- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- 1S-890-185/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
teismo posėdyje išnagrinėjęs D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-11 nutarties, kuria Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2013-02-06 nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas 3 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pratęsė 2013-02-06 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtą D. K. laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą 3 mėnesiams (iki 2014 m. vasario 6 d.) į namą, numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 str. numatytu pagrindu.
Šalies argumentai
Skundu D. K. prašo:
pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu laikiną jos nuosavybės teisių apribojimą į namą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
panaikinti 2013 m. vasario 6 d. prokurorės A. Gališanskytės nutarimu skirtą ir 2013 m. liepos 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pratęstą laikiną D. K. nuosavybės teisių apribojimą į namą numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
panaikinti 2013 m. spalio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą - netenkinti Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro prašymo pratęsti 2013 m. vasario 6 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu skirto D. K. laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą iki 2014 m. vasario 6 d. (3 mėnesiams) į šį turtą - namą (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja D. K. skundžiamą nutartį laiko neteisėta ir nepagrįsta, nes ikiteisminio tyrimo teisėjas laikiną jos nuosavybės teisės apribojimą pratęsė, neįvertinęs, ar jis vis dar yra taikomas pagrįstai ir ar jo taikymas bus pagrįstas po beveik mėnesio (po 2013 m. lapkričio 6 d.), kada baigsis laikino nuosavybės teisės apribojimo trijų mėnesių terminas, pratęstas dar 2013 m. liepos 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi. Nutartyje nenurodyti prokurorės prašymo tenkinimo motyvai.
Skunde cituojamas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 151 straipsnio 6 dalis, kurioje reglamentuoti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminai bei BPK 11 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtintas proporcingumo principas. Pareiškėja teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, privalėjo išspręsti tokios priemonės taikymo ir jos pratęsimo pagrįstumo klausimą, t.y. nustatyti ar tokia procesinės prievartos priemonė yra reikalinga, ar jos taikymo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę. Tačiau skundžiamoje nutartyje nepateikti argumentai ir ikiteisminio tyrimo nustatytos aplinkybės, įrodančios, kad taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui yra reikalingas galimam ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, kad nusikalstamos veikos tyrimas yra sudėtingas, nepateikti motyvai kodėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti pratęstas. Šios aplinkybės nenurodytos ir prokurorės prašyme pratęsti laikiną D. K. nuosavybės teisės apribojimą į jai priklausantį namą.
Skunde pažymima, kad laikiną nuosavybės teisės apribojimą į namą teismas pratęsė nepasibaigus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi patęstam 3 mėnesių terminui - iki jo pabaigos likus beveik mėnesiui. Taigi teismas ne tik nevertino, ar šiuo metu yra pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, bet ir „preziumavo", kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas bus reikalingas dar 4 mėnesius ir pratęsė D. K. laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2014 m. vasario 6 d.
Šalies argumentai
Skunde taip pat nurodoma, kad prokurorė prašė pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. K. priklausantį namą siekiant užtikrinti galimą ieškinio reikalavimą ir galimą turto konfiskavimą. Tuo tarpu, teismas pratęsė D. K. laikiną nuosavybės teisės apribojimą nurodydamas, kad siekia užtikrinti galimą ieškinio reikalavimo įvykdymą, o dėl galimo turto konfiskavimo, kaip pagrindo, nieko nepasisakė. Pareiškėjos manymu, tai reiškia, jog jai priklausančio namo konfiskavimui pagrindo nėra, tačiau prokurorė, siekdama bet kokiu būdu apriboti pareiškėjos nuosavybės teisę į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą kaip šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindą nurodo ieškinio reikalavimo įvykdymą nors tam taip pat pagrindo nėra.
Dėl galimo ieškinio reikalavimo užtikrinimo
Pareiškėja skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nenagrinėjo, ar ikiteisminiame tyrime yra pakankamai duomenų, rodančių, kad žala Panevėžio miesto savivaldybei buvo padaryta ir už jos padarymą yra atsakinga D. K.. D. K. su teismo nutartyje nurodytais sandoriais nėra susijusi, todėl net jeigu ikiteisminiame tyrime būtų nustatyti duomenys, kad šie dokumentai yra suklastoti ir padarytomis nusikalstamomis veikomis žala padaryta Panevėžio miesto savivaldybei, už tai atsakytų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojai arba Lietuvos krepšinio federacijos darbuotojai. Kadangi 1.000.000 Lt žalos Panevėžio miesto savivaldybei negalėjo padaryti, todėl ir civilinis ieškinys jos atžvilgiu negalimas.
