Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl giminystės santykių ir palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- giminystės santykių juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. ir I. B., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pusseserė ir pusbrolis;

- palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, priėmė savo pusseserės I. B., mirusios(duomenys neskelbtini), palikimą.

Šie faktai nustatytini I. B. palikimo priėmimo tikslu.

Mirus pusseserei I. B., per tris mėnesius kreipėsi pas notarą, tačiau neturėjo savo tėvo J. B. gimimo liudijimo ir notaras nepriėmė pareiškimo dėl jo pusseserės I. B. palikimo priėmimo. Kol kreipėsi į archyvus dėl minėtų duomenų gavimo ir gavo neigiamus atsakymus, praėjo įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo, todėl jam notaras nurodė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kad I. B. ir jis yra pusseserė ir pusbrolis, ir kad po savo pusseserės I. B. mirties palikimą priėmė, pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po I. B. mirties.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai gautas atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodyta, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (b. l. 31, 37). Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.133 straipsnyje nurodyta, kad giminystė tarp asmenų, kilusių iš bendro protėvio, yra šoninė giminystės linija (broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės, dėdės arba tetos ir sūnėnai arba dukterėčios ir t. t.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas neturi savo tėvo J. B. gimimo liudijimo. Lietuvos Valstybės istorijos archyvo 2008-05-12 ir 2016-06-20 pažymos (b. l. 14, 15) patvirtina, kad J. B. gimimo duomenų nerasta. Š. rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvada (b. l. 16), patvirtina, kad minėta institucija atsisakė atkurti J. B. gimimo įrašą. I. B. (duomenys neskelbtini)gimimo įrašas Nr. 9 (b. l. 7) patvirtina, kad jos tėvas V. B. (gimimo data nenurodyta), motina – S. B. (gimimo data nenurodyta). Pareiškėjo nurodymu, jo tėvas J. B. (b. l. 8, 11) ir I. B. tėvas V. B. (b. l. 7, 12, 18) - broliai, o jis ir I. B., mirusi(duomenys neskelbtini), yra pusseserė ir pusbrolis. Kad V. B. ir I. B. buvo pusseserė ir pusbrolis, patvirtino liudytojas G. D., kuris yra pareiškėjo pusbrolis ir kuris nurodė, kad jam buvo tekę bendrauti su I. B. jai būnant gyvai, būti jos laidotuvėse, taip pat liudytojas A. T., kuris yra pareiškėjo vaikystės draugas, ir kuris nurodė, kad su pareiškėju bendrauja daug metų, gyveno toje pačioje gatvėje, ateidavo į jo namus, į kuriuos atvažiuodavo ir I. B., ir kurią pareiškėjas vadindavo pussesere.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, darytina išvada, kad I. B., mirusi(duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas V. B. yra pusseserė ir pusbrolis.

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl giminystės santykių juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos I. B. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).

Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Mirusios turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėjas V. B., kuris yra mirusiosios pusbrolis ir šeštos eilės paveldėjimo pagal įstatymą įpėdinis (b. l. 7, 8, 11, 12, 13, 18). Paveldėjimo byla po I. B. mirties nėra užvesta (Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro 2016-07-18 liudijimas, notarinio registro Nr. 3202). Po I. B. mirties atsirado palikimas – butas, esantis(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1198-4003-6015:0015 (b. l. 17). Pareiškėjas, jo nurodymu, minėtu butu ir jame esančiu turtu rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, butą remontavo (bute sudėjo plastikinius langus, duris). Minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai G. D. ir A. T., kurie nurodė, kad pareiškėjas palaidojo Ireną B. Š. rajone ir tvarko jos kapą bei rūpinasi mirusiosios butu, prižiūri jį.

Pareiškėjas, jo nurodymu, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi pas notarą, tačiau neturėjo savo tėvo J. B. gimimo liudijimo ir notaras nepriėmė pareiškimo dėl I. B. palikimo priėmimo.

Byloje nėra duomenų, kad yra kiti suinteresuoti asmenys, kurie turėtų pretenzijų į mirusiosios I. B. palikimą. Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po I. B. mirties jos turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, paveldėjo mirusiosios I. B. pusbrolis V. B..

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po I. B. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors V. B. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau jis priėmė savo pusseserės I. B. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei 4,20 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti giminystės santykių juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi(duomenys neskelbtini), yra pusseserė ir pusbrolis.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo pusseserės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.