- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-358/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00949-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RYŠIŲ STATYBA“
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RYŠIŲ STATYBA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-798-450/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RYŠIŲ STATYBA“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „INDC“, T. O., V. L., uždarajai akcinei bendrovei „NALETA“, V. J. dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų, reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis A. N., notaras D. B.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „RYŠIŲ STATYBA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2009 m. birželio 25 d. atsakovų UAB „INDC“ ir V. L. sudarytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 90 000 Lt sumos; taip pat pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugpjūčio 19 d. atsakovų UAB „INDC“ ir T. O. sudarytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 90 000 Lt sumos; taikyti restituciją, įpareigojant šio sandorio šalis grąžinti viena kitai visą, ką buvo gavusios pagal šiuos sandorius; pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. L., T. O. ir UAB „NALETA“; pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „NALETA“ ir V. J. Nurodė, kad UAB „INDC“ ir UAB „RYŠIŲ STATYBA“ 2009 m. birželio 29 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. 09/089 dėl 6/10 kV Vingio TP ir 110/35/6 kV VE-2 35 kV skirstyklos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) rekonstravimo darbų. Objekte Vingio TP ieškovas atliko ir pridavė darbų už 101 382,52 Lt. UAB „INDC“ už atliktus ir priimtus darbus su ieškovu neatsiskaitė. Tarp atsakovo UAB „INDC“ ir ieškovo 2009 m. rugpjūčio 20 d. buvo sudarytos rangos sutartys Nr. 09/111 ir Nr. 09/112 dėl telekomunikacijų įrengimo Pikeliškėse ir Glitiškėse. Objekte Pikeliškėse ieškovas atliko ir pridavė darbus už 106 303,58 Lt, o objekte Glitiškėse ieškovas atliko ir pridavė darbus už 29 463,50 Lt. Nepaisant to, kad užsakovas TEO LT, AB pilnai atsiskaitė su UAB „INDC“ už darbus nurodytuose objektuose, ieškovas iki šiol negavo apmokėjimo. 2010 m. vasario 17 d. ieškovas gavo objekto Vingio TP dalyvio UAB „OPS“ raštą ir tuomet ieškovui tapo aišku, jog po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos iš UAB „INDC“ priteisimo, UAB „INDC“ tikėtinai neteisėtai ir nesąžiningai sudarė ginčijamus sandorius (išdavė vekselius), kurių pagrindu buvo pradėtas išieškojimas iš UAB „NDC“. Išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0157/10/00069 ir Nr. 0157/10/00070 buvo pradėtas pagal UAB „INDC“ išduotus vekselius T. O. ir V. L. Vekseliai išrašyti 180 000 Lt sumai, t. y. būtent tokiai sumai, kuri viršija UAB „OPS“ mokėtinas sumas atsakovui UAB „INDC“ ir tuo pačiu viršija ieškovo reikalavimus, susijusius su atliktais rangos darbais objekte Vingio TP. Atsakovas UAB „INDC“ vekselius atsakovams T. O. ir V. L. išdavė, siekdamas nesąžiningai sukliudyti ieškovui (kreditoriui) atgauti apmokėjimą už atliktus rangos darbus. UAB „INDC“ jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. T. O. yra buvęs atsakovo UAB „INDC“ direktorius, kuris vėliau tapo UAB „INDC“ direktoriaus pavaduotoju, t. y. su UAB „INDC“ susijęs asmuo. UAB „INDC“ vekselį, išduotą V. L., UAB „INDC“ vardu pasirašė būtent T. O. Atsakovas V. L. taip pat yra susijęs su kitais atsakovais. Vekseliai sudaryti tikėtinai klastojant dokumentus, t. y. juos pasirašant atgaline data. Kaip matyti iš notaro vykdomųjų įrašų, išieškojimas pagal vekselius buvo pradėtas tik po to, kai ieškovas pareiškė atsakovui UAB „INDC“ savo reikalavimus, nors išieškojimą pagal šiuos vekselius buvo galima pradėti ir anksčiau. Patys vekseliai faktiškai buvo surašyti po ieškovo reikalavimų pareiškimo. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas UAB „INDC“ vekselių išduoti neprivalėjo. Visi atsakovai žinojo, kad ginčijami vekseliai ir išieškojimas pagal juos pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises. Ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis atsižvelgiant į tai, jog šie reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimų panaikinti vekselius bei jų pagrindu padarytus vykdomuosius įrašus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu priėmė ieškovo UAB „RYŠIŲ STATYBA“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 2011 m. kovo 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp T. O., V. L. ir UAB „NALETA“, taip pat dėl 2011 m. kovo 21 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „NALETA“ ir V. J., dėl reikalavimų perleidimo pagal 2009 m. gruodžio 31 d. vekselį; ieškovo UAB „RYŠIŲ STATYBA“ ieškinį atsakovams BUAB „INDC“, V. L., T. O., V. J., UAB „NALETA“ dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų, reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais atmetė; priteisė iš ieškovo UAB ‚RYŠIŲ STATYBA“ valstybei 116,41 Lt bylinėjimosi išlaidų; panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones; grąžino ieškovui UAB „RYŠIŲ STATYBA“ 4 621 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Teismas nurodė, kad ieškovas yra atsakovo UAB „INDC“ kreditorius, kuris Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi įtrauktas į BUAB „INDC“ kreditorių sąrašą su 243 478,08 Lt pagrindinės skolos ir 19 368,43 Lt netesybų finansinio reikalavimo suma. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog neegzistuoja pagrindas pripažinti minėtus sandorius negaliojančiais, kaip pažeidžiančius UAB „INDC“ interesus, prieštaraujančius jos tikslams. Ieškovas neįrodė sąlygų, būtinų sandorių pripažinimui negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Teismas pažymėjo, kad atsakovai V. L. ir T. O. paaiškino, jog vekseliai, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, UAB „INDC“ buvo išduoti atsakovams pagal 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartis, pagal kurias paskolos gavėjui UAB „Statybų verslas“ V. L. paskolino 90 000 Lt, T. O. paskolino 90 000 Lt. 2011 m. kovo 8 d. T. O. ir V. L. perleido savo reikalavimo pagal vekselius teises atsakovui UAB „NALETA“, o 2011 m. kovo 21 d. UAB „NALETA“ perleido tas reikalavimo teises atsakovui V. J.