Skunde nurodoma ir tai, kad 2013 m. spalio 3 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjas pratęsė UAB „(duomenys neskelbtini)" laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jai (pareiškėjai) priklausantį viešbutį ir administracinį pastatą kaip nusikalstamos veikos rezultatą siekiant užtikrinti galimą jo konfiskavimą. 2013 m. sausio 7 d. turto apyraše prie nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teisės apribojimą nurodyta, kad šio turto vertė yra 4.716.000 Lt. Pareiškėjos nuomone, šio turto vertė yra 15.000.000 Lt. Tuo tarpu, galimai apgaule pasisavintų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos lėšų suma yra 1.000.000 Lt, t.y. galimas ieškinio reikalavimo dydis yra 1.000.000 Lt. Taigi, laikinai apriboto UAB „(duomenys neskelbtini)" turto (viešbučio ir administracinio pastato) vertė kelis kartus viršija jo rekonstrukcijai panaudotų galimai apgaule užvaldytų savivaldybės lėšų, todėl nepagrįstai papildomai yra skiriamas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai (pareiškėjai) priklausantį namą. Minėtomis aplinkybėmis skunde daroma išvada, kad toks laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas, net ir esant jo taikymo pagrindui, kaip galimam turto konfiskavimui ar ieškinio reikalavimui užtikrinti, būtų neteisėtas ir negali būti taikomas, nes jo mastas kelis kartus viršija konfiskuotino turto ir ieškinio reikalavimo dydį.
Dėl galimo turto konfiskavimo užtikrinimo
Pareiškėja nesutinka su skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta aplinkybe, kad ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 189¹ straipsnyje ir 216 straipsnyje. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, namas nuosavybės teise įgytas 2003 m. lapkričio 6 d., už jį sumokėta 293.200 Lt, nors įtarimai pareikšti dėl nusikalstamų veikų, galimai padarytų 2010-2012 m. Pareiškėjos manymu, turtas, įgytas 2003 m., negali būti niekaip susijęs su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Skunde nurodoma, kad jokių aplinkybių ar duomenų dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 189¹ straipsnyje ir 216 straipsnyje, teismo nutartyje nėra nurodyta. Nors nuosavybės teisės į namą, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, ribojamos nuo 2013 m. vasario 6 d., iki šiol įtariami dėl nusikalstamų veikų, numatytų 189¹ straipsnyje ir 216 straipsnyje, padarymo nėra pareikšti. Nuosavybės teisės apribojimo skyrimas ir taikymas, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, yra esminis Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimas, kuriuo suvaržytos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atimant iš galimybę pilna apimtimi įgyvendinti nuosavybės teises.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Ši procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą (BPK 151 straipsnio 1 dalis).
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 07-1-00410-12 matyti, kad, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų nuosavybei, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, o taip pat dėl nusikaltimų valdymo tvarkai, susijusių su dokumentų klastojimu, t.y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 225 str. 2 d. 227 str. 2 d., 189¹ str., 216 str.
Ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad laikotarpiu nuo 2010 metų vasario mėnesio pabaigos iki 2011 metų rugsėjo mėnesio pabaigos, organizuota grupė asmenų, susidedanti iš Panevėžio miesto savivaldybės tarnautojų, asociacijoje Lietuvos Krepšinio federacija dirbančių bei su ja susijusių asmenų ir UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorės, veikdami organizuotoje grupėje, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi bei klastodami dokumentus, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini) " naudai užvaldė Panevėžio miesto savivaldybės lėšas, kurių vertė ne mažesnė, nei 250 MGL.
