- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- 1S-895-493/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50300-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. (R. K.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2019 m. rugsėjo 25 d. priimtą nutarimą Nr. 357-132 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmės subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 20 MGL bauda.
2. Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 27 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. rugsėjo 25 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-132 nutarta taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, yra skatintas, bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi, dirba, šiuo metu jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Be to, R. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir daro pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – yra išnykę du kriminogeniniai veiksniai, o nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 82 balų (buvo 102 balai), todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad R. K. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir ji yra artima aukštai, be to net 42 balus sudaro kintantys veiksniai. Taip pat, nuteistajam vis dar nustatomi 4 kriminogeniniai veiksniai. Įvertinta ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, o neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė. Apylinkės teismas sprendė, kad nuteistojo pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis R. K. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išimtinai vadovavosi pataisos namų psichologės rekomendacija ir neatsižvelgė į pataisos namų administracijos nuomonę. Visgi, tik administracijos darbuotojai dalyvauja nuteistojo auklėjime ir geriausia žino apie nuteistąjį. Nuteistasis pažymi, kad yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas lygtinio paleidimo klausimas, už gerą elgesį kelis kartus skatintas, bausmės atlikimo metu įgijo specialybę, dalyvauja elgesio korekcijos programoje, į kurią jam suteikta teisė išvykti be palydos. Nuteistasis taip pat nurodė, kad palaiko socialinius ryšius su artimaisiais bei turi pastovią gyvenamąją vietą. Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė į visas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes ir pernelyg sureikšmino psichologės išvadas, kurią ji padarė su nuteistuoju dirbusi vos 15 minučių. Nors teismas nurodė, kad nuteistasis nėra susitaręs dėl darbo lygtinio paleidimo atveju, tačiau, anot nuteistojo, tai yra neįmanoma, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytuje, o lygtinio paleidimo atveju gyventų Vilniuje. Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jog nuteistasis minimalizuoja savo kaltę, kadangi teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę jis pripažino visiškai.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Pažymėtina, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad lygtinio paleidimo taikymas R. K. šiuo metu nėra tinkama poveikio priemonė, t. y. kalinimo sąlygas jam švelninti netikslinga.
9. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta, kadangi ji priimta atsižvelgiant tik į neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau su šiais teiginiais sutikti negalima, nes apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo, atsižvelgė tiek į teigiamai, tiek į neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Tai, kad R. K. netenkina priimtas sprendimas, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.
10. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog laisvės atėmimo bausmę R. K. atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, be to, jam paskirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu, kuriuo R. K. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė už dar vieno smurtinio nusikaltimo padarymą. R. K. anksčiau septynis kartus teistas, nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, asmeniui ir anksčiau tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, kas rodo, jog nuteistojo charakteristika turi būti vertinama itin atidžiai, nes jis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo nesimoko. Teisėjų kolegija įvertina tai, jog R. K. būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Kaip jau minėta, R. K. anksčiau jau buvo parodytas teismo pasitikėjimas – praeityje jis buvo tris kartus paleistas lygtinai, taip pat, du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo, priešingai, nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu. Nors nuteistasis nurodo, kad socialinio tyrimo išvadoje nepagrįstai nurodyta, jog jis yra linkęs minimalizuoti savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ją perkeldamas sugyventinei, tačiau pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvados rengėjai atsižvelgė ne į teisminio nagrinėjimo metu nuteistojo poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų, tačiau į nuteistojo mąstymą ir elgesį pataisos įstaigoje bausmės atlikimo metu, todėl Socialinio tyrimo išvadoje suformuotais teiginiais netikėti nėra pagrindo.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, nuteistasis priskiriamas vidutinei rizikos grupei – 82 balai pagal OASys metodiką, todėl būtina nustatyti reikšmingą pažangą mažinant nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurių R. K. vis dar išskiriami keturi – ankstesni teisės bei režimo pažeidimai (būdingas smurtinių nusikaltimų modelis), finansiniai sunkumai (dideli ieškiniai), mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas), smurtinis elgesys, pavartojus alkoholį. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad didesnę dalį (42 balai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo sudaro būtent dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis teigiamu elgesiu pataisos įstaigoje vis dar gali sumažinti. Be to, įvertinus ankstesnių teistumų pobūdį, svarbu ir tai, kad pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika taip pat įvertinta kaip vidutinė. Svarbu pažymėti, kad nuteistasis tik iš dalies vykdo ir socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kadangi šiuo metu nevyksta į anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos susirinkimus bei nedalyvauja Pykčio ir agresijos valdymo programoje. Pažymėtina, kad šios priemonės yra ypatingai svarbios, kadangi nuteistasis smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs, be to, pats nuteistasis pripažįsta, jog alkoholis turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.
12. Abejonių tinkamu R. K. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Kaip matyti iš apygardos teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis pagal vykdomuosius raštus privalo išmokėti 12 093,02 Eur, išmokėta suma sudaro 414,47 Eur, kas neabejotinai yra papildoma finansinė našta nuteistajam. Tuo tarpu skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis laisvėje turėtų užtikrintą darbo vietą ar bent būtų domėjęsis galimybėmis įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo jo darbinės motyvacijos, išėjus į laisvę, stoką. Vien tai, kad nuteistasis nurodo, kad negali susirasti darbo (duomenys neskelbtini), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), šios išvados nepaneigia.
13. Visos šios aplinkybės, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje, ypač turint omenyje, jog nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taip pat pažymėtina, jog iš 82 nusikalstamo elgesio rizikos balų net 42 balus sudaro kintantys, dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis dar gali koreguoti. Esant šioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas R. K. iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
15. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, R. K. teisė į teisingą ir nešališką teismą nebuvo pažeista, priimant skundžiamą nutartį buvo atsižvelgta tiek į teigiamai, tiek į neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Konstatuojama, jog Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės aktų reikalavimus, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. K. (R. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.