- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-13
- Bylos Nr.
- 1S-254-557/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamosios N. J. gynėjo adv. R. Lupeikos skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009-11-02 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Palangos m. PK KPS tiriamoje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 09-1-02302-06 įtariamoji N. J. 2009-06-05 pareiškė prašymą nušalinti ikiteisminį tyrimą atliekančią tyrėją L. Piktuižienę bei atlikti eilę papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Palangos m. apylinkės prokuratūros prokuroras G. Pikčiūnas 2009-06-08 nutarimu įtariamosios prašymo netenkino. Advokatas R. Lupeika, 2009-06-18 įstojęs į procesą įtariamosios N. J. gynėju, šį prokuroro nutarimą 2009-06-22 apskundė Palangos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Palangos m. apylinkės prokuratūros prokuroras G. Pikčiūnas, nelaukdamas skundo nagrinėjimo rezultatų, 2009-06-26 byloje surašė kaltinamąjį aktą ir 2009-06-30 perdavė bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Palangos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, išnagrinėjusi gynėjo skundą, 2009-11-02 nutartimi skundą paliko nenagrinėtu motyvuodama tuo, jog šioje byloje ikiteisminis tyrimas yra pasibaigęs, tuo tarpu skundai dėl prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų ikiteisminio tyrimo teisėjui gali būti paduoti tik ikiteisminio tyrimo metu. Vėliau gauti skundai turi būti nagrinėjami teismo, kurio žinioje yra byla.
Šalies argumentai
Įtariamosios N. J. gynėjas skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009-11-02 nutartį ir įpareigoti Palangos miesto apylinkės teismą išnagrinėti skundą bei priimti procesinį sprendimą. Nurodo, kad nutartis nėra pagrįsta, motyvuota ir teisėta, nes tinkamai neatsižvelgta į skundo esmę ir prasmę, todėl naikintina dėl sekančių motyvų:
1. Skundą galimai išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes skundą nagrinėjo ne ikiteisminio tyrimo teisėjas. BPK 19 straipsnyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas yra apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus. Skundas buvo paduotas dar tuo metu, kai vyko ikiteisminis tyrimas, o tai reiškia, kad tik ikiteisminio tyrimo teisėjas turėjo teisę šį skundą nagrinėti. Iš 2009-11-02 Palangos miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad skundą nagrinėja apylinkės teismo teisėja. Todėl laikytina, kad šiuo atveju yra pažeisti BPK 19 straipsnis ir 173 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kur numatyta, kad tik ikiteisminio tyrimo teisėjas nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų.
2. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad priimdama sprendimą skundą palikti nenagrinėtu, teisėja vadovavosi BPK 64 straipsnio 2 dalimi, kuris reglamentuoja, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas per penkias dienas nuo skundo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutarimą ar nutartį. Viena vertus, jeigu teisėja galimai nebuvo paskirta teismo pirmininko atlikinėti ikiteisminio tyrimo veiksmų, tai priimdama nutartį, ji pažeidė BPK 64 straipsnį ir neturėjo teisės šiuo straipsniu vadovautis, nes ši norma taikoma tik tuomet, kai skundą nagrinėja ikiteisminio tyrimo teisėjas. Antra vertus, teisėja konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla su kaltinamuoju aktu 2009-06-26 perduota į Klaipėdos apygardos teismą, o 2009-07-02 Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymu byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl šioje stadijoje teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi priimti nutartis (BPK 253 straipsnio 1 dalis), nors tuo pat metu teisėja, palikdama skundą nenagrinėtu, vadovaujasi BPK 64 straipsnio 2 dalimi. Iš to seka, kad jeigu jau nebėra ikiteisminio tyrimo, tai tuomet ir nebegali būti taikomas 64 straipsnis. Todėl laikytina, kad nutartis yra prieštaringa teisės taikymo atžvilgiu ir negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta.