Teismas sprendė, kad byloje neegzistuoja sąlygos actio Pauliana taikymui, nes nėra pagrindo nustatyti priežastinį ryšį tarp ginčijamų vekselių ir sutarčių sudarymo bei atsakovo BUAB „INDC“ nemokumo ar jo kreditorių teisių pažeidimo. Teismas pažymėjo, jog ieškovas atliko atsakovui UAB „INDC“ darbų ir juos pridavė už 106 303,58 Lt ir 29 463,50 Lt. Šiais pagrindais ieškovas įtrauktas į BUAB „INDC“ kreditorių sąrašą. Ieškovo atstovas iš esmės neginčijo aplinkybės, jog ieškovas vėlavo atlikti prisiimtus pagal sutartis darbus. Ieškovui laiku prisiimtus įsipareigojimus pagal rangos sutartis įvykdžius, jis būtų turėjęs galimybę ir pareigą priduoti darbus, pateikti sąskaitas apmokėjimui dar iki 2009 m. birželio 25 d. paprastojo vekselio V. L. išdavimo, kaip ir iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. vekselio išdavimo T. O. Teismo nuomone, argumentas, jog UAB „INDC“ įregistruota Juridinių asmenų registre tik 2009 m. gegužės 8 d., pats savaime nereiškia, kad bendrovė tiek 2009 m. birželio 25 d., tiek 2009 m. rugpjūčio 19 d. negalėjo pasirašyti vekselių ar pagal 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartis prisiimti įsipareigojimų kaip laiduotojas ar prisiimti papildomą užtikrinimo priemonę ? išduoti vekselius. Ieškovas 2009 metų birželio-rugpjūčio mėnesiais sudarė rangos sutartis su UAB „INDC“. Nors UAB „INDC“ įregistruota tais pačiais metais, tačiau vykdė veiklą, iš kurios tikėjosi gauti pelną, sudarinėjo kitus sandorius, kuriuos laikė būtinais sudaryti. Teismo vertinimu, tai normali verslo praktika, jei nenustatyta, jog sudaryti sandoriai prieštarauja įstatymams. Vekselių išrašymo metu UAB „INDC“ nepažeidė ieškovo teisių, kadangi ieškovas tuo metu nebuvo atsakovo UAB „INDC“ kreditoriumi, be to, nebuvo ir kitų kreditorių. Duomenų, kad vekselių pasirašymo metu V. L. ir T. O. buvo nesąžiningi, nepateikta. Teismo nuomone, nesąžiningumo prezumpcija paneigiama, nes vekselių surašymo metu UAB „INDC“ nebuvo nemoki, bet priešingai – ji buvo tik pradėjusi verslą, sudarinėjo sutartis su rangovais ir pan. Nesant nustatytos aplinkybės, kad UAB „RYŠIŲ STATYBA“ tuo metu buvo UAB „INDC“ kreditoriumi, negalima teigti, kad UAB „INDC“ tiek V. L., tiek T. O. suteikė pirmumo teises pinigams pagal vekselius išsiieškoti. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ginčijami vekseliai buvo išrašyti kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė pagal atsakovų V. L. ir T. O. suteiktos paskolos sutartis. Aplinkybės, kad galioja ir nėra nuginčytos paskolos sutartys, kuriomis šalys kaip užtikrinimo priemonę susitarė išduoti paskolos davėjams vekselius būtent paskolos sumai, tai, kad pagal paskolos sutartis pagrindiniu skolininku bet kokiu atveju yra UAB „Statybų verslas“, kuris pirmiausiai turi pareigą grąžinti paskolos pinigus paskolos gavėjams, teismo nuomone, patvirtina, jog UAB „INDC“ vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal paskolos sutartis.
Teismo sprendime nurodoma, kad UAB „INDC“ buvo įsteigta 2009 m. gegužės 7 d. Šios įmonės akcijas (po 50 procentų) valdė T. O. ir A. S. Į bylą pateiktas 2009 m. gegužės 25 d. akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 0525-01, kuriame nuspręsta pritarti akcininko T. O. valdomų 50 procentų UAB „INDC“ akcijų pardavimui ir A. S. valdomų 40 procentų akcijų pardavimui UAB „Statybų verslas“. 2009 m. gegužės 25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi T. O. pardavė UAB „Statybų verslas“ 50 procentų UAB „INDC“ akcijų. Nors 2009 m. liepos 1 d. UAB „INDC“ akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad dalyvauja du akcininkai T. O. ir A. S., valdantys po 50 akcijų, tačiau paskolos sutartis, kuria T. O. paskolino pinigus UAB „Statybų verslas“, buvo pasirašyta 2009 m. rugpjūčio 19 d. 2010 m. sausio 5 d. UAB „INDC“ akcininkų protokole Nr. 0105-01 ir akcininkų registravimo sąraše nurodyta, kad A. S. valdo 10 procentų UAB „INDC“ akcijų, o UAB „Statybų verslas“ 90 procentų akcijų. Toks akcininkų pasiskirstymas atitiktų paskolos sutarties sąlygą. Esant šiems duomenims apie BUAB „INDC“ akcininkus, teismui trūko informacijos vertinti, ar paskolos sutarties sąlygoje nurodyta aplinkybė apie UAB „Statybų verslas“ valdomų UAB „INDC“ akcijų kiekį yra teisinga, tuo labiau, kad byloje nėra ginčijamos paskolos sutartys. Net ir pripažinus, kad paskolos sutarčių sudarymo metu UAB „INDC“ akcijos nebuvo perleistos paskolos gavėjui UAB „Statybų verslas“, tokios aplinkybės, teismo nuomone, nepanaikina vekselių, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, galiojimo.
