- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2-1125/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- M. V.
- Ieškovas
- Z. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė rašytinio teismo proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-76-565/2013 pagal ieškovo Z. V. ieškinį atsakovei M. V. dėl dalies nekilnojamojo turto vertės priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės priteisti 695 000 Lt nekilnojamojo turto vertės. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad interneto puslapiuose esantys skelbimai įrodo, jog atsakovė pastaruoju metu pradėjo skubiai išparduoti jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Ieškovo žiniomis, jokių su darbo santykiais susijusių pajamų ji neturi, todėl mano, kad teismui priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
Atsiliepimas
Atsakovė su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko, nurodė, kad pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė, kadangi nuosavybės teise ji turi pakankamai kito turto, iš kurio galėtų įvykdyti teismo sprendimą, jei jis būtų palankus ieškovui - butą, esantį (duomenys neskelbtini); garažą; bendrąja daline nuosavybe priklausantį kitą nekilnojamąjį turtą, piniginių lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino. Pasiruošimo nagrinėti bylą stadijoje atlikęs byloje esančių įrodymų preliminarų įvertinimą, teismas padarė preliminarią išvadą, kad ieškinys gali būti patenkintas ir ieškovo naudai areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą - poilsio patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertino aplinkybę, jog atsakovė neneigė, kad už 399 00 Lt ketina parduoti jai priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centro masinį vertinimą yra tik 122 000 Lt, o kito bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė nėra didelė. Įrodymų apie turimų piniginių lėšų kiekį atsakovė nepateikė. Ištirtų ir įvertintų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė M. V. prašo pirmos instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovo prašymą dėl nekilnojamojo turto arešto arba pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę - gautų lėšų, pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), areštą, laikant areštuotas lėšas terminuoto/neterminuoto indėlio atsakovės banko sąskaitoje. Atskirojo skundo argumentai:
Teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimus 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi padarė preliminarią išvadą, kad nėra pagrindo priimti ieškovui palankų sprendimą ir dėl šios priežasties laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti. Nusprendus bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovas jokio patikslinto ieškinio nepateikė, todėl pirmos instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta preliminari išvada, kad ieškinys gali būti tenkinamas, yra nepagrįsta ir priešlaikinė.Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, savo patirtas asmenines išlaidas ar prisidėjimą savo asmeninėmis lėšomis prie atsakovės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto įgijimo ir rekonstrukcijos, jo nepagrįsti skaičiavimai, čekiai ir kvitai, kurių įrodomoji reikšmė nėra tirta, o dalis jų atsakovui net nepriklauso, atsakovės manymu, patvirtina tik mažą ieškovo nurodomų patirtų išlaidų dalį (90 000 Lt).Vien didelė ieškinio suma negali būti tinkamas ir pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad jos finansinė padėtis yra gera, o už nekilnojamą turtą gautos lėšos buvo investuojamos į kitą nekilnojamą turtą, atitinkamai jį pagerinant ir vėliau dalį šio turto pelningai parduodant., t. y. jos gautos lėšos naudojamos racionaliai.Ji (atsakovė) turi pakankamai nekilnojamojo turto: butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), dalį garažų komplekso. Vienas butas/kotedžas jai nereikalingas, todėl yra parduodamas, tačiau tai nereiškia, kad ji siekia nuslėpti gautas lėšas. Teigia, kad turtą norėjo parduoti dar 2012 metais, tačiau pirkėjų pirkti už pradinę kainą nebuvo, todėl buvo susitarta dėl 399 000 Lt kainos.Ieškovo pozicija teismo procese yra nenuosekli - ieškinyje ir dublike nurodyti skirtingi reikalavimai ir aplinkybės. Taip pat nepagrįstas ieškovo reikalavimas areštuoti atsakovei priklausantį ginčo turtą visa apimtimi, kai reikalaujama priteisti tik pusę jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertės. Šiuo atveju turto arešto mastas stipriai viršija ieškinio sumą ir yra nepagrįstas.Net ir apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad yra pagarintas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantė prašo taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę - gautų lėšų, pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), areštą, laikant areštuotas lėšas terminuoto/neterminuoto indėlio atsakovės banko sąskaitoje, priešingu atveju itin suvaržoma jos teisė disponuoti jai priklausančiu turtu.