Ikiteisminio tyrimo medžiaga taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad siekiant apgaule UAB „(duomenys neskelbtini) " naudai užvaldyti Panevėžio miesto savivaldybės lėšas, pagal parengtą nusikalstamos veiklos planą 2010-08-20 buvo sudaryta sutartis Nr.22-6.38-805 tarp Panevėžio miesto savivaldybės ir Lietuvos krepšinio federacijos, Lietuvos krepšinio federacijos filialo - 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto, VŠĮ „LKF reklamos ir paslaugų biuras", pagal kurią visi sulygti darbai, remiantis išankstiniu susitarimu nebuvo atlikti, o už žinomai pagal sutartį neatliktas paslaugas asociacijos Lietuvos Krepšinio federacija išrašytus 2010-09-22 ir 2010-12-10 tikrovės neatitinkančius įvykdymo ataskaitas - darbų atlikimo aktus bei atitinkamai pagal juos 2010-10-04 ir 2010-12-10 sąskaitas faktūras, bendrai 1 000 000 Lt sumai, juos pateikus Europos vyrų krepšinio čempionato varžybų organizavimo ir krepšinio populiarinimo ir plėtros Panevėžio mieste programos priežiūros komitetui, o šiam patvirtinus ir Lietuvos krepšinio federacijai šių suklastotų dokumentų ir jų patvirtinimo pagrindu iš Savivaldybės gavus apmokėjimą Lietuvos krepšinio federacija, pasiremdama neatitinkančia tikrovės 2010-08-10 jungtinės veiklos sutartimi ir 2012-08-24 paslaugų teikimo sutartimi, pervedus UAB „(duomenys neskelbtini)", apgaule buvo užvaldytos Panevėžio miesto savivaldybės lėšos, ne mažesnės nei 250 MGL.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš D. K. ir kitų asmenų 2 375 000 litų Panevėžio miesto savivaldybei. Todėl, atsižvelgus į D. K. pareikštą įtarimą byloje ir civilinį ieškinį, egzistuoja BPK 151 str. 1 d. numatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – tikslas užtikrinti civilinį ieškinį.
Be to šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 189¹ str., 216 str. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, D. K. 2003-11-06 nuosavybės teise įgijo namą, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Už šį namą ji pardavėjui sumokėjo 293 200 Lt, kurių ji negalėjo pagrįsti teisėtomis pajamomis. Duomenų apie minėtų pajamų pagrįstumą pareiškėja nenurodė ir skunde. Įvertinus šią aplinkybę, byloje yra ir kitas BPK 151 str. 1 d. numatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – galimas turto konfiskavimas, nes pagal BK 72 str. 2 d. konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Nors pareiškėja skunde nurodo, kad jai įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų 189¹ straipsnyje ir 216 straipsnyje, padarymo nėra pareikšti, tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės ir nustačius, kad namas (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos D. K. nusikalstamos veikos rezultatas, gali būti taikomos turto konfiskavimo nuostatos. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 72 str. 4 d. numato atvejus, kai turtas gali būti konfiskuojamas iš trečiųjų asmenų, nepaisant ar tie asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, fizinio asmens, kuris nėra pripažintas įtariamuoju, nuosavybės teise priklausančio turto laikino nuosavybės teisės ribojimo tęsimas, yra pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
Skunde nurodoma ir tai, kad galimam ieškinio užtikrinimui 2013 m. spalio 3 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjas pratęsė UAB „(duomenys neskelbtini)" laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jai (pareiškėjai) priklausantį viešbutį ir administracinį pastatą, kurio vertė yra 15.000.000 Lt, t.y. kelis kartus viršijanti jo rekonstrukcijai panaudotų galimai apgaule užvaldytų savivaldybės lėšų, todėl nepagrįstai papildomai yra skiriamas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai (pareiškėjai) priklausantį namą Latvijoje. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pareiškėjos minima Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartimi buvo pratęstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, o ne ieškinio patenkinimą, o turto konfiskavimo institutas nėra tapatus žalos atlyginimo institutui.
