Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2026 m. sausio 8 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį – 12 MGL (1560 Lt) bauda.

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1dalį – 2 MGL (260 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 14 MGL (1820 Lt) bauda.

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 1 metams 8 mėnesiams laisvės apribojimo. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. 2014 m. kovo 14 d. paleistas iš PN atlikus bausmę.

4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu – 36 MGL (1 800 eurų) dydžio bauda.

5) Kauno miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskirta jam bausmė – 51 MGL dydžio, tai yra 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) Eur bauda. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų), dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 34 MGL (1 700,00 eurų) bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL (3000 eurų) baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 3 d. Nuosprendis 2024 m. lapkričio 14 d. įsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V., 2025 m. spalio 20 d. apie 13.47 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2025 m. spalio 20 d. 14.25 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0752, patikros sertifikato Nr. 2360111, nustatyta mažiausia 1,64 promilės alkoholio koncentracija bei tyčia tokiu būdu vengė atlikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 2 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2025 m. spalio 20 d. Kauno AVPK vyresniosios tyrėjos N. P. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2025 m. spalio 20 d. dirbant nustatytame maršrute r. š. ,,K1733“ kartu su Kauno apskrities VPK 5-ojo skyriaus tyrėju V. P. iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie 13.49 val., kad Ką tik gatvėje į stulpą atsitrenkė a/m BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vairuotojas neblaivus, pasišalino link daugiabučių. Sužeistų nėra. Praneša pravažiuojantis, palauks vietoje. Atvykus į įvykio vietą apie 13.51 val. (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini) artimiausias adresas (duomenys neskelbtini) pastebėjome nuo kelio nuvažiavusį ir į stulą atsitrenkusį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Prie automobilio pastebėjome stovintį akivaizdžiai stipriai neblaivų vyrą, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Kaip vėliau nustatyta, tai buvo A. V.. Paklausus A. V. ar jis vairavo automobilį BMW, šis nurodė, kad jis vairavo. Kadangi kilo įtarimas, kad asmuo yra neblaivus, jo buvo paklausta ar yra vartojęs alkoholį, šis nurodė, kad vartojo. Paklausus prieš kiek laiko vartojo, jis teigė, kad ką tik, paklausus dar kartą ar prieš minutę laiko, teigė, kad taip. Kadangi asmuo teigė, kad vartojo neseniai alkoholinius gėrimus, jis buvo laikinai sulaikytas ir patalpintą į policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą 13.55 val. ir šiam buvo nurodyta, kad laukiame 15 min. ir tikrinsime jo blaivumą. Taip pat įvykio vietoje buvo ir liudininkas M. A., kuris nurodė, kad pastebėjo, kai automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stulpą ir išlipęs vairuotojas, atrodė neblaivus, kadangi šis buvo išlipęs iš automobilio ir buvo pasišalinęs, tačiau už kelių minučių vairuotojas grįžo. Pranešėjas teigė, kad automobilyje buvo vienas asmuo ir jį vairavo prie automobilio stovintis vyras. Daugiau įvykio aplinkybių nenurodė. Patikrinus A. V. girtumą alkotesteriu ,,Alcotest Nr. ARKL-0752“ patikros sertifikato Nr. 2360111 pirmo tikrinimu metu 2025 m. spalio 20 d. 14.09 val. buvo nustatyta 2,21 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 14.25 val. buvo nustatytas 1,64 promilių girtumas. Paklausus vairuotojo kam priklauso automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šis nurodė, kad automobilis priklauso jam, tačiau automobilio neperregistruotas jo vardu ir teigė, kad pirko prieš metus laiko jį. Per CDB buvo nustatyta, kad A. V. taip pat teistas 2024 m. gegužės 2 d. už BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį ir šiam yra uždrausta naudotis specialią teise vairuoti kelių, transporto priemones 2 metams, tačiau duomenų bazėje rodo, kad jo vairuotojo pažymėjimas galioja. Taip pat įvykio vietoje buvo ir atvykę Kauno autobusų parko darbuotojai, kurie nufotografavo apgadinimus stulpo ir teigė, kad dėl apgadinto stulpo bendrautų su jų darbų saugos specialistu Ž. M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo pasitelkti Kauno apskrities VPK KTV specialistai ir buvo naudotas be pilotinis orlaivis (duomenys neskelbtini). Buvo užregistruotas EĮIS ROIK: (duomenys neskelbtini). Taip pat užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Teritorija nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Radijo šaukinys r. š. "K1712" A. V. uždarė į Kauno apskrities VPK AKS areštinę iki 48 val. (b. l. 66 – 68).

Dėl BK 243 straipsnyje ir BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Teismas, taip pat ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas A. V. dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje ir BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonės būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas anksčiau aprašytus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje, sulyginant su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog anksčiau aprašyti duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog kaltinime nurodytu laiku, vietoje kaltinamasis A. V. Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuteistas nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, 2025 m. spalio 20 d. apie 13.47 val. (duomenys neskelbtini) 2A, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2025 m. spalio 20 d. 14.25 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0752, patikros sertifikato Nr. 2360111, nustatyta mažiausia 1,64 promilės alkoholio koncentracija ir taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamojo A. V. baudžiamąją atsakomybę šalinančių, ar galinčių teikti pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti, aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.

