Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi E. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-77194009-16 E. J. patrauktas atsakomybėn dėl to, kad:

jis 2016-10-25, apie 20.45 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 61, vairuodamas automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.;

be to, pažeidė KET 219.1, 222 p. reikalavimus, nes po eismo įvykio nesustojo ir iš jo pasišalino, apie tai nepranešė nei policijai nei nukentėjusiajam, tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu E. J. paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes jis nepastebėjo, kad tai padarė. Sutinka, kad apgadino automobilį. Po savaitės pamatė, kad ant jo automobilio vairuotojo pusėje buvo pažeidimų, įbrėžimas, bet nesuprato, iš kur jie atsirado. Prieš įvykį, 2016-10-25, susirašinėjo su drauge, ji kaip tik važiavo į Vilnių. Jis išvažiavo jos pasiimti. Kiek atsimena, jo automobilis stovėjo šalia Volvo. Aplink buvo daug mašinų. Automobiliai stovėjo ant žolyno. Jis išvažiavo į priekį, pravažiavo automobilis, tada atsistūmė atgal atbuline eiga. Tuo momentu ir kliudė savo automobilio kampu, kito automobilio kampą. Paties kliudymo nepajuto (b. l. 27-28).

Teismo posėdžio metu 2016-12-12 E. J. atsakydamas į advokato ir teisėjos klausimus paaiškino, kad jo automobilyje visą laiką įjungtas radijas. Įvykio metu automobilis buvo draustas. Nesupranta, kaip negirdėjo smūgio garso. Mano, kad jo dėmesį galėjo nukreipti šuo, kurį vežėsi kartu. Kiek pamena, jo automobilis stovėjo priekiu.

Tyrimo metu E. J. paaiškino, kad spalio 25 dieną, apie puse 10 vakaro važiavo parsivežti draugės, tačiau tiksliai pasakyti negali. Ar atsitrenkė į automobilį, tikrai nepastebėjo. Galbūt, buvo įjungta muzika ir paprasčiausiai nepastebėjo garso. Smūgis matyt buvo silpnas, nes ant mašinos nieko nepastebėjo.

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio J. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad šių metų spalio 25 d., apie 20.50 val., gautas pranešimas, kad Žirmūnų g. 61 į automobilį Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė galimai Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino (b. l. 9).

2016-10-05 eismo įvykio schemoje atvaizduotos eismo įvykio aplinkybės (b. l. 11).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad Volvo XC90 apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b. l. 12).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nustatyta, kad Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžtas galinis sparnas ir bamperis kairėje pusėje (b. l. 21).

Liudytoja L. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji pažeidėjo sugyventinė. Paties įvykio ji nematė. Tą dieną grįžo iš Klaipėdos, žinutėmis susirašinėjo su draugu. E. J. apie 21 val. ją paėmė iš stoties ir iš karto važiavo namo, į kiemą, kuriame kilo eismo įvykis. Niekur jie nebėgo. Kieme buvo policijos pareigūnai. Jie juos matė, bet prie policijos pareigūnų nepriėjo. Nepriėjo todėl, kad nežinojo šių atvykimo priežasties. Net nesusimąstė, kad jie galėjo atvažiuoti dėl E. J. galimo pažeidimo. Įvykio dieną E. J. buvo blaivus. Jis tikrai nebūtų bėgęs, nes žino pasekmes. Administracinių teisės pažeidimų yra padaręs, bet jų neneigia ir pripažįsta. Praėjus ilgam laiko tarpui, kažkur po savaitės, E. J. jai pasakė, kad jam skambino iš policijos dėl sukelto eismo įvykio. Tai jai buvo netikėta.

Nukentėjusysis G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad paties įvykio nematė. Tą dieną grįžo namo apie 8 val. vakaro. Sulaukė policijos pareigūnų skambučio. Jie pasakė, kad įvažiavo į jo automobilį. Nusileidęs į kiemą, pamatė, kad yra įbrėžtas bamperis, išdaužtas rūko žibintas, šukės išbyrėję ant žemės. Automobilis dar nesuremontuotas. Draudimas turi atlyginti žalą, bet visa tai procese. Vertinti žalos negali, nes nėra specialistas. Pretenzijų E. J. neturi. Tiesiog nori, kad draudimas atlygintų žalą. Su E. J. bendravo tik policijoje, prieš tai jo nepažinojo. E. J. jam minėjo, kad nepajuto smūgio. Mano, kad smūgis turėjo būti nemažas, nes išbyrėjo žibintas. Tuo metu buvo prastas oras, blogas matomumas, apšvietimas silpnas. Apžiūrėjus automobilį, pažeidimai matėsi akivaizdžiai, nors ir buvo prastas matomumas. Kieme yra apšvietimo lempos. Liudytojų jis nepažįsta. Susipažino kieme.

Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną važiavo nuo kalno. Kadangi su juo pažeidėjas negalėjo prasilenkti, tai jis pasitraukė atgal. Pažeidėjas, sukdamasis atbulas, atsitrenkė į automobilį, įjungė pirmą pavarą ir pravažiavo pro jį. Pažeidėjas automobilyje sėdėjo vienas, lyg pasižvalgydamas. Jis (M. Š.) tada buvo visai netoliese to įvykio ir automobilių atsitrenkimo garsą puikiai girdėjo. Įjungto radijo pažeidėjo automobilyje nesigirdėjo. Atsitrenkus automobiliams, manė, kad pažeidėjas išlips, bet E. J. jį praleido ir nuvažiavo. Prieš tai stabtelėjo gal kokias tris sekundes. Tą įvykį matė kita liudytoja iš toliau. Ji stebėjo įvykį iš šono. Volvo pažeidimas buvo kairėje pusėje, matėsi išdužęs stikliukas.

Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną išėjo iš namų. Išgirdo garsą. Tada pamatė, kad automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Atsitrenkęs automobilis ėmė išvažinėti, todėl bėgo pažiūrėti jo valstybinių numerių. Automobilis atsitrenkė galu, važiuodamas atbuline eiga. Nepagalvojo, kad jis nesustos. Vairuotojas stabtelėjo 5-10 sekundžių ir nuvažiavo. Kas sėdėjo automobilyje, nematė, tačiau vairuotojas galėjo ją matyti. Stovėjo priešais tuos automobilius. Po to, jau pamačiusi įvykį, bėgo iš paskos, bet nešaukė. Įjungto radijo pažeidėjo automobilyje negirdėjo. Ji pati vairuoja automobilį, todėl mano, kad tokį smūgį tikrai būtų pajutusi. Garsas girdėjosi už 15 metrų. Policiją iškvietė ji. Automobiliai kontaktavo ne šonais. Išdužo kito automobilio stikliukas, pabiro ant žemės. Įbrėžimų tamsoje nematė. Kitos mašinos ji nematė, tuo metu pravažiavo vienas automobilis. Jo savininkas matė įvykį ir sustojo.

Motyvuojamoji dalis

E. J. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta jo paties parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų G. B., M. Š., J. M. parodymais, eismo įvykio schema, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio J. B. tarnybiniu pranešimu, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, transporto priemonės techninės apžiūros aktu bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai. E. J. veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., kadangi jo padaryti KET 9, 101 p. pažeidimai nulėmė svetimo turto sugadinimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad E. J. pažeidė KET 222 p., reikalavimus, nes po eismo įvykio nesustojo ir iš jo pasišalino, apie tai nepranešė nei policijai nei nukentėjusiajam. Tokiais veiksmais jis galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.: 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Tiek tyrimo metu, tiek apklaustas teisme E. J. teigė nepastebėjęs, kad kliudė kitą automobilį, tačiau neneigė, kad minėtą dieną Žirmūnų gatvėje vairavo automobilį ir galėjo atsitrenkti į aikštelėje stovėjusį automobilį, bet smūgio nepajuto. Šie pažeidėjo paaiškinimai teismas nebuvo paneigti teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Patikrinus bylos medžiagą, teismas nustatė, kad E. J. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes nepastebėjo kontakto su kita transporto priemone. Šią versiją iš dalies patvirtino liudytojai M. Š. ir J. M., kurie nurodė, kad automobilis Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo ir nuvažiavo. Nors minėti liudytojai teisme ir teigė, jog, jų manymu, pažeidėjas turėjo justi smūgį, tačiau teismas tokius liudytojų parodymus vertina, kaip subjektyvią šių asmenų nuomonę. Pažeidėjo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Duomenų, kad E. J. įvykio metu buvo neblaivus nėra. Be to, eismo įvykio vietoje buvo du pašaliniai asmenys, kuriuos pažeidėjas matė. Atsižvelgtina ir į tai, kad mašina judėjo tamsiu paros metu, be to, pažeidėjas automobilį vairavo prie savo namų ir po nedidelio laiko tarpo grįžo atgal į minėtą kiemą. Teisme apklausta liudytoja L. Ž. paaiškino, kad grįžus jie matė policijos pareigūnus, tačiau prie jų nepriėjo, nes nežinojo jų atvykimo priežasties. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina E. J. iškeltą versiją, jos jis nesuvokė sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs kitą transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad iš prie bylos pridėtų fotonuotraukų matyti, kad įbrėžimai ant automobilių nėra dideli ar žymūs. Tai, kad automobilio Volvo išdaužtas galinis rūko žibintas ir pabirę stikliukai, E. J. tamsiu paros metu, atsitrenkęs savo automobilio galine dalimi, objektyviai negalėjo matyti. Išvardintos nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad E. J. nepastebėjo transporto priemonių susidūrimo, nesuvokė apgadinęs kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, t. y. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Kaip jau buvo minėta, ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, siekdamas išvengti galimos atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal pareikštą kaltinimą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. E. J. nutrauktina, nesant būtinojo administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. E. J. atsakomybę sunkina tai, kad per metus laiko padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, automobiliams padarytus sugadinimus, į tai, kad pažeidėjo veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos, į tai, kad nustatyta E. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, anksčiau ne kartą baustas už KET pažeidimus. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus E. J. ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą baudą, didesnę nei sankcijos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

Pripažinti E. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 50 eurų baudą.

E. J. administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 16063135988

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).