Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-219-736/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-23
Bylos Nr.
1-219-736/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Brigadierius
Civilinis ieškovas
N. J.
Kaltinamasis
R. E.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Baudžiamoji byla Nr. 1-219-736/2013;proceso Nr. 1-66-1-00428-2013-4;procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.;

1.1.8.13.; 1.2.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

(S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 23 d.

KėdainiaiKėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius,

sekretoriaujant Ingai Leikauskienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. J., jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. E. 2013 m. balandžio 21 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą peiliu dūrė N. J. į pilvą, padarydamas jam kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo žaizdą lydimą plonžarnės, nusileidžiančios storžarnės pasaito ir kairio inksto pažeidimą, šiais veiksmais dėl kiauryminės durtinės-pjautinės pilvo žaizdos lydimos plonžarnės, nusileidžiančios storžarnės pasaito ir kairio inksto pažeidimo nukentėjusiajam sunkiai sutrikdė sveikatą, jį sunkiai suluošino.

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. balandžio 21 d. su kaimynu gėrė alkoholį, po to atsigulė miegoti. Jį pažadino sūnus, girdėjo kieme triukšmą. Pasiėmęs peilį, išbėgo į kiemą, ten buvo tamsu, maždaug 4-5 metrų atstumu nuo durų pajuto smūgį kumščiu į veidą ir tuomet tam žmogui dūrė peiliu. Po įdūrimo išsigando, atėjo į kambarį, padėjo ant stalo kruviną peilį ir pasakė žmonai, kad skambintų policijai, greitajai, nes žmogui įdūrė ir nuėjo miegoti. Kam įdūrė nematė, tik suprato, kad žmogui. Kambaryje tuo metu buvo žmona ir du vaikai. Blaivus tokio dalyko nepadarytų, gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka, su nukentėjusiojo turtine žala taip pat sutinka, tik neturtinė žala yra per didelė. Pažada stengtis atlyginti padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis N. J. parodė, kad nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas jo merginą Ž.. Beldė į langą, kad ji išeitų laukan. Po to, gal 5 metrų atstumu nuo durų, jam kažkas įdūrė į šoną. Moterų kieme nebuvo. Smūgio vyriškiui nesudavė, moteriškės už kaklo nebuvo užkabinęs, negirdėjo, kad kas sakytų „važiuok iš kiemo, nes langus išdaužysiu“. Dėl sužalojimo buvo operuotas, gydomas, dar tebevartoja vaistus, liko vienas inkstas, būna pastoviai silpna. Gailisi ten atsidūręs, buvo girtas, savo kaltės nejaučia. Reiškia ieškinį dėl 229,90 Lt turtinės (100 Lt kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu atlygino) ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja R. E. parodė, kad su vyru buvo grįžę iš Kauno ir kartu su kaimynu gėrė alkoholį, po to atsigulė miegoti. Apie 21.50 val. iš kaimo parėjo dukra G. ir sūnus. Netrukus į kiemą įvažiavo mašina, joje grojo muzika. Kažkas vaikščiojo aplink langus, klausė, kur Ž.. Kieme stovėjo jų (E.) pasiskolinta mašina ir sūnus pamatė, kad kažkas iš atvažiavusių lenda į ją. Ji išėjo į lauką ir pasakė, kad važiuotų greičiau iš kiemo. Ėjo prie svirno, sakė, kad pasiims pagalius ir išdaužys langus jų mašinai. Vienas atvažiavusių, dabar žino, kad tai nukentėjusysis, gal kokie 5-7 metrai nuo namo, griebė jai už kaklo iš nugaros. Trinktelėjo namo durys, tas, kuris laikė, ją paleido, ji nulėkė į kambarį, o vyras tuo metu išlėkė pro duris į lauką. Greitai vyras grįžo laikydamas rankoje kruviną peilį, padėjo ant staliuko ir pasakė, nelieskit peilio, nes jis kažkam įdūrė, liepė skambinti į policiją, greitąją.

Liudytojas G. K. parodė, kad jis, M. K. ir N. J. (jo prašymu) važiavo į B.. M. K. vairavo, nes buvo blaivus, o jis ir N. J. girti. Nuvažiavus, N. J. beldė į namo langą, išėjo vyriškis ir dūrė N. J.. Po to jį vežė į ligoninę. Mano, jei būtų blaivūs, tokių reikalų nebūtų buvę.