Kaltinamojo A. V. nusikalstamos veikos byloje kvalifikuotos pagal BK 243 straipsnį bei BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai. Nes patikimai nustatyta, jog kaltinamasis A. V. nusikalstamų veikų įvykdymo metu minėtu teismo nuosprendžiu buvo įpareigotas nevairuoti kelių transporto priemones, tačiau jis tai vėl padarė būdamas virš 1,51 promilių neblaivus. Kokių tai abejonių dėl šių aplinkybių, šių duomenų gavimo teisėtumo teismui nekyla. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. ir pats visiškai pripažino, ir tai yra patikimai įrodyta kitais anksčiau įvertintais faktiniais bylos duomenimis, jog minėtą automobilį nusikaltimo įvykio metu, žinodamas, jog jam paskirta, vykdoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, būdamas neblaivus vairavo būtent jis ir niekas kitas, kai jam buvo nustatytas minėtas neblaivumas. Bylos duomenimis kaltinamasis A. V. neturėjo specialią teisę vairuoti tokios kategorijos kelių transporto priemonę.

Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto bausmės.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, tai yra motyvuotu sprendimu.

A. V., būdama pilnametis, daug kartų teistas, paskutinį kartą Kauno miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu. Taigi, A. V. turėdamas neišnykusį teistumą, padarė naują tyčinę, nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką. A. V. šiuo nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką teisiamas antrą kartą, jam inkriminuojamos nuskalstamos veikos padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs, jis nusikalto nepraėjus metams nuo paskutinio nuosprendžio priėmimo. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad A. V. paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, ji savo gyvenimo būdo nekeitė ir nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau darė tyčinius nusikaltimus. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį A. V. asmenybės pavojingumą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pakartotinumą, jo asmenybę, teismas pripažįsta A. V. recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. V. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. A. V. praeityje penkis kartus teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė recidyvistas.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, bausmes parinkti ir paskirti teisingai, A. V. už BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinktina bei skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti A. V., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas kaltinamajam nustatytinas arešto bausmės terminas artimas bausmės vidurkiui, už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtinas arešto bausmės terminas trumpesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu A. V. paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir skirtina jam subendrinta bausmė – areštas.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis A. V. teisme visiškai prisipažino kaltu bei davė išsamius, nuoseklius paaiškinimus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu A. V. paskirta sumažinta galutinė bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme – bauda ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

BK 75 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. V. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko įstatymų ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas. Teismas už anksčiau padarytą analogišką nusikalstamą veiką E. N. jau buvo skyręs baudą, uždraudęs naudotis specialia teise vairuoti motorines transporto priemones, tačiau tai kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo ir jis padarė naują analogišką nusikalstamą veiką. Kaltinamasis A. V. nededa jokių realių pastangų keisti savo gyvenimo būdo, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Kaltinamajam A. V. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 3 dalis, BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), kadangi nusikalstamą veiką jis įvykdė piktnaudžiaudamas tokia teise. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam A. V. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. spalio 21 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Teismų praktikoje galimybė konfiskuoti turtą, kuris nėra kaltininko, siejama su specifiniu santykiu tarp trečiojo asmens ir nusikalstamos veikos. BK redakciją turto konfiskavimas iš trečiojo asmens siejamas ne vien su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bet ir trečiojo asmens santykiu su kaltininku. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti konfiskuojamas trečiojo asmens turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Pakanka nustatyti trečiojo asmens numanymą, kad jo turtas bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nusikaltimas buvo įvykdytas vairuojant transporto priemonę – automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise pagal 2024 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 59) pirkimo-pardavimo sutartį priklauso A. V., kadangi automobilio savininkas pats kaltinamasis, kuriam nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, todėl nėra jokių abejonių, jog jis turėjo suprasti, kad vairuoja neblaivus. Atsižvelgiant į tai nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto požymius ir turi būti konfiskuotas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2025 m. spalio 21 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vairuojamam automobiliui BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas nustatytas: disponuoti. Apribojimo pagrindas – turto konfiskavimas. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2025 m. spalio 21 d. iki 2026 m. balandžio 21 d., paliktinas galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas.

A. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus

Iš 2025 m. lapkričio 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – VGTPT) pateiktos pažymos matyti, kad už A. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą VGTPT išlaidos sudaro 202,08 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl teismas sprendžia, jog VGTPT patirtos išlaidos už teisinę pagalbą iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB ,,Augenas“, automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas automobilio konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimt) parų arešto;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu A. V. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 24 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 60 MGL (3 000 eurų) bauda, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto ir 60 MGL (3000 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. spalio 21 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“;

- konfiskuoti transporto priemonę – automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad kaltinamasis jam paskirtą baudą turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Pripažinti kaltinamąjį A. V. recidyvistu.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobiliui BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikinti.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris saugomas (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.