Pareiškėja skunde nurodo, kad laikiną nuosavybės teisės apribojimą į namą Latvijoje teismas pratęsė nepasibaigus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi patęstam 3 mėnesių terminui - iki jo pabaigos likus beveik mėnesiui. Tačiau BPK 151 straipsnio 6 dalyje, numatančioje laikino nuosavybės teisės apribojimo terminus, jų tęsimo ir apskundimo tvarką, nenumatyti kreipimosi į teismą terminai, t.y. nenumatyta prieš kiek laiko iki šios prievartos priemonės termino pabaigos prokuroras turi kreiptis į teismą dėl jos pratęsimo, todėl šiuo apeliacinio skundo argumentu skundžiama nutartis taip pat negali būti keičiama ar naikinama.
Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, pratęsdamas D. K. laikiną nuosavybės teisės į namą, kurio numeris (duomenys neskelbtini), apribojimą, nutartyje nurodė tik vieną pagrindą - siekiant užtikrinti galimą ieškinio reikalavimo įvykdymą, nors prokurorė prašė pratęsti minėtą procesinę prievartos priemonę dvejais pagrindais: siekiant užtikrinti galimą ieškinio reikalavimo įvykdymą ir galimą turto konfiskavimą. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad pareiškėjos nuosavybės teisė į minėtą namą buvo apribota 2013 m. vasario 6 d. prokurorės nutarimu, kuris buvo patikslintas 2013 m. birželio 6 d. nutarimu, dvejais pagrindais (siekiant užtikrinti galimą ieškinio reikalavimo įvykdymą ir galimą turto konfiskavimą). Ši procesinė prievartos priemonė buvo tęsta Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi bei skundžiama 2013 m. spalio 11 d. nutartimi, kurioje nurodytos aplinkybės, dėl ko reikia tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, tačiau šios nutarties aprašomojoje dalyje ikiteisminio tyrimo teisėjas paminėjo tik vieną pagrindą (siekiant užtikrinti civilinį ieškinį), kuris yra pakankamas minėtos priemonės tęsimui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas antrojo pagrindo – siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą – nutartimi nepašalino.
Pareiškėja skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nenagrinėjo, ar ikiteisminiame tyrime yra pakankamai duomenų, rodančių, kad žala Panevėžio miesto savivaldybei buvo padaryta ir už jos padarymą yra atsakinga būtent ji, t.y. D. K.. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas procesinių prievartos priemonių klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas. Šios aplinkybės tiriamos bei vertinamos bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Šioje skundo nagrinėjimo stadijoje teismas patikrina procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrįstumą ir teisėtumą.
Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje Panevėžio miesto apylinkės teismas, nurodydamas, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties, nemotyvavo ir nepaaiškino kodėl daro tokią išvadą. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byloje atliekamas tyrimas dėl grupės asmenų galimai padarytų neteisėtų veikų, ne kartą kreiptasi į Latvijos teisėsaugos institucijas dėl teisinės pagalbos, daromi dokumentų vertimai, renkami duomenys iš įvairių institucijų, apklausiami liudytojai, siunčiamos užduotys specialistams. Šios aplinkybės rodo, kad byla ne tik didelės apimties, bet ir sudėtinga. Dėl šios priežasties tęsiami BPK 176 straipsnyje numatyti ikiteisminio tyrimo terminai.
Kadangi šiuo metu namas (duomenys neskelbtini), priklauso D. K., ji turi teisę spręsti visus su šio namo turto disponavimu susijusius klausimus, jų tarpe ir dėl namo pardavimo, perleidimo kitiems asmenims, įkeitimo ar kitokio jo realizavimo. Patenkinus įtariamosios skundą ir panaikinus nuosavybės teisės į minėtą namą apribojimą, turto konfiskavimas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Pasunkėti gali ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje pareikšto civilinio ieškinio patenkinimas. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. K. nuosavybės teise priklausantį namą (duomenys neskelbtini).
Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Esamoje proceso stadijoje, nagrinėjamoje byloje dar nebaigus ikiteisminio tyrimo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra ieškinio užtikrinimo ar galimo turto konfiskavimo taikymo bei jo įvykdymo apsaugos būtinoji sąlyga. Taigi, minėtoji procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas - paskirta esant būtiniems BPK 151 str. 1 d. numatytiems pagrindams. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga (BPK 151 str. 8 d.).
Nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 151 str., 442 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. teismas
NUTARIA:
D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.