Liudytojas M. K. parodė, kad, nuvažiavus į B., jis liko a/m, o draugai išlipo. Atėjo N. ir pasakė, kad bėga kraujas iš šono, matėsi, kad kraujas bėga. Tada nuvažiavo į ligoninę. N. ir G. buvo neblaivūs.

Iš įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolų, fotolentelių (3-8 b. l.) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, sodyba (duomenys neskelbtini). Apžiūrint namą, virtuvėje rastas ir paimtas peilis, užfiksuoti jo individualūs požymiai. Iš tarnybinio pranešimo (2 b. l.) matyti, kad 2013-04-21, apie 22.51 val., į VšĮ „Kėdainių ligoninė“ atvyko N. J. su durtinio pobūdžio sužalojimu pilvo srityje. Pagal pirminę informaciją nustatyta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas (duomenys neskelbtini). Iš specialisto išvados (10-12 b. l.) matyti, kad ant peilio, išimto įvykio vietoje, rankenos rasta kraujo pėdsakų. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas N. J. DNR profilis. Iš daiktų pateikimo protokolo, fotolentelių matyti, kad nukentėjusysis N. J. pareigūnams pateikė mėlynos spalvos marškinėlius, kurie apžiūrėti, požymiai fiksuoti objektų apžiūros protokole (14-16 b. l.). Ant marškinėlių priekio, kairėje pusėje, pastebėta į kraują panašios spalvos dėmė bei 2 cm ilgio kiaurymė. Iš specialisto išvados (32-34 b. l.) matyti, kad įvykio metu N. J. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo žaizda, lydima plonžarnės, nusileidžiančios storžarnės pasaito ir kairio inksto pažeidimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti peiliu, objektyviai užsifiksavę vieno smūgio požymiai, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, N. J. sunkiai suluošintas. 2013-04-21 22.46 val. N. J. nustatytas 2,03 promilių girtumas (19 b. l.), 2013-04-22 02.01 val. R. E. - 2,88 promilių girtumas (48 b. l.).

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis LR BPK 20 str., 301 str. 1 d., ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. E. 2013 m. balandžio 21 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą peiliu dūrė N. J. į pilvą, padarydamas jam kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo žaizdą lydimą plonžarnės, nusileidžiančios storžarnės pasaito ir kairio inksto pažeidimą, šiais veiksmais dėl kiauryminės durtinės-pjautinės pilvo žaizdos lydimos plonžarnės, nusileidžiančios storžarnės pasaito ir kairio inksto pažeidimo nukentėjusiajam sunkiai sutrikdė sveikatą, taip sunkiai suluošino N. J.. Veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti bei įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, skirdamas bausmę, ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltąjį asmenį. Baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. BK 54 str. 3 d. nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse - bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta BK 54 str. 1 d., teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą, bausmę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra viena svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-246/2011).

