino, kad D. B. ir V. B. santuokoje įgytą turtą pasidalino (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus 3 m. ieškinio senaties terminui po santuokos nutraukimo, kai D. B. gavo piniginę kompensaciją už jai priklaususią turto dalį. Teismas konstatavo, kad ieškovė I. B. su V. B. nuo 1996 m. pabaigos gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Minėtas gyvenamasis namas su priklausiniais iki (duomenys neskelbtini)bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė V. B. ir I. B., todėl teismas vertino, kad nustačius, jog vieno iš gyvenamojo namo su priklausiniais bendrasavininkio - D. B. - susitarimo nebuvo, nėra pagrindo taikyti jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas.
4. Teismas, įvertinęs tai, kad žemės sklypo pirkimo pardavimo procedūra 1994 m. nebuvo baigta tik dėl to, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įregistruota, kas darė šį sandorį negaliojančiu, o ši procedūra pakartotinai atlikta 2009 m., kad žemės sklypas buvo nupirktas už asmenines V. B. lėšas, gyvenant santuokoje su D. B., bendro namo statybai, kur įsikurtų ir gyventų jų šeima, o ne su ieškove I. B., teismas darė išvadą, kad tikroji V. B. valia ir ketinimai buvo įsigyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), statyti namą ir jame gyventi kartu su pirmąja sutuoktine D. B., o ne su ieškove I. B.. Teismas vertino, kad šis turtas – žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra asmeninė V. B. nuosavybė, todėl ieškinio dalį dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmetė.
5. Kadangi ieškovės pagrindinius reikalavimus teismas atmetė, atmetė ir išvestinius reikalavimus –padalinti bendrąją dalinę ir bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir ieškovei priteisti 1/2 jos dalį; priteisti ieškovei 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, viešajame registre įregistruoto V. B. vardu, ir 1/2 dalį žemės sklypo 0,1184 ha dydžio, viešajame registre įregistruoto V. B. vardu; nustatyti naudojimosi tvarką V. B. vardu viešajame registre įregistruotu nekilnojamuoju turtu.
6. Teismas, įvertinęs tai, jog byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas viešajame registre registruotas V. B. vardu, ieškovei apie tai buvo žinoma, ieškovė suvokė, kad minėtas turtas priklauso V. B., žinojo, kad šio turto V. B. pradėdamas gyventi kartu su ieškove, nebuvo pasidalijęs su sutuoktine D. B., sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
7. Apeliaciniu skundu ieškovė I. B. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad ieškovė ir V. B. nuo 1996 m. gegužės mėnesio iki 2002 m. spalio 12 d. vykdė bendrą jungtinę veiklą; pripažinti, kad V. B. vardu viešajame registre įregistruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir V. B. bendroji dalinė nuosavybė; pripažinti, kad V. B. vardu viešajame registre įregistruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir V. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; padalinti bendrąją dalinę ir bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir ieškovei priteisti 1/2 jos dalį, priteisti ieškovei 1/2 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruoto V. B. vardu ir 1/2 dalį žemės sklypo 0.1184 ha dydžio, (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruoto V. B. vardu ir nustatyti naudojimosi tvarką šiuo nekilnojamuoju turtu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo išvados, jog nėra įrodymų dėl jungtinės veiklos, neteisingos, nes jos prieštarauja ieškovės ir V. B. gyvenimui: jie gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai ir vėliau tai įteisino, sudarydami santuoką. Todėl jų santykių tęstinumas patvirtina jų tikslus – santuoką, bendrą ūkį. Nuo pat 1996 m. gegužės mėnesio iki 2002 m. spalio 12 d. ieškovė ir V. B. vykdė bendrą jungtinę veiklą – atsiskaitė su pirmąja V. B. žmona, baigė įsirengti gyvenamąjį namą, tvarkė aplinką.
7.2. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad V. B. vardu viešajame registre įregistruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir V. B. bendroji dalinė nuosavybė, kadangi gyvendami faktinėje santuokoje, o vėliau ir santuokoje, ieškovė ir jos vyras V. B., kooperuodami turtą, lėšas ir darbą, bendromis pastangomis įsigijo šį turtą – baigė įrengti gyvenamąjį namą. Nors turtas viešajame registre įregistruotas V. B. vardu kaip jo asmeninė nuosavybė, tačiau šis turtas yra ieškovės ir V. B. bendroji dalinė nuosavybė.