Teismas pažymėjo, kad nepateikta duomenų, jog ginčo vekseliai būtų surašyti atgaline data. Teismas įvertino, jog vekseliai pasirašyti UAB „INDC“ veiklos pradžioje, jog vekselių išdavimo metu įmonės turimo turto vertė sudarė 401 288 Lt, todėl išdavimas vekselių (kaip kito asmens prievolės užtikrinimo priemonė), kurių bendra suma – 180 000 Lt nors ir sudarė beveik pusę įmonės balansinio turto vertės, tačiau tokie įsipareigojimai buvo prisiimti įmonės veiklos pradžioje, nesant duomenų apie įmonės turtinės padėties blogėjimą. Turėdamas omenyje, kad įmonės balansas už 2009 metus sudarytas metų pabaigoje, o vekseliai buvo pasirašyti metų pradžioje, teismas sprendė, jog tai negalėjo turėti reikšmingesnės įtakos UAB „INDC“ turtinės padėties pasikeitimui, jos finansinei padėčiai ir mokumui, žymiai sumažinti įmonės turto masę, privesti įmonę prie bankroto. Teismas pažymėjo, kad UAB „INDC“ pasirašydama vekselius, kaip paskolos sutarčių įvykdymo užtikrinimą, visgi buvo laiduotojas, o paskolos pinigus, kurių grąžinimo įvykdymas buvo užtikrintas vekseliais, turėjo pareigą grąžinti pagrindinis skolininkas UAB „Statybų verslas“.
Teismas akcentavo, kad nėra duomenų, jog vekselio turėtojai žinojo ar galėjo žinoti apie sunkią UAB „INDC“ turtinę padėtį vekselių sudarymo metu, ar turėjo pagrindą abejoti UAB „INDC“ galimybėmis įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Duomenų apie pagrindinio skolininko UAB „Statybų verslas“ finansines galimybes grąžinti paskolos pinigus į bylą taip pat nepateikta. Vekselių turėtojai negalėjo ir neprivalėjo žinoti bei domėtis, ar vekselių sudarymas pažeidžia arba gali pažeisti tuo metu ūkinę-komercinę veiklą vykdančios įmonės ar jos kreditorių interesus, nes vekselio turėtojų interesas buvo užsitikrinti, jog paskola jiems būtų gražinta.
Teismas pažymėjo, jog į bylą pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga vertintina kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Teismas pažymėjo, jog paskolos sutartys, kurios nėra nuginčytos, negali būti paneigiamos įtariamųjų asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kol teismo nuosprendžiu tokie asmenys nepripažinti kaltais, ar kol šios sutartys nepripažintos negaliojančiomis. Teismas laikėsi pozicijos, kad remtis įtarimų pareiškimo metu duotais V. S. parodymais apie tai, jog jis (kaip paskolos davėjo įstatyminis atstovas) nedalyvavo pasirašant paskolos sutartį, nėra pagrindo. Teismas taip pat nesivadovavo ir įtariamųjų V. L. bei T. O. apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais.
Teismas priėmė ieškovo atstovo atsisakymą nuo reikalavimo pripažinti negaliojančiomis 2011 m. kovo 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties dalį dėl reikalavimo teisių perleidimo pagal 2009 m. gruodžio 31 d. vekselį ir 2011 m. kovo 21 d. reikalavimo perleidimo sutarties dalį dėl reikalavimo teisių perleidimo pagal 2009 m. gruodžio 31 d. vekselį ir dėl šių reikalavimų dalies bylą nutraukė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas (apeliantas) UAB „RYŠIŲ STATYBA“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles (CPK 176-185 str.), nes netyrė ieškovo pateiktų ikiteisminio tyrimo duomenų, kaip rašytinių įrodymų. V. L. apklausos protokoluose užfiksuota, jog UAB „INDC“ jam neišdavė 2009 m. birželio 25 d. vekselio, jog jis neskolino pinigų UAB „Statybų verslas“. Į bylą buvo pateikti ne tik įtariamųjų T. O., V. L. apklausos protokolai, bet ir UAB ‚INDC“ darbuotojų V. K., V. P., A. G., A. S. apklausos protokolai, specialisto išvada, kurių pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino. Apklausiama UAB „INDC“ vyr. buhalterė V. K. paaiškino nieko nežinojusi apie įmonės neva išduotus vekselius ar kokius nors santykius su UAB „Statybų verslas“. UAB „INDC“ balanse taip pat neužfiksuoti jokieįmonės įsipareigojimai pagal ginčijamus vekselius. Teismas netyrė ieškovo pateiktų įrodymų, paneigiančių V. L. ir T. O. teiginius dėl paskolų suteikimo UAB „Statybos verslas“ (ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokolai), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. spalio 19 d. specialisto išvados, paneigiančios V. L. ir T. O. nurodytų paskolų pagal 2009 m. birželio 25 d. bei 2009 m. rugpjūčio 19 d. sutartis suteikimo faktą bei atsakovų nurodytą tariamą UAB „INDC“ pagrindą vekseliams išduoti. Teismas priėmė sprendimą remdamasis tik atsakovų T. O. ir V. L. žodiniais paaiškinimais, kurie buvo kaitaliojami bylos nagrinėjimo metu, teismas netyrė byloje esančių įrodymų viseto, patvirtinančio vekselių negaliojimą ir paneigiančio atsakovų teiginius.Teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo teismų praktikos. UAB „INDC“ vekselius atsakovams T. O. ir V. L. išdavė siekdama nesąžiningai sukliudyti ieškovui atgauti (išsiieškoti) teisėtai priklausantį atlyginimą už atliktus darbus. UAB „INDC“ neturi jokio materialaus turto, todėl vienintelė reali galimybė ieškovui gauti apmokėjimą yra išieškojimas iš UAB „INDC“ gautinų sumų. UAB „INDC“ susitarus su atsakovais, išdavus jiems vekselius ir pradėjus išieškojimą pagal vekselius, buvo siekiama perimti UAB „INDC“ gautinas sumas pirmiau už ieškovą ir taip išvengti turtinės prievolės. Teismas padarė klaidingas išvadas, jog ginčijamų vekselių išdavimo metu UAB „INDC“ mokumas nebuvo sumažintas. Ginčijamais vekseliais be jokio teisinio imperatyvo buvo prisiimtas tariamas įsipareigojimas sumokėti 180 000 Lt. Vekseliai buvo sudaryti vos daugiau kaip po mėnesio nuo įmonės (kurios įstatinis kapitalas tik 10 000 Lt) įkūrimo, ir žinant, jog UAB „INDC“ privalės atsiskaityti už darbus su subrangovais, įskaitant ir ieškovą. Atsakovas UAB „INDC“ vekselių pagrindu vienašališkai įsipareigojęs įvykdyti kito asmens prievoles atsakovams V. L. ir T. O., žymiai sumažino savo mokumą. Ieškovas įrodė savo kreditorinio reikalavimo teisę į UAB „INDC“, todėl teigti, kad dėl neatsiskaitymo yra atsakingas pats ieškovas, o ne UAB „INDC“, nėra jokio pagrindo. Ginčijami vekseliai buvo žalingi atsakovui UAB „INDC“. Su privataus juridinio asmens teisnumu nesuderinamas akivaizdus sandorio nenaudingumas, o tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienos iš sandorio šalių atžvilgiu.Teismo išvada, jog ginčijamų vekselių išdavimas yra normali veiklos praktika, neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei prieštarauja teismų praktikai. Prievolė pagal vekselį turėjo atsirasti tam tikro sandorio pagrindu (tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje). UAB „INDC“ yra privatus juridinis asmuo, kurio tikslas yra tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų. UAB „INDC“ buvo įkurta 2009 m. gegužės 8 d., jos įstatinis kapitalas ? 