3. Jeigu laikyti, kad teisėja turėjo ikiteisminio tyrimo teisėjo teises ir tinkamai vadovavosi BPK 64 straipsnio 2 dalies norma, tai tuomet yra pažeista komentuojamo straipsnio dalis, nes šioje teisės normoje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą patenkina arba skundą atmeta. Tarpinio varianto, kaip skundo palikimas nenagrinėtu, BPK 64 straipsnio 2 dalis nenumato. Iš to seka, kad Palangos miesto apylinkės teismas netinkamai išsprendė skundą, netinkamai taikė 64 straipsnio 2 dalį, ir tuo galima konstatuoti bei pripažinti, jog yra pažeistos N. J. teisės ir teisėti interesai, numatyti BPK 10 straipsnio 2 dalyje, kur imperatyviai numatyta, kad teismas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų.
4. Palangos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs 2009-06-22 skundą nedalyvaujant nei gynėjui, nei pačiai N. J., pažeidė BPK 64 straipsnio 4 dalį, kur numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėjant skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį turi būti kviečiami prokuroras, įtariamasis, įtariamojo gynėjas. Kaip matyti iš Palangos miesto apylinkės teismo pranešimų apie posėdžio vietą ir laiką, teisėja nusprendė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tiek gynėjas, tiek N. J. teismui pateikė motyvuotus prašymus nenagrinėti skundo, nes negali posėdžiuose dalyvauti dėl objektyvių priežasčių. Teismui buvo teikiami įrodymai, pagrindžiantys prašymus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisėja klausė prokuroro nuomonės dėl galimumo nagrinėti skundą nedalyvaujant kitoms šalims, kuris paaiškino, kad skundas nagrinėjamas pakankamai ilgai ir nenurodoma, ar bus pateikta papildomų įrodymų. Viena vertus, laikytina, kad tiek gynėjo, tiek N. J. teisės buvo pažeistos, nes negali būti pripažinta pagrindu skundą nagrinėti šalims nedalyvaujant, jog skundas yra ilgai nagrinėjamas. Galima būtų atkreipti dėmesį į tai, kad pats ikiteisminis tyrimas vyko daugiau nei 3 metus, ko negalėjo įtakoti pati N. J.. Todėl šiuo atveju teismas pažeidė BPK 10 straipsnio 2 dalį ir 64 straipsnio 4 dalį, nes nebuvo užtikrinta šalių teisės ir teisėti interesai.
5. Skundžiamos nutarties dėstomojoje dalyje išskirtinis dėmesys skirtas į kaltinamąjį aktą, nurodoma, jog skunde neteikiama jokių argumentų, susijusių su kaltinamojo akto neatitikimu BPK 219 straipsnio reikalavimams. Šie teismo nutartyje išdėstyti argumentai visiškai nėra suprantami, todėl laikytina, kad teismas peržengė skundo nagrinėjimo ribas, nes galimai neįsigilino į skundo turinį ir jo prasmę. N. J. gynėjas skundą dėl prokuroro 2009-06-08 nutarimo pateikė 2009-06-22, t. y. tuomet, kai ikiteisminis tyrimas dar nebuvo baigtas ir jokio kaltinamojo akto nebuvo surašyta. Skundas buvo susijęs su tyrėjos nušalinimu nuo ikiteisminio tyrimo ir įpareigojimu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Todėl negalima pripažinti, kad teismas motyvuotai išnagrinėjo skundą ir dėl jo priėmė procesinį sprendimą, o tai reiškia BPK 64 straipsnio 2 dalies pažeidimą, kuriame nurodyta, kad teismas nutartyje arba turi nurodyti prokuroro padarytą pažeidimą ir pasiūlyti jį pašalinti, arba skundą atmesti, nurodant motyvus, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestu. Teismo nutartyje visiškai nėra pasisakyta, ar prokuroras teisingai išsprendė nušalinimo klausimą, ar prokuroras teisingai nusprendė, kad nereikia atlikti tyrimo veiksmus.
