Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis I. A. 2019 m. birželio 26 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasindamas padegti savo motiną R. A. ir jos namus, atsinešė į namus plastikinę talpą su benzinu, taip grasindamas bei ketindamas padegti terorizavo nukentėjusiąją R. A., kas sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai R. A. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su broliu I. A. gyvena pas motiną R. A., jai priklausančiuose namuose, esančiuose P(duomenys neskelbtini). I. A. niekur nedirba, jis būna namuose, piktnaudžiauja alkoholiu, beveik kiekvieną dieną geria alų. Alkoholiu jį vaišina draugai, kartais jis pats kiek užsidirba. M. R. A. taip pat dirba, jie pagrindine išlaiko I. A.. Šis namuose nė piršto nepadeda, nieko nesugeba. I. A. būdamas girtas kimba prie motinos iš jos reikalaudamas tai pinigų, tai cigarečių. Kai mama neduoda jis pradeda ją savo kalbom terorizuoti. Tai vyksta jau kokie trys metai. Kai jis būna namuose, brolį apramina. I. A. mamai pridaro bėdos kai jo nebūna, t. y. jei ji jam neduoda cigarečių ar pinigų ant alaus, jis tranko duris, daiktus, buvo atjungęs elektrą, todėl mama užsirakina kambaryje ir bijo išeiti, nes būna brolio terorizuojama. Gyvybės atimti mamai brolis negrasina. 2019 m. birželio 26 d., apie 16.30 val., grįžo namo. Namuose buvo mama ir brolis. Kažkas paskambino broliui ir jis išėjo. Išeidamas nebuvo girtas. Namuose liko su mama. I. A. namo grįžo apie 22 val., buvo girtas, prašė jam duoti cigarečių, jis nedavė. Girdėjo, kad brolis nuėjo į kambarį pas mamą. Mama jam cigarečių taip pat nedavė, todėl jis baisiausiai pasiuto ir plūdo mamą visokiais žodžiais. Net neklausė ką jis jai sakė, tik išgirdo, kad pasakė, jog padegs namus. Išėjęs į lauką pažiūrėti pamatė, kad I. A. iš namo nuėjo tiesiai į garažą, kur paėmė plastikinį šviesios spalvos 5 l talpos bakelį su jame įpiltu benzinu sumaišytu su tepalu, skirtą žoliapjovei. I. A. sakydamas, kad padegs namus nešiojosi aplink namą bakelį su benzinu rėkdamas, kad padegs. Išsigando, kad jo grasinimai realūs ir jis gali padegti namus, nes jis tuo grasino ir nešiojosi aplink namą benziną šaukdamas „padegsiu“. Mama buvo namo viduje. Išbėgęs į lauką atėmė iš jo bakelį su benzinu, o motina tuo metu iškvietė policiją. I. A. išgirdęs, kad motina kviečia policiją pabėgo. Mama labai išsigando šio įvykio. Gerai, kad jis dar buvo namuose, nes I. A. būtų visai ją užterorizavęs ir galbūt įvykdęs savo grasinimą (b. l. 26-27).

2019 m. birželio 26 d. pareikšimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu yra vieno aukšto mūrinis namas, vienas ūkinis pastatas. Nei name, nei kieme sugadintų, išmėtytų daiktų, kitų grumtynių požymių nėra. Gyvenamojo namo verandoje prie 3 įėjimo padėta 5 l talpos plastikinis bakelis su raudonu skysčiu turinčiu benzino kvapą. Bakelis su skysčiu paimtas, kaip tyrimui reikšmingas objektas. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų nerasta, nepaimta (b. l. 6-9, 11-15).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Tai formalioji nusikaltimo sudėtis: nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimų pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas, nusikaltimo motyvai ir tikslai gali būti įvairūs. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad nukentėjusiajam savo neteisėtais veiksmais sukelia stresą nerimą, baimę ir nori taip veikti.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, Nr. 2K-142/2007, Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-341/2010).

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, liudytojo parodymais, bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, todėl daro išvadą, kad I. A. padarė nusikaltimą ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 dalis), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu kaltinamajam pretenzijų neturi, žala nukentėjusiajai nepadaryta. I. A. neteistas (b. l. 45), tačiau 7 kartus baustas administracine tvarka (b. l. 38-44), 6 kartus nustatytas sunkus girtumas, turi galiojančių administracinių nuobaudų kas rodo, jog kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, kaltinamojo požiūris į gyvenimą nesikeičia, jis ir toliau linkęs pažeidinėti įstatymus. Kaltinamais niekur nedirba (b. l. 37), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 35), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 34).

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, t. y. nors kaltę ir pripažino, tačiau kritiškai nevertina savo elgesio pavojingumo, nukentėjusiosios atsiprašė tik teisiamojo posėdžio metu, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu, žala nukentėjusiajai nepadaryta, mažesnį nei straipsnio už šį nusikaltimą sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis jauno amžiaus, turi realias galimybes susitvarkyti gyvenimą taip, kad nereikėtų nusikalsti ar daryti kitus teisės pažeidimus, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis I. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 26 d. 23.20 val. iki 2019 m. birželio 27 d. 16.22 val. (b. l. 50-51, 52), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-63), kuri vadovaujantis BPK 139 straipsnio 3 dalimi, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 8, 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu atsiprašyti nukentėjusio asmens, per 2 (du) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto išskyrus jei tai susiję su darbu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 26 d. 23.20 val. iki 2019 m. birželio 27 d. 16.22 val., 1 (vieną) parą sulaikymo prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

I. A. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsniu,

- jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu įvykdys jam nustatytą pareigą ir nepadarys šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;

- jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys jam paskirtų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką;

- jeigu jis vykdys jam paskirtą pareigą, tačiau padarys administracinių nusižengimų, už kuriuos jam bus taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų teismo paskirtų bei įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu galės jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų;

- jeigu jis be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys naujus administracinius nusižengimus, už kuriuos jam bus taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.