10 000 Lt. Pagal 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartis (jos nebuvo perduotos BUAB „INDC“ bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo) UAB „INDC“ laidavo už paskolos gavėjo UAB „Statybų verslas“ įsipareigojimų vykdymą ir tariamai įsipareigojo išduoti ginčijamus vekselius. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad iš ginčijamų vekselių sudarymo UAB „INDC“ gavo ar būtų gavusi kažkokios naudos. Priešingai – ginčijamų vekselių išdavimu buvo siekiama sumažinti UAB „INDC“ mokumą ir išvengti prievolių ieškovui vykdymo. Atsakovų T. O. ir V. L. 2009 m. birželio 25 d. bei 2009 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos paskolos sutartys buvo fiktyvios, todėl teismas ex officio privalėjo pripažinti jas negaliojančioms CK 1.86 straipsnio pagrindu. UAB „INDC“ negalėjo užtikrinti prievolės, kuri yra negaliojanti. Jeigu atsakovų fiktyvių paskolų grąžinimas būtų buvęs užtikrintas ginčijamais vekseliais nekeičiant pačių prievolių pagal šias fiktyvias sutartis, tokiu atveju vekselis negali būti sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
Atsiliepimas
Atsakovo BUAB „INDC“ bankroto administratorius atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų patenkintas. Bankroto administratorius nurodo, kad siekdamas apginti bankrutuojančio atsakovo ir jo kreditorių teises bei teisėtus interesus, jis sutinka su ieškovo skundu ir palaiko jame išdėstytus argumentus.
Atsakovas V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo duomenys, kol jie nėra patikrinti, ištirti ir įvertinti teismo, neturi jokios įrodomosios galios. Šiuo metu joks teismas nėra patikrinęs ir įvertinęs duomenų ir informacijos, surinktos ikiteisminio tyrimo eigoje, todėl ja vadovautis, priimant procesinius sprendimus kitose bylose, nėra pagrindo. Apeliantas teigia, jog teismas turėjo vadovautis iš konteksto išimtais, pavieniais apklausos protokolais ar dokumentais, tačiau įstatymas numato, jog įrodymai negali būti vertinami atskirai vieni nuo kitų, o turi būti vertinamas jų visetas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog paskolos sutartys, kurios nėra nuginčytos, negali būti paneigiamos įtariamųjų asmenų parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, kol teismo nuosprendžiu tokie asmenys nepripažinti kaltais arba kol šios sutartys nepripažintos negaliojančiomis. Pagal BPK 177 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini, todėl atsakovui kyla abejonių, ar apskritai prokuroras galėjo išviešinti ikiteisminio tyrimo medžiagą, leisdamas pateikti ją į civilinę bylą kaip rašytinius įrodymus ir tirti viešuose teismo posėdžiuose. Vekselių išrašymo metu UAB „INDC“ nepažeidė ieškovo teisių, nes ieškovas tuo metu nebuvo atsakovo BUAB „INDC“ kreditoriumi, taip pat nebuvo ir kitų kreditorių. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovo V. L. ir T. O. nesąžiningumą. Kadangi vekselių išrašymo dieną ieškovas nebuvo UAB „INDC“ kreditoriumi, negalima teigti, jog atsakovams V. L. ar T. O. kokiu tai būdu buvo suteikta pirmumo teisė pinigams pagal vekselius išsiieškoti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog panaikinti vekselius, kaip prieštaraujančius įmonės interesams ir sumažinančius jos mokumą bei galimybes patenkinti kreditorių reikalavimus, sąmoningai siekiant tokių tikslų, nėra pagrindo.
Atsakovas V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes bei tinkamai įvertino įrodymus. Papildomai atsakovas nurodė, jog ieškovo motyvai, esą maža ir tik pradedanti veikti įmonė negali prisiimti didesnių įsipareigojimų, neatitinka statybų verslo praktikos, verslo planų kūrimo metodikos, nes pagal savo specifiką šios įmonės vysto ir plėtoja veiklą iš kredito lėšų ir tik pastačius bei pridavus naudoti statinius (juos teisiškai įregistravus) sukuriama didelės vertės nekilnojamojo turto nuosavybė. Pažymėjo, jog byloje ginčijami ne paskolų sandoriai, o išvestiniai sandoriai. Ikiteisminio tyrimo metu iš įtariamųjų gauti duomenys negali būti laikomi neginčytinais įrodymais.
Atsakovas UAB „NALETA“ atsiliepimu prašo sprendimą dėl ieškovo apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad UAB „NALETA“ 2011 m. kovo 8 d. sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį veikė sąžiningai ir nežinojo nei apie atsakovų T. O. ir V. L. santykius su ieškovu, nei apie vekselių galimą negaliojimą. Atsakovas neturi jokių įrodymų ir nežino jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių ieškinio reikalavimus, todėl prašo bylą išspręsti pagal surinktus įrodymus teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netenkinti ieškovo (apelianto) UAB „RYŠIŲ STATYBA“ ieškinio pripažinti negaliojančiais 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. UAB „INDC“ išduotus vekselius, jų pagrindu padarytus vykdomuosius įrašus, reikalavimų perleidimo sutarčių dalis dėl reikalavimo teisės į UAB „INDC“ skolą pagal paprastojo vekselio 2010 m. vasario 9 d. vykdomąjį įrašą, pagal 2009 m. birželio 25 d. paprastąjį vekselį ir 2010 m. vasario 9 d. vykdomąjį įrašą perleidimo.
