Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio, nurodančio gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) rajonas (duomenys neskelbtini) kaimas, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. rugpjūčio 15 d., 5 val. 20 min., Vilniuje, T.Narbuto gatvėje, E. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz SLK200“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,74 promilių lengvas girtumas, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu E. B. pripažino 2013 m. rugpjūčio 15 d. naktį įvairiuose Vilniaus miesto baruose vartojęs alkoholinius gėrimus, o vėliau apie 5 val. 20 min., Vilniuje, T.Narbuto gatvėje, vairavęs automobilį, tačiau teigė, kad išgėrė tik nedidelį kiekį alaus, todėl jautėsi gerai ir nemanė, kad alkoholio koncentracija viršys įstatymais leistiną normą. Be to, E. B. paaiškino, kad buvo priverstas sėsti už automobilio vairo, kadangi jo sužadėtinė pasijautė blogai, jai prasidėjo pilvo spazmai, o išsikviesti taksi automobilį nebuvo galimybių, todėl jis privalėjo parvežti ją namo. E. B. supranta, kad pasielgė netinkamai ir nepagalvojo apie galimas pasekmes. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi ir prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi jis dirba vairavimo instruktoriumi auto mokykloje ir netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteks darbo, o tuo pačiu ir pragyvenimo šaltinio.

Kad E. B. 2013 m. rugpjūčio 15 d. vartojo tik nedidelį kiekį alaus, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja D. L., kuri taip pat teigė, kad jos sužadėtinis E. B. buvo priverstas automobiliu parvežti ją namo, kadangi jai buvo prasidėję pilvo skausmai.

Motyvuojamoji dalis

Be E. B. prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, jo kaltė vairavus automobilį neblaiviam, įrodoma administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), alkoholio kiekio matuoklio parodymais (b.l. 8), iš kurių matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 15 d. 5 val. 20 min., Vilniuje, T.Narbuto gatvėje, E. B., būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,74 promilių girtumas, vairavo automobilį „Mercedes –Benz SLK200“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini).

E. B. veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

Nors E. B. teigia, kad vairuoti transporto priemonę jis buvo priverstas dėl to, kad jo sužadėtinė pasijuto blogai ir ją reikėjo parvežti namo, tačiau iš E. B. ir liudytojos D. L. paaiškinimų matyti, kad D. L. sveikatos būklė nereikalavo skubios medikų pagalbos, šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad jie nekvietė greitosios medicinos pagalbos, o D. L. teigimu, į medikus ji dėl sveikatos būklės nei tą, nei kitą dieną nesikreipė, todėl teismas daro išvadą, kad E. B. veiksmai nebuvo sąlygoti būtinojo reikalingumo (ATPK 17 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. ir liudytojos D. L. paaiškinimus apie tai, kad 2013 m. rugpjūčio 15 d. naktį jie negalėjo išsikviesti taksi automobilio, kadangi tokia paslauga nebuvo teikiama dėl taksi automobilių trūkumo (užimtumo), teismas vertina kritiškai, kadangi jie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

E. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo posėdžio metu tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B., tiek jo atstovas prašė teismo taikyti E. B. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas ir neskirti jam ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos privalomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-1-1396/2007, Nr. N-17-103/2007). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. nurodyta aplinkybė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels jam neigiamas pasekmes – jis neteks darbo ir pragyvenimo šaltinio, pati savaime negali būti laikoma ypatinga aplinkybe, leidžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti įstatyme numatytos privalomosios administracinės nuobaudos.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama tiek asmens nubaudimo, tiek prevencinių tikslų, visuomenės interesą įstatymu iškeliant aukščiau už asmeninį. Prevencinėmis priemonėmis ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu ir gresiančia įstatyme numatyta administracine nuobauda. Teismas mano, kad administracinės nuobaudos paskyrimu teisės pažeidėjui sukeltos atitinkamos neigiamos pasekmės arba neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias nuobaudas. Nors E. B. teigia, kad jis nežinojo apie Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, reglamentuojančius neblaivių vairuotojų atsakomybę už padarytus pažeidimus, tačiau jis, pats būdamas transporto priemonių vairavimo instruktoriumi, turėjo žinoti, kad prieš vykstant automobiliu į kitą šalį, būtina susipažinti su tos šalies eismo saugumo įstatymais bei kelių eismo taisyklėmis ir atsakomybe už padarytus pažeidimus, todėl jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neatsakingai ir neapdairiai, o veikdamas tokiu būdu, jis pats turi prisiimti ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidimą pripažįsta, gailisi, į jo asmenybę – nebaustas administracine tvarka nei Lietuvos Respublikoje, nei Italijos Respublikoje, taip pat į tai, kad byloje nėra nustatyta jokių išskirtinai pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurioms esant būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijose numatyta minimali, ir mano, kad jam skirtina ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

E. B. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 1000 (vieno tūkstančio) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.