7.3. Teismas nepagrįstai žemės sklypo nepripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo nepadalijo, nurodydamas, kad šis žemės sklypas buvo nupirktas už asmenines V. B. lėšas ir jam gyvenant santuokoje su pirmąja jo sutuoktine, kadangi gyvenant santuokoje – 2009 m. vasario 13 d. nupirkome iš valstybės 1184 kv. m. žemės sklypą. Kadangi žemės sklypą nuosavybėn ieškovė ir jos sutuoktinis įsigijo gyvendami santuokoje, šis turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybės įmonė Turto bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantė byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad I. B. ir V. B. buvo įsipareigoję užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, taip pat nepateikė įrodymų, kad V. B. gyvenamąjį namą su priklausiniais buvo skyręs jungtinei veiklai kaip įnašą. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji būtų prisidėjusi savo lėšomis prie minėto gyvenamojo namo įsigijimo, lėšomis ar savo darbu – prie gyvenamojo namo pagerinimo, ar, kad savo gautas pajamas būtų investavusi į minėtą nekilnojamąjį turtą.
8.2. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog už žemės sklypą V. B. sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis dar (duomenys neskelbtini), t. y. V. B. ir ieškovei kartu negyvenant, todėl konstatuotina, jog minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas už asmenines V. B. lėšas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų investavusi savo asmenines lėšas į šio turto pagerinimą ar prie šio pagerinimo prisidėjo savo darbu, taip pat, kad turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovės I. B. ieškinys yra nepagrįstas.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Kadangi po V. B. ir D. B. santuokos nutraukimo, jų turtas, tame tarpe ir minėtas gyvenamasis namas su priklausiniais nebuvo padalytas ir liko jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, V. B. šį gyvenamąjį namą (jo dalį) su priklausiniais negalėjo skirti kaip įnašą jungtinei veiklai su I. B.. Gyvenimo kartu faktas neįrodo jungtinės veiklos vykdymo ir nesukuria bendrosios dalinės nuosavybės. Neįrodžius buvus jungtinę veiklą, negalima pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės.
9.2. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik V. B. vardu, nenurodant, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl šiuo atveju negalima taikyti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. V. B. investicinės išmokos ir už jas išpirktas nurodytas žemės sklypas yra asmeninė V. B. nuosavybė. Be to, šias įmokas už žemės sklypą V. B. sumokėjo valstybei dar iki bendro gyvenimo su I. B. ir santuokos su ja įregistravimo. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedūra buvo pradėta jau 1994 m., tai yra, iki bendro gyvenimo su ieškove pradžios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žemės sklypas yra asmeninė V. B. nuosavybė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji iš esmės pagerino namų valdos žemės sklypą kaip turtą, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad žemės sklypas, kaip turtas, santuokos su I. B. metu buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba I. B. lėšomis ar darbu ir pripažinti jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad I. B. ir V. B. buvo įsipareigoję užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, taip pat nepateikė įrodymų, kad V. B. gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), buvo skyręs jungtinei veiklai kaip įnašą. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji būtų prisidėjusi savo lėšomis prie minėto gyvenamojo namo įsigijimo, lėšomis ar savo darbu – prie gyvenamojo namo pagerinimo ar, kad savo gautas pajamas būtų investavusi į minėtą nekilnojamąjį turtą. Apeliantė nuo 1996 m. gegužės mėnesio negalėjo su V. B. vykdyti bendros jungtinės veiklos, kadangi ginčo turtas tuo metu priklausė tik V. B. ir D. B..
10.2. Žemės sklypas yra asmeninė V. B. nuosavybė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji iš esmės pagerino namų valdos žemės sklypą kaip turtą, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad žemės sklypas, kaip turtas, santuokos su I. B. metu buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba I. B. lėšomis ar darbu ir pripažinti jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Byloje kilo ginčas dėl jungtinės veiklos vykdymo konstatavimo, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nuosavybės padalijimo.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinio skundo argumentais.
Dėl jungtinės veiklos vykdymo
13. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų dėl jungtinės veiklos buvimo. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
14. Ginčo teisiniam santykiui taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas pasiekti tam tikrą bendrą tikslą (1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalis). Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008). 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmenys jungtinėje veikloje dalyvauja įnešdami įnašus pinigais ar kitu turtu arba savo darbu.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su V. B.. V. B. mirė (duomenys neskelbtini). I. B. teigimu, nors santuoka su V. B. buvo sudaryta tik (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė su V. B. bendrą ūkį vedė, t. y. gyveno faktinėje santuokoje nuo 1996 m. gegužės mėn. Ieškovė teigia, jog gyvendama su V. B., bendromis lėšomis ir darbu baigė įrengti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įsigijo žemės sklypą. Prieš ieškovei sudarant santuoką su V. B., V. B. buvo susituokęs su D. B., santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). D. B. ir V. B. ginčo gyvenamąjį namą pastatė ir nekilnojamojo turto registre įregistravo V. B. vardu (duomenys neskelbtini). Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu V. B. ir D. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Nutraukiant santuoką, V. B. ir D. B. turto nepasidalino. (duomenys neskelbtini) D. B. iš V. B. gavo 22 000 Lt (6371, 64 Eur) kompensaciją už santuokoje įgytą turtą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nustačius, kad nė vienas iš buvusių sutuoktinių nesikreipė į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, darytina išvada, jog sutuoktiniai dėl turto, kuris buvo bendroji jungtinė jų nuosavybė, pasidalijimo susitarė.