Dėl 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutarčių galiojimo
Byloje yra duomenų apie tai, kad 2009 m. birželio 25 d. UAB „INDC“ išdavė paprastąjį vekselį V. L., pagal kurį įsipareigojo besąlygiškai (po vekselio pateikimo apmokėti) sumokėti V. L. 90 000 Lt. Vekselyje numatyta, jog vekselis gali būti pateiktas apmokėti ne anksčiau nei 2009 m. gruodžio 31 d. (1 t., 71 b. l.). Analogiško turinio vekselį UAB „INDC“ 2009 m. rugpjūčio 19 d. išdavė ir T. O. (1 t., 72 b. l.). Pagal šiuos vekselius 2010 m. vasario 9 d. išduoti notaro vykdomieji įrašai išieškoti iš UAB „INDC“ po 90 000 Lt V. L. ir T. O. (1 t., 69, 70 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktos 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartys, nurodant, kad šios sutartys buvo vekselių išdavimo pagrindas (2 t., 88-89, 90-91 b. l.). 2009 m. birželio 25 d. tarp V. L., UAB „Statybų verslas“ ir UAB „INDC“ buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią V. L. paskolino UAB „Statybų verslas“ iki 2009 m. gruodžio 31 d. 90 000 Lt sumą. Analogiško turinio paskolos sutartis 2009 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudaryta tarp T. O., UAB „Statybų verslas“ ir UAB „INDC“, pagal kurią T. O. paskolino UAB „Statybų verslas“ 90 000 Lt (skiriasi tik palūkanų dydis, nes pagal šią paskolos sutartį UAB „Statybų verslas įsipareigojo mokėti 7 proc. metinių palūkanų, o pagal anksčiau sudarytą sutartį ? 9 proc. palūkanų). Abiejų paskolos sutarčių 2.1 punkte nurodyta, jog paskolos sumą (90 000 Lt) paskolos davėjai pasirašydami sutartį sumokėjo grynaisiais į UAB „Statybų verslas“ kasą, pinigų gavimo faktą paskolos gavėjas besąlygiškai patvirtina pasirašydamas šią sutartį. Be to, paskolos sutarčių šalys susitarė, jog paskolų grąžinimą užtikrins paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurį išleis laiduotojas UAB „INDC“, kurio 90 proc. akcijų savininkas yra UAB „Statybų verslas“ (paskolų sutarčių 3.2 p.). Minėti vekseliai, kaip prievolių pagal paskolos sutartis įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra ginčijami šioje byloje. Ieškovas, būdamas BUAB „INDC“ kreditoriumi, ieškinį pareiškė CK 6.66 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia egzistuoja teisinis pagrindas teismui ex officio konstatuoti 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutarčių, kaip niekinių sandorių, faktą, pripažįstant, jog paskolos sutartys buvo sudarytos tik dėl akių (CK 1.86 str.), bei taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes. Tik po to spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, siejamų su actio Pauliana sąlygų nebuvimu, pagrįstumo ar nepagrįstumo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog sandorį būtų galima pripažinti tariamuoju ir dėl to negaliojančiu dėl jį sudariusių subjektų valios ydos, privaloma nustatyti: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012). Pirmiausia pažymėtina, jog paskolos sandorių pagrindu V. L. ir T. O. tariamai paskolino paskolos gavėjui UAB „Statybų verslas“ po 90 000 Lt, o kaip prievolių pagal paskolos sutartis užtikrinimo priemonę UAB „INDC“ išdavė šiems asmenims tokio paties dydžio sumoms vekselius. Tačiau nėra jokių faktinių duomenų (įrodymų) apie tai, kad pinigai pagal paskolos sutartis realiai buvo perduoti. Paskolos sutartis yra realinis sandoris. CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esant šioms įstatyme įtvirtintoms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskoliniai teisiniai santykiai. Nors 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartyse nurodyta, kad paskolos davėjas sutarties pasirašymo metu pinigus perdavė grynaisiais į paskolos gavėjo UAB „Statybų verslas“ kasą, tačiau, iškilus ginčui, tokį pinigų perdavimo faktą patvirtinančių duomenų į bylą nebuvo pateikta (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu ėmėsi procesinių priemonių ir įpareigojo BUAB „Statybų verslas“ bankroto administratorių pateikti šios bendrovės kasos knygą dėl kasos operacijų už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. pinigų įnešimo į kasą faktui pagal paskolos sutartį patvirtinti (2 t., 74 b. l.(antra pusė), 100 b. l., 3 t., 12-13, 16 b. l.). BUAB „Statybų verslas“ bankroto administratorius nurodė, kad neturi galimybės pateikti teismui kasos dokumentų už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., nes bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti (3 t., 32 b. l.). Atsakovai V. L. ir T. O. kasos pajamų orderių kvitų, patvirtinančių paskolos sumos sumokėjimą paskolos gavėjui, nepateikė, pinigų perdavimo fakto niekaip kitaip nepatvirtino. Jokių objektyvių duomenų apie paskolos perdavimą paskolos gavėjui UAB „Statybų verslas“ nebuvimas (tokių duomenų negalėjo pateikti nei UAB „Statybų verslas“, kaip paskolos gavėjas, nei V. L., T. O., kaip paskolos davėjai), įgalina daryti išvadą dėl paskolų sutarčių, kaip sandorių, tariamumo. Be to, pažymėtina, jog paskolos sutartis paskolos gavėjo UAB „Statybų verslas“ vardu pasirašė direktorius V. S. (V. S.). Pagal į bylą pateiktus duomenis iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-9-095-10 šiam asmeniui 2011 m. balandžio 14 d. pareikštas įtarimas pagaminus netikrą dokumentą, t. y. V. S. įtariamas tuo, kad 2008 m. spalio 17 d. eidamas UAB „Statybų verslas“ direktoriaus pareigas, tyrimo metu nenustatytu laiku pagamino netikrą dokumentą ? surašė 2009 m. birželio 25 d. paskolos sutartį, į kurią įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2009 m. birželio 25 d. V. L. paskolino UAB „Statybų verslas“ 90 000 Lt, kurias paskolos davėjas sumokėjo į UAB „Statybų verslas“ kasą, ir minėtą sutartį pasirašė, tačiau realiai V. L. minėtų pinigų UAB „Statybų verslas“ paskolinęs nebuvo (2 t., 133 b. l.). Iš į bylą pateikto įtariamojo V. S. (V. S.) 2011 m. balandžio 14 d. apklausos protokolo matyti, jog apklausiamasis aiškino, kad UAB „Statybų verslas“ vardu iš V. L. jokių pinigų nėra gavęs (2 t., 135 b. l.). 