Pažymėtina, kad N. J. teisė teikti pareiškimą dėl nušalinimo yra numatyta BPK 57 straipsnyje, teisė teikti prašymus atlikti procesinius veiksmus, numatyta BPK 178 straipsnio 2 dalyje. Kodeksas numato proceso dalyvių teisę teikti skundus dėl pareigūnų ir prokurorų veiksmų (BPK 62 - 63 straipsniai, 178 straipsnio 3 dalis) ir skundų nagrinėjimo tvarką. Kaip matyti iš 2009-06-22 Palangos miesto apylinkės prokuratūrai N. J. gynėjo pateikto prašymo, buvo prašyta bylos su kaltinamuoju aktu neperduoti Klaipėdos apygardos teismui, kol Palangos miesto apylinkės teismas neišnagrinės skundo dėl 2009-06-08 nutarimo. Tačiau prokuroras, kontroliavęs ir organizavęs ikiteisminį tyrimą, buvo linkęs nepaisyti N. J. teisių, dėl ko šiuo metu yra sukurtas teisinis kazusas, nes iš vienos pusės ikiteisminiame tyrime įtariamoji turi teisę nustatytais terminais teikti prašymus ir skundus, o iš kitos pusės prokuroras turi išimtinai jam suteikta diskrecijos teise vertinti duomenų pakankamumą ikiteisminiame tyrime, surašyti ir pateikti kaltinamąjį aktą, tuo esmingai pažeidžiant proceso dalyvio teises ir teisėtus interesus, realizuojant savo procesines teises, nors jis ir yra suvaržytas BPK 10 straipsnio 2 dalyje išdėstytomis nuostatomis. Dėl procesinių normų taikymo ikiteisminiame tyrime, ar teisės normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui, N. J. jau pateikė prašymą Klaipėdos apygardos teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų pateikimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tyrėjos L. Piktuižienės, atlikusios šį ikiteisminį tyrimą, atžvilgiu Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas tarnybinis patikrinimas, nes buvo nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime buvo galimai neteisėtai nuslėpti advokato L. Straukos rašytiniai prašymai dėl proceso veiksmų atlikimo, kiti svarbūs dokumentai, kurie turi labai didelę reikšmę dėl veikos kvalifikacijos. Tarnybinis patikrinimas nebaigtas iki pat šiol. Nors prokuroras, kontroliavęs šį ikiteisminį tyrimą, ir buvo 2009-06-22 informuotas apie tai, prašyta atlikti veiksmus, tačiau vėlgi prašymai buvo atmesti, kaip nepagrįsti. Šis atvejis tik įrodo, kad ikiteisminis tyrimas N. J. atžvilgiu buvo neobjektyvus, tendencingas, pažeidžiantis jos teises ir teisėtus interesus. Palangos miesto apylinkės teismo nutartis naikintina, o Palangos miesto apylinkės teismas yra įpareigotinas tinkamai išnagrinėti skundą, priimant vieną iš procesinių sprendimų - arba skundą tenkinti, arba skundą atmesti.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
BPK 64 str. 6 d. nustato, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, BPK 64 str. tvarka priimtas dėl prokuroro nutarimų, yra galutinis ir neskundžiamas, išskyrus atvejus, kai BPK numato jo apskundimo galimybę. Nagrinėjamu atveju gynėjas skundžia ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį, kuria jo skundas dėl prokuroro nutarimo paliktas nenagrinėtu, t. y. neišnagrinėtas iš esmės. Tokia nutartis, aukštesniojo teismo nuomone, gali būti skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka, kaip tai nustato BPK 440 str. 1 d.
BPK 64 str. 1 d. numato, kad skundai dėl prokuroro nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Skundas dėl prokuroro 2009-06-08 nutarimo ikiteisminio tyrimo teisėjai buvo paduotas 2009-06-22, dar tebevykstant ikiteisminiam tyrimui, todėl ikiteisminio tyrimo teisėja neturėjo teisės palikti skundą nenagrinėtu vien dėl to, kad skundo nagrinėjimo metu byla su kaltinamuoju aktu jau buvo perduota nagrinėti teismui. Toks skundo palikimo nenagrinėtu pagrindas aiškiai prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms apskundimą ikiteisminio tyrimo metu. Remiantis išdėstytu, nepagrįsta, o tuo pačiu ir neteisėta ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis palikti skundą nenagrinėtu naikinama.