Atsiliepimas
Ieškovas Z. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jo netenkinti ir palikti pirmos instancijos teismo skundžiamą nutartį galioti. Atsiliepimo argumentai:
Teismui pateikti mokėjimo dokumentai, pirkimo kvitai, sąskaitos faktūros, patvirtina, kad pastatų rekonstrukcija buvo vykdoma išimtinai ieškovo lėšomis. Priešingai, atsakovė nėra pateikusi nė vieno mokėjimo dokumento, patvirtinančio jos išlaidas už statybos darbus. Atsakovės sąskaitos išrašai patvirtina, kad pardavusi dalį rekonstruoto turto, didžiąją dalį pinigų išleido buitinėms reikmėms.Atsakovės nurodomas turtas - „garažų kompleksas“ tėra senos statybos, apgriuvęs, išplėštomis durimis pastatas, kurio rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenis - 76 900 Lt. Kadangi atsakovei priklauso tik 8/100 dalis šio pastato, ji (dalis) verta - 6 152 Lt. Akivaizdu, kad atsakovės turto nepakaktų, gal būt, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Atsakovė nekilnojamą turtą parduoda už daug mažesnę nei rinkos kainą. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėja į bylą pateiktais nekilnojamojo turto pardavimo skelbimais, iš kurių matyti, kad gretimuose pastatuose ar sklypuose panašaus ploto nekilnojamas turtas parduodamas už 599 000 - 1 190 000 Lt. Iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo skelbimo matyti, kad turtas pradžioje buvo parduodamas už 599 000 Lt, tačiau prasidėjus teisminiam procesui, atsakovė jo kainą žymiai sumažino - iki 399 000 Lt. Atsakovės pateiktas sąskaitos išrašas neįrodo realios situacijos, nes jis pateiktas už kelerių metų senumo laikotarpį, kai ji dar gyveno su ieškovu. Šis išrašas taip pat patvirtina, kad išskyrus jos pajamas, gautas už parduotą turtą, daugiau jokių pajamų ji nėra gavusi. Sąskaitos išrašo už paskutinius dvejus metus atsakovė nepateikė ir tai įrodo, kad atsakovė jokių pajamų negauna.Nesutiko su atsakovės prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant parduoti areštuotą turtą, kadangi atsakovė gautus pinigus už šį turtą gali paslėpti, sudaryti fiktyvius sandorius, oficialiai nurodant žymiai mažesnę turto pardavimo kainą, o kitą dalį gauti grynais pinigais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju garantuoti šio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo, gal būt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jos taikomos tada, kai prašantis jas taikyti asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Kaip matyti iš bylos duomenų bei LITEKO duomenų bazės, pirmos instancijos teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje konstatavo, kad preliminariai įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, nebūtų pagrindo priimti ieškovui palankų teismo sprendimą, todėl nesant pakankamai įrodymų, paneigiančių atsakovės galimybes įvykdyti gal būt ieškovui palankų teismo sprendimą, pirmos instancijos teismas atsisakė jos turtui taikyti laikinasisas apsaugos priemones.
CPK 144 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti bet kurioje civilinio proceso stadijoje net ir tada, kai teismas jau būna kartą atsisakęs taikyti šias priemones, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pateikus papildomus įrodymus. Taigi, įstatymas neriboja šalies teisės pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos prieminių taikymo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas įvykdė CPK 144 straispnios 1 dalies nuostatą, atliko preliminarų ieškovo papildomai pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalaivmą, ir bylos faktinės aplinkybės leido teismui padaryti šivadą, kad, nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, gal būt ieškovui palankaus teismo sprneidmo įvykdymas gali pasiunkėti ar pasidaryti negalimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesiejamas su ieškinio pagrįstumu ar nepagrįstumu, nes tokią išvadą teismas padaro išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs ir įvertinęs įrodymų visetą (CPK 185 str.). Apeliantės argumentų, susijusių su ieškinio nepagrįstumu įvertinimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje iš esmės reikštų pasisakymą dėl ieškinio pagrįstumo ir bylos išsprendimą iš esmės, todėl teismas nepasisako dėl tokių atsakovės nurodytų aplinkybių.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką), nėra absoliuti, todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Atsakovas gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė atsakovės turto areštą, motyvuodamas ieškinio didele suma (695 000 Lt). CPK 178 straipsnis nustato šalių pareigą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovė atskirajame skunde nors ir nurodė, kad jos finasninė padėtis gera, tačiau nepaneigė pirmos instancijos teismo nutartyje konstatuotų faktinių aplinkybių, kad jai nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra didesnė nei nustatyta VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu. Taip pat ji nepateikė įrodymų apie turimas piniginės lėšas. Įvertinus faktines aplinkybes, sprendžiama, kad apeliantė neįrodė, jog pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė ir ieškovui palankaus sprendimo atveju šią sumą ji galės sumokėti.
Atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės nurodytas argumentas, kad teismas be pagrindo taikė laikinasias apsaugos priemones jai priklausančiam ginčo turtui visa apimtimi, kai ieškiniu prašoma priteisti tik pusę šio turto vertės. Kaip minėta, reiškiamo reikalavimo dydžio pagrįstumo klausimas šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjamas, teismas vertina ar pareiškus tokio dydžio turtinį reikalavimą atsakovė, kaip fizinis asmuo, sugebės įvykdyti, gal būt, ieškovui palankų teismo sprendimą. Nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimas yra pareikštas 695 000 Lt sumai, ši suma kildinama iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių teismo areštuotų butų įsigijimo ir įrengimo darbų vertės. Atsižvelgian tį tai, daroma išvada, kad pirmos instancijos teismo sprendimas areštuoti turtą, iš kurio kildinamas ginčo objektas, atitinka įstatyme nustatytus teisingumo, protingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
CPK 148 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, tačiau toks šalies prašymas turi būti argumentuotas ir pagrįstas, nesuteikiantis šį prašymą pareiškusiai šaliai perdėto pranašumo. Teismo nuomone, apeliantės prašomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būdas – gautų lėšų, pardavus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), areštą, nėra pakankama ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonė, jau vien dėl to, kad buto pardavimo kaina yra nepakankama ieškinio reikalavimams užtikrinti. Be to, šis turtas dar nėra parduotas ir pinigų už jo pardavimą atsakovė negavo. Taip pat nėra įrodymų (preliminarių sutarčių, susirašinėjimų), kad šio turto pirkėjas jau yra ir butas tikrai bus parduotas.
Pažymėtina, kad atsakovė, siekdama jos turtui pritaikyto arešto panaikinimo, gali CPK 148 straispnio 2 dalies pagrindu ieškinio reikalavimų užtikrinimui į teismo depozitinę sąskaitą įnešti ieškovo reikalaujamą sumą ar pateikti laidavimą patvirtinančius įrodymus.
Įvertinus bylos faktines aplinkybes, prieinama prie išvados, kad į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.