2010 m. gruodžio 14 d. įtariamojo V. L. apklausos protokole nurodyta, kad pas jį kratos metu buvo paimta 2009 m. birželio 25 d. paskolos sutartis, pagal kurią jis UAB „Statybų verslas“ suteikė 90 000 Lt paskolą, o UAB „INDC“ buvo laiduotojas; kad šią sutartį jam davė pasirašyti A. S.; kad V. S. (V. S.) jis nepažįsta ir jis pasirašant sutartį nedalyvavo; kad jokios paskolos jis niekam suteikęs nebuvo, su UAB „Statybų verslas“ jokių reikalų neturėjo; kad A. S. jam paaiškino, jog sutartyje minimus 90 000 Lt jis nuims nuo UAB „Artval“ sąskaitos ir paskolins UAB „Statybų verslas“ ir jis sutiko, todėl pasirašė sutartį (2 t., 150-151 b. l.). 2010 m. gruodžio 15 d. apklausos metu V. L. be jau anksčiau paminėtų aplinkybių nurodė, jog neskolino jokių pinigų, kad A. S. pasakė, jog nurašys nuo UAB „Artval“ 90 000 Lt, kad jis neturėjo tuo metu tokių pinigų (2 t., 153 b. l.). Be to, į bylą buvo pateikta 2011 m. spalio 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kuria konstatuota, jog 2009 m. birželio 25 d. paskolos sutartyje pirmo lapo apačioje vidurinį parašą pasirašė ir antrame lape skiltyje „PASKOLOS GAVĖJAS:“ įrašą „VALERIJ SERGEJEV“ parašė ir šalia pasirašė ne V. S. (2 t., 210-211 b. l.). Tokie ikiteisminio tyrimo duomenys papildomai sustiprina ir patvirtina pirmiau padarytą teisėjų kolegijos išvadą dėl paskolos sandorių tariamumo.
Atsakovas V. L. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad ikiteisminio tyrimo duomenys, kol jie nėra patikrinti, ištirti ir įvertinti teismo, neturi jokios įrodomosios galios. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai yra dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Šių civilinio proceso kodekso normų sisteminė analizė įgalina daryti išvadą, jog asmenų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, gali būti įrodymais civilinėje byloje, tačiau jie, be abejo, neturi didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosios bylos duomenys sudaro ikiteisminio tyrimo paslaptį ir negali būti viešinami be prokuroro sutikimo (BPK 177 str.), tačiau į bylą dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė ieškovo atstovas, nurodydamas, jog tokį leidimą davė prokuroras (2 t., 126-127 b. l.). Kadangi atsakovas V. L. atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė tik abejones, ar prokurorui buvo pateikta visa informacija, galėjusi nulemti prokuroro sprendimo priėmimą, taip pat ar apskritai prokuroras galėjo išviešinti ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau netvirtina, jog prokuroro leidimas nebuvo gautas, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog į civilinę bylą ikiteisminio tyrimo duomenys buvo pateikti esant prokuroro leidimui ir gali būti naudojami kaip bet kurie kiti įrodymai civilinėje byloje. Be to, kaip jau buvo minėta pirmiau šiame teismo sprendime, aptariamu atveju fakto, kad paskolos sutartys, kaip sandoriai, buvo fiktyvūs, pagrindimui teisėjų kolegija duomenimis iš ikiteisminio tyrimo medžiagos remiasi kaip papildomais rašytiniais įrodymais, ne tik kad neprieštaraujančiais, bet ir patvirtinančiais kitų duomenų pagrindu nustatytas reikšmingas aplinkybes. Atsakovas V. L. atsiliepime pats pritaria išvadai, jog įrodymai civiliniame procese turi būti vertinami ne atskirai vieni nuo kitų, o turi būti vertinamas jų visetas, kuris šiuo atveju sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti paskolos sandorių tariamumą (fiktyvumą).
Kaip jau pažymėta, nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad pagal paskolos sutartis pinigai būtų realiai perduoti, o ikiteisminio tyrimo procese asmenys, dalyvavę tariamuose paskolos sutartiniuose santykiuose, aiškina aplinkybes apie pinigų perdavimo fakto nebuvimą. Be to, bylos duomenys tvirtina, jog paskolos sutartys buvo sudarytos kitu nei jose nurodyta tikslu, t. y. nesiekiant paskolinti pinigų UAB „Statybų verslas“ einamosioms skoloms apmokėti, nustatant palūkanas už naudojimąsi paskolos suma. Paskolų, kurios pagal byloje nustatytas aplinkybes faktiškai nebuvo suteiktos, grąžinimui užtikrinti išdavus ginčijamus vekselius ir jų pagrindu padarius notaro vykdomuosius įrašus bei juos pateikus antstoliui vykdyti, buvo siekiama įgyti (gauti) UAB „INDC“ turtą pirmiau už kitus šios įmonės kreditorius, tokiu būdu kitiems UAB „INDC“ kreditoriams apsunkinant ar padarant apskritai neįmanoma galimybę nukreipti išieškojimą į UAB „INDC“ turtą. Argumentai, leidžiantys daryti tokią išvadą, išdėstyti žemiau šiame sprendime analizuojant actio Pauliana taikymo sąlygas.
Įvertinus tai, kad byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog pinigai pagal paskolos sutartis buvo realiai perduoti, teisėjų kolegija ex officio konstatuoja, jog 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, neketinant sukurti iš paskolos sutarties kylančių teisinių padarinių, o tik siekiant sudaryti išorinį paskolos teisinių santykių atsiradimo vaizdą tam, kad atsirastų galimybė tokių paskolos sutarčių pagrindu išduoti paprastuosius vekselius, jų pagrindu atlikti vykdomuosius įrašus ir pradėti išieškojimo procedūras, tokiu būdu iš esmės apsunkinti galimybę kreditoriams nukreipti išieškojimą į skolininko UAB „INDC“ lėšas ar kitą turtą.
Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vis dėl to vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Byloje konstatavus vekselių išdavimo pagrindo negaliojimą (pripažinus paskolos sutartis niekiniais ir negaliojančiais sandoriais), pripažintini negaliojančiais ginčijami 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. vekseliai, jų pagrindu 2010 m. vasario 9 d. atlikti notaro vykdomieji įrašai, taip pat 2011 m. kovo 8 d. ir 2011 m. kovo 21 d. reikalavimo perleidimo sutarčių dalys dėl reikalavimo teisės perleidimo pagal 2010 m. vasario 9 d. paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. DB-916), 2009 m. birželio 25 d. paprastąjį vekselį ir 2010 m. vasario 9 d. paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. DB-914). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos reikalavimo teisės buvo perleidžiamos jau po bylos dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais iškėlimo. Ši aplinkybė nurodyta reikalavimo perleidimo sutarčių sąlygose, todėl trečiojo asmens, kaip teisėto vertybinio popieriaus suteikiamų teisių turėtojo, apsauga šiuo atveju netaikytina.
Dėl actio Pauliana sąlygų egzistavimo
Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.
UAB „INDC“ 2011 m. kovo 23 d. iškelta bankroto byla, teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2011 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovą UAB „RYŠIŲ STATYBA“ įtraukė į UAB „INDC“ kreditorių sąrašą su 243 478,08 Lt finansiniu reikalavimu, iš kurio 19 368,43 Lt sumą sudaro netesybos. UAB „RYŠIŲ STATYBA“ finansinis reikalavimas buvo tikslinamas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi patikslintas UAB „RYŠIŲ STATYBA“ finansinis reikalavimas sudaro 266 601,93 Lt (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. B2-665-450/2014). Pagal byloje esančius dokumentus (rangos darbų sutartis, papildomus susitarimus, PVM sąskaitas-faktūras, pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų priėmimo aktus (1 t., 11-54 b. l.), UAB „RYŠIŲ STATYBA“ atliktus darbus užsakovas UAB „INDC“ priėmė 2009 m. gruodžio mėn. UAB „RYŠIŲ STATYBA“ 2009 m. gruodžio 30 d. pateikė UAB „INDC“ PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Tai reiškia, jog 2009 m. gruodžio mėn. egzistavo UAB „RYŠIŲ STATYBA“ reikalavimo teisė į UAB „INDC“, t. y. ieškovas buvo UAB „INDC“ kreditorius. UAB „RYŠIŲ STATYBA“ reikalavimo teisę į UAB „INDC“ patvirtina ir bankroto byloje patvirtintas finansinis reikalavimas. Pagal į bylą pateikto UAB „INDC“ 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis 2009 metais ši įmonė turėjo tik trumpalaikio turto, balanse apskaityto už 401 288 Lt, iš kurio net 285 590 Lt sudarė per vienerius metus gautinos sumos. UAB „INDC“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 295 975 Lt, visi įsipareigojimai buvo trumpalaikiai (1 t., 134 b. l.). Tai reiškia, jog jau 2009 m. pabaigoje įmonės per vienerius metus gautinos sumos buvo iš esmės lygios per vienerius metus mokėtinoms sumoms ir trumpalaikiams įsipareigojimams. Į UAB „INDC“ balanso duomenyse nurodytą per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sumą neįtraukti (ir negalėjo būti įtraukti) V. L. bei T. O. reikalavimai, atsiradę ginčijamų vekselių pagrindu, nes vekseliuose nurodytas vekselių pateikimo apmokėti terminas buvo ne anksčiau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. Tokie byloje esančio balanso duomenys patvirtina, jog atsakovui UAB „INDC“ turėjo būti žinoma, kad jis privalės atsiskaityti už darbus su subrangovu (UAB „Ryšių statyba“), kitais kreditoriais, kurių reikalavimų įvykdymo terminai buvo suėję arba turėjo sueiti artimiausiu metu. Be to, šiuo atveju sprendžiant dėl actio Pauliana sąlygų buvimo svarbu ir tai, jog apskritai neegzistavo pagrindas UAB „INDC“ vekseliams išduoti, nes paskolos sutartys, prievolių pagal kurias įvykdymui užtikrinti UAB „INDC“ išdavė ginčijamus vekselius, buvo tariamieji sandoriai, pagal kuriuos nei paskolos davėjui, nei paskolos gavėjui, juo labiau UAB „INDC“, kuris paskolos sutartyse įvardytas kaip laiduotojas, jokios teisės ir pareigos neatsirado. Vekselių išdavimas tokioje situacijoje ir vėliau jų pagrindu atliktų vykdomųjų įrašų pateikimas antstoliui rodo siekį nesąžiningai pažeisti BUAB „INDC“ kreditorių, įskaitant ir kreditoriaus UAB „RYŠIŲ STATYBA“, teisėtus turtinius interesus. Įvykdžius (patenkinus) V. L. ir T. O. reikalavimus pagal vekselius, sumažėtų UAB „INDC“ kreditorių galimybės patenkinti kreditorinius reikalavimus. Atsakovui UAB „INDC“ vekselių pagrindu įsipareigojus įvykdyti prievoles atsakovams V. L. ir T. O., buvo žymia lėšų suma sumenkintos galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, taip pat buvo sumažintas įmonės mokumas (nors UAB „INDC“ bankroto byla buvo iškelta 2011 m. kovo 23 d., tačiau jau 2009 m. balanso duomenys leidžia spręsti apie faktinį UAB „INDC“ nemokumą, įvertinus šios įmonės turto ir įsipareigojimų santykį). Byloje nustačius, kad paskolos sutartys buvo tariamieji sandoriai, akivaizdu, jog UAB „INDC“ išdavė vekselius, siekiant užtikrinti fiktyvių prievolių įvykdymą. UAB „INDC“ vekselių, kaip paskolinių prievolių užtikrinimo priemonės, išdavimas, kai nustatyta, jog paskolos apskritai nebuvo suteiktos, vertintinas ir kaip aiškiai žalingas atsakovui UAB „INDC“ sandoris.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi paskolos sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, UAB „INDC“ neturėjo pareigos išduoti ginčijamus vekselius. Pirmiau nustatytos aplinkybės atsakovui UAB „INDC“ buvo žinomos, ką patvirtina paskolų sutartis sudariusių šalių, vekselių davėjo ir vekselių turėtojų tarpusavio ryšiai. Niekinėmis pripažįstamas 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartis UAB „INDC“ vardu pasirašė T. O. 2009 m. birželio 25 d. vekselyje UAB „INDC“ vardu taip pat pasirašė T. O. Nuo 2009 m. gegužės 7 d. iki 2009 m. liepos 1 d. T. O. buvo UAB „INDC“ direktorius, vėliau ? direktoriaus pavaduotojas (1 t., 74-76, 77-78 b. l.). UAB „INDC“ steigėjai ? A. S. ir T. O., turintys po 50 proc. akcijų (2 t., 78 b. l.). Į bylą buvo pateiktas UAB „INDC“ 2009 m. gegužės 25 d. akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame fiksuojama, kad T. O. parduoda visas turimas UAB „INDC“ akcijas (50 proc.) pirkėjui UAB „Statybų verslas“, o A. S. tam pačiam pirkėjui parduoda 40 proc. UAB „INDC“ akcijų (2 t., 79 b. l.). Byloje taip pat yra 2009 m. gegužės 25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir pakvitavimas dėl T. O. turėtų 50 proc. UAB „INDC“ akcijų perleidimo UAB „Statybų verslas“ už 5 000 Lt (2 t., 80-86, 87). Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas abejoti šiuo akcijų perleidimo sandorio sudarymu. Visų pirma, toks UAB „INDC“ akcininkų pasikeitimas nebuvo fiksuotas juridinių asmenų registre, antra, byloje yra jau po akcijų perleidimo sudarytas UAB „INDC“ 2009 m. liepos 1 d. akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame UAB „INDC“ akcininkais nurodyti tik T. O. ir A. S., t. y. tie patys du akcininkai, kurie ir buvo UAB „INDC“ steigėjai. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartis pasirašė ir UAB „INDC“ vardu vekselius išdavė įmonės akcininkai, be to, T. O. iki 2009 m. liepos 1 d., o A. S. iki 2010 m. sausio 8 d. buvo UAB „INDC“ direktoriai. UAB „INDC“ V. L. išduotą vekselį UAB „INDC“ vardu pasirašė T. O.. Visos šios aplinkybės patvirtina sandorius sudariusių asmenų žinojimą apie tikrąjį jų sudarymo tikslą, t. y. nesant teisėto pagrindo vekselių išdavimui, sukurti dirbtinį mechanizmą vekseliams atsirasti, tokiu būdu siekiant pirmiau už kitus kreditorius išieškoti lėšas iš UAB „INDC“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Kadangi apeliacinės instancijos teismas padarė kitokią, nei pirmosios instancijos teismo, išvadą dėl ieškinio reikalavimų išsprendimo, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). CPK 98 straipsnyje nustatytos išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą atlyginimo sąlygos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio. CPK 98 straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 3 d.). Ieškovas pateikė į bylą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 6 201,19 Lt (įskaitant PVM) (ieškinio, dubliko parengimas, įrodymų rinkimas byloje, susipažinimas, analizė ir kiti darbai su bylos medžiaga, pasiruošimas bylos nagrinėjimui, teismo posėdžiai, kuratoriaus skyrimo darbai, teisinės kliento konsultacijos), ir išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (2 t., 119-124 b. l.). Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų BUAB „INDC“, T. O., V. L., UAB „NALETA“ ir V. J. 4 136,58 Lt (įskaitant PVM) dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog suteiktos teisinės paslaugos buvo apmokėtos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pasiektą teisinį rezultatą, į Rekomendacijose nustatytus maksimalius atlyginimo dydžius, į ieškovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, į teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme trukmę, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, taikytinus nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, neturi pagrindo ieškovo naudai priteisti visas turėtas išlaidas, todėl sprendžia, jog ieškovui UAB „RYŠIŲ STATYBA“ iš atsakovų priteistina po 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir po 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teismas turėjo 116,41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškovo ieškinį, valstybei iš kiekvieno atsakovo priteisinta po 23,28 Lt išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB „RYŠIŲ STATYBA“ ieškinys dėl vekselių ir vykdomųjų raštų, reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, taip pat kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl šios dalies priimti naują sprendimą.
Pripažinti niekine ir negaliojančia 2009 m. birželio 25 d. tarp V. L., uždarosios akcinės bendrovės „Statybų verslas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „INDC“ sudarytą paskolos sutartį.
Pripažinti niekine ir negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 19 d. tarp T. O., uždarosios akcinės bendrovės „Statybų verslas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „INDC“ sudarytą paskolos sutartį.
Ieškovo ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančiu 2009 m. birželio 25 d. uždarosios akcinės bendrovės „INDC“ išduotą V. L. paprastąjį neprotestuotiną vekselį už 90 000 Lt sumą.
Pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugpjūčio 19 d. uždarosios akcinės bendrovės „INDC“ išduotą T. O. paprastąjį neprotestuotiną vekselį už 90 000 Lt sumą.
Panaikinti Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro 2010 m. vasario 9 d. atliktus paprastojo vekselio vykdomuosius įrašus (notarinio registro Nr. DB-914 ir Nr. DB-916).
Pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp V. L., T. O. ir uždarosios akcinės bendrovės „NALETA“, dalį, kuria V. L. ir T. O. perleido reikalavimo teisę į uždarosios akcinės bendrovės „INDC“ skolą pagal 2010 m. vasario 9 d. paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. DB-916), 2009 m. birželio 25 d. paprastąjį vekselį ir 2010 m. vasario 9 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. DB-914).
Pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 21 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp V. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „NALETA“, dalį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „NALETA“ perleido reikalavimo teisę į uždarosios akcinės bendrovės „INDC“ skolą pagal 2010 m. vasario 9 d. paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. DB-916), 2009 m. birželio 25 d. paprastąjį vekselį ir 2010 m. vasario 9 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. DB-914).
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „RYŠIŲ STATYBA“ (juridinio asmens kodas: 122597798) iš atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „INDC“ (juridinio asmens kodas: 302337706), T. O. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) V. L. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „NALETA“ (juridinio asmens kodas: 301858777), V. J. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) po 1 600 Lt iš kiekvieno advokato teisinės pagalbos išlaidoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „INDC“ (juridinio asmens kodas: 302337706), T. O. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) V. L. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „NALETA“ (juridinio asmens kodas: 301858777), V. J. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) po 23,28 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo dalis, kuriomis priimtas ieškovo UAB „RYŠIŲ STATYBA“ atsisakymas dalies ieškinio reikalavimų ir dėl jų byla nutraukta, taip pat ieškovui UAB „RYŠIŲ STATYBA“ grąžintas jo sumokėtas 4 621 Lt žyminis mokestis, palikti nepakeistas.