Vienok skundo argumentus, kuriais grindžiamas gynėjo prašymas įpareigoti ikiteisminio tyrimo teisėją iš esmės išnagrinėti jo skundą, aukštesnysis teismas pripažįsta nepagrįstais, ir štai dėl ko.
Pagal BPK 60 str. 4 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo išsprendžia prokuroras, priimdamas tuo klausimu nutarimą. BPK 63 str. 1 d. nustato, kad prokuroro nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jeigu aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia proceso dalyviams teisės prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnui pareikšto nušalinimo atmetimo skųsti tiesiogiai ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaip matyti iš byloje sukauptos medžiagos, prokuroro 2009-06-08 nutarimas dalyje dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnei pareikšto nušalinimo atmetimo aukštesniajam prokurorui nebuvo skundžiamas, todėl šio nutarimo apskundimas ikiteisminio tyrimo teisėjui negalimas.
BPK 178 str. 2 d. numato, jog įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę raštu prašyti prokurorą atlikti BPK XII ir XIV skyriuose numatytus veiksmus. BPK 178 str. 3 d. nustato, jog prokuroro nutarimą atsisakyti atlikti prašomus veiksmus turi teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui tik prašymą dėl tokių veiksmų atlikimo pateikęs asmuo. Kaip jau minėta, prašymą atlikti eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų 2009-06-05 pareiškė įtariamoji N. J.. Todėl pagal BPK 178 str. 3 d. nuostatas tik ji pati ir galėjo apskųsti prokuroro nutarimą atsisakyti atlikti prašomus veiksmus. Kadangi skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui yra paduotas ne įtariamosios, o jau po 2009-06-05 prašymo padavimo 2009-06-18 į procesą įstojusio jos gynėjo, kuris procesiškai nėra susijęs su įtariamosios 2009-06-05 prašymo pareiškimu, laikytina, jog šioje dalyje skundas yra paduotas neturinčio teisės jį paduoti asmens.
Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose apskundimą ikiteisminio tyrimo metu, nėra aptartas atvejis, kuomet ikiteisminio tyrimo teisėjui paduodamas įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas. Todėl aukštesnysis teismas duotoje situacijoje laiko galimu pagal analogiją taikyti BPK 323 str. 1 d. taisykles, reglamentuojančias atvejį, kuomet yra paduodamas nesilaikant nustatytų reikalavimų surašytas apeliacinis skundas. Nustačius, jog skundas paduotas neturinčio teisės jį paduoti asmens (dalyje, kurioje skundžiamas prokuroro nutarimas atsisakyti atlikti prašomus ikiteisminio tyrimo veiksmus) ir nesilaikant nustatytos prokuroro nutarimų apskundimo tvarkos (dalyje, kurioje skundžiamas prokuroro nutarimas atsisakyti nušalinti ikiteisminio tyrimo pareigūnę), priimti skundą atsisakoma, o procesas dėl skundo nutraukiamas. Tokiu sprendimu kaltinamosios N. J. teisė į gynybą kokiu nors būdu nėra suvaržoma, kadangi prašymą dėl gynybos nuomone reikalingų papildomų tyrimo veiksmų atlikimo kaltinamoji ir jos gynėjas turi teisę paduoti betarpiškai bylą nagrinėjančiam teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį, ir priimti dėl skundo naują sprendimą:
atsisakyti priimti įtariamosios N. J. gynėjo adv. R. Lupeikos skundą dėl Palangos m. apylinkės prokuratūros prokuroro G. Pikčiūno 2009-06-08 nutarimo, ir procesą dėl šio skundo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.