Kaltinamasis teisiamas pirmąjį kartą, turi galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą (68-70 b. l.), įvykdė tyčinį, baigtą, sunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi; veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybe - nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). R. E. dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas išimtinai teigiamai (80 b. l.), gauna apie 1000 Lt dydžio atlyginimą, išlaiko du nepilnamečius vaikus ir bedarbę žmoną (74-78, 110-114 b. l.), VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (82 b. l.), tačiau turi kitokių sveikatos problemų (118 b. l.). Jis pagal galimybes atlygino dalį padarytos turtinės žalos, atsiprašė nukentėjusiojo. Parenkant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad vėlų vakarą neblaivus nukentėjusysis atvyko į jam nepažįstamų asmenų namus, sutrikdė jų poilsį, sukėlė triukšmą, elgėsi agresyviai. Laikytini patikimais R. E. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisiamojo posėdžio metu, jog nukentėjusysis buvo sugriebęs ją už kaklo; ji neteigė mačiusi, kad nukentėjusysis sudavė R. E. į veidą (jei būtų nesąžininga, galėjo, nors ir nematė, taip sakyti). R. E. teigimą apie tai, jog N. J. sudavė jam į veidą, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti G. E. parodymai. Pažymėtina, kad tiek R. E., tiek ir G. E. parodymai duoti R. E. dar esant areštinėje. Tuo tarpu N. J. parodymų, kad jis minėtų smurtinių veiksmų neatliko negalima laikyti patikimais dar ir dėl to, kad jis ikiteisminiame tyrime (20 ir 21 b. l.) teigė, jog dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena, o bylos nagrinėjimo metu jau ėmė neigti atlikęs smurtinius veiksmus. Vertintina ir tai, kad R. E. iškart po nusikaltimo neslėpė peilio, priešingai, parnešė į virtuvę, prašė jo neliesti, kad išliktų kraujo žymės ir išsaugoti. Be to pasakė, jog sužalojo žmogų, prašė paskambinti ir pranešti apie tai policijai, greitajai – tuo bandydamas išvengti sunkesnių padarinių (tai pripažintina dar viena atsakomybę lengvinančia aplinkybe – BK 59 str. 1 d. 1p.). Darytina išvada, kad R. E., būdamas neblaivus, tik pažadintas iš miego, mieguistas, netinkamai sureagavo į staiga kilusią situaciją tamsiame kieme būtent dėl paminėtų neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų. Kaltinamojo asmenybė ir bylos aplinkybės leidžia teigti, kad nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Vadovaujantis BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d. spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 str. 1 d. sankcijoje, laisvės apribojimą. Tokia bausmės rūšis geriau užtikrins ir nukentėjusiojo interesus – siekimą greičiau gauti priteistą žalos atlyginimą. Į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-04-22 iki 2013-04-23.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. J. pareiškė ieškinį dėl 329,90 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginti (24-27 b. l.). Kaltinamasis sutinka atlyginti turtinę, ir dalį neturtinės žalos. Kaltinamojo pareiga – atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (BPK 115 str. 1 d.). Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, kaltinamajam neprieštaraujant dėl jo dydžio, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atlygino dalį - 100 Lt žalos, nukentėjusysis šios reikalavimo dalies atsisakė. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniu nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga atsiranda ją padariusiam asmeniui (LR CK 6.250 str. 2 d.), t. y. kaltinamajam R. E.. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str.2 d. ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, į tai, kad kaltinamasis yra darbingas, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujamasi ir tuo, kad neturtinės žalos atlyginimas netaptų nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus. Nustatant žalos dydį, vadovautinasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje nustatytais neturtinės žalos atlyginimo lyginamaisiais dydžiais, atsižvelgtina taip pat ir į motyvus, aplinkybes, nurodytas kaltinamajam parenkant bausmę ir nustatant jos dydį. Nukentėjusiajam N. J. nustatytinas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, likusi ieškinio dalis (dėl 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmestina.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 8314,30 Lt nukentėjusiojo N. J. gydymo išlaidų priteisimo (36-40 b. l.) įrodytas, pagrįstas ir tenkintinas visiškai, žala padaryta neteisėtais tyčiniais R. E. veiksmais, todėl iš jo priteistina nurodyto dydžio gydymo išlaidos (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Kėdainių rajono PK (18 b. l.), peilis, kaip nusikalstamos veikos įrankis konfiskuotinas ir sunaikintinas; sugadinti marškinėliai (nukentėjusysis atsisakė juos pasiimti) sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Pašto išlaidos - 27,93 Lt, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo valstybei (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Ir kaltinamajam, ir nukentėjusiajam suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (30, 115-116 b. l.).

R. E. išaiškintina, kad per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo (BK 48 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

R. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., skirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant:

- nuo 23,00 val. iki 6,00 val. būti namuose;

- tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje;

- per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2013-04-22 iki 2013-04-23.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš R. E. nukentėjusiajam N. J. 229,90 Lt (dviejų šimtų dvidešimt devynių litų 90 ct) Lt turtinės ir 20 000 (dvidešimties tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimą; likusią ieškinio dalį (dėl 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmesti.

Priteisti iš R. E. Kauno teritorinei ligonių kasai 8314,30 (aštuonis tūkstančius tris šimtus keturiolika litų 30 ct) Lt nukentėjusiojo N. J. gydymo išlaidų. Pinigai turi būti sumokėti Valstybinei ligonių kasai prie SAM, į. k. 191351679, a. s. Nr. LT 217300010002484333, „Swedbank“ AB Vilniaus apskrities skyrius, banko kodas 73000.

Išieškoti iš R. E. 27,93 (dvidešimt septynis litus 93 ct) Lt pašto išlaidų valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Kėdainių rajono PK: peilį, kaip nusikalstamos veikos įrankį konfiskuoti ir sunaikinti; sugadintus marškinėlius (nukentėjusysis atsisakė juos pasiimti) sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti R. E., kad per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Išaiškinti E. M., kad per bausmės atlikimo laiką privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka

Teisėjas Algimantas Brigadierius