16. Nustačius, kad V. B. ir D. B. santuokoje įgytą turtą pasidalijo tik (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad apeliantė nuo 1996 m. gegužės mėn. negalėjo su V. B. vykdyti bendros jungtinės veiklos, kadangi ginčo turtas tuo metu priklausė tik V. B. ir D. B.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje konstatavo, kad vieno iš turto bendrasavininkių - D. B. - pritarimo dėl jungtinės veiklos vykdymo nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, jog sugyventinių santykiams jungtinės veiklos sutarties sudarymas nėra preziumuojamas. Gyvenimas kartu nereiškia, kad asmenys yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, ar kad vienas iš jų asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą yra perdavęs kaip jungtinės veiklos įnašą.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji būtų prisidėjusi savo asmeninėmis lėšomis prie ginčo gyvenamojo namo įsigijimo, lėšomis ar savo darbu prie gyvenamojo namo pagerinimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kada ir kokie buvo atlikti namo įrengimo darbai, ar turtas buvo pagerintas ir kiek, nepateikė jokių įrodymų apie V. B. siekį po (duomenys neskelbtini)savo turtą perduoti kaip jungtinės veiklos įnašą. Taip pat pažymėtina, kad byloje apklausta liudytoja D. B. nurodė, kad jog namas buvo visiškai pastatytas, tik viename kambaryje nebuvo paklotas parketas, tačiau medžiagos buvo nupirktos. Kiti liudytojai nurodė, kad V. B. ir I. B. kartu gyvendami atliko kai kuriuos remonto darbus, tačiau nepatvirtino, kada tiksliai tie darbai buvo atliekami. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš liudytojų parodymų negalima daryti išvados dėl V. B. ir apeliantės jungtinė veiklos, siekiant sukurti bendrąją nuosavybę.
18. Įvertinus, tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų ieškovės ir jos sutuoktinio V. B. tarpusavio santykius kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos teisinius santykius, kuriais buvo siekiama bendrosios nuosavybės sukūrimo ar įgijimo. Ieškovė neįrodė, kad gyvendama kartu su V. B. ketino sukurti ir sukūrė bendrąja dalinę nuosavybę, kad ieškovė savo lėšomis, darbu ar kita forma prisidėjo prie V. B. nuosavybės teise priklausančio ir jo vardu įregistruoto gyvenamojo namo įgijimo ar pagerinimo. Atžvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė buvus jungtinę veiklą.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės į gyvenamąjį namą su priklausiniais pripažinimo
19. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog V. B. vardu viešajame registre įregistruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir V. B. bendroji dalinė nuosavybė.
20. Byloje konstatavus, kad tarp ieškovės ir V. B. nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti, kad V. B. vardu viešame registre įregistruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir V. B. bendroji dalinė nuosavybė ir reikalavimas padalinti bendrą dalinę nuosavybę pagrįstai netenkintas.
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės
21. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žemės sklypo nepripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo nepadalijo, nurodydamas, kad šis žemės sklypas buvo nupirktas už asmenines V. B. lėšas ir jam gyvenant santuokoje su pirmąja jo sutuoktine.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą derino nuo (duomenys neskelbtini), pateikdamas Raseinių rajono valdybai prašymą dėl žemės sklypo pardavimo. (duomenys neskelbtini) V. B. už žemės sklypą sumokėjo 4080 rub. (duomenys neskelbtini) V. B. su Raseinių rajono valdyba sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad V. B. už žemės sklypą sumokėjo 40,13 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis. Byloje nenustatyta, kodėl V. B. minėtos sutarties neįregistravo. (duomenys neskelbtini) V. B. Raseinių r. žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl to paties žemės sklypo pardavimo. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sklypo pirkimo pardavimo sutartis ir valstybinės žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktas. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad už žemės sklypą V. B. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 40,13 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savo asmeninėmis lėšomis neprisidėjo.
23. Tačiau pažymėtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas viešame registre (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovei ir V. B. gyvenant santuokoje. Įrašyti į viešą registrą nekilnojamojo turto duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju įrašas apie žemės sklypą, esantis (duomenys neskelbtini), nėra nuginčytas. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrąja sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Todėl pagal įstatyminį reglamentavimą šis turtas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė V. B. ir I.B. nuosavybė ir pripažinti šį faktą teismo sprendimu nėra pagrindo. Šioje byloje nebuvo pareikšta reikalavimų dėl žemės sklypo pripažinimo asmenine V. B. nuosavybe. Nors teismas dėl šios aplinkybės ir pasisakė, tai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi šio turto bendrasavininkis, ieškovės sutuoktinis V. B. šiuo metu yra miręs, ieškovė savo teises gali realizuoti bei ginti vadovaudamasi paveldėjimo teisės instituto normomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.