- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- eI3-2913-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00352-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. P.
- Atsakovas
- Kauno, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai I. P., jos atstovui Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovui L. Č.,
atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus (iki reorganizacijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų) atstovui D. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja I. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – ir Kauno NTI-PN; po 2020 m. gegužės 15 d. reorganizacijos atsakovo teisių perėmėjas Kauno tardymo izoliatorius (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnis; toliau – ir atsakovas, Kauno TI) 211,89 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalies ir 455,58 Eur delspinigių.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu bei jos atstovas taip pat teismo posėdyje nurodė, jog pareiškėja yra Resocializacijos skyriaus specialistė, statutinė valstybės tarnautoja, dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą po 12 valandų, apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai. Pagal suminę darbo laiko apskaitą pataisos namuose dirbama vadovaujantis Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1-138 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos socialinės reabilitacijos skyriaus specialistams įvedimo“ (įsakymo pakeitimas 2019 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 1-198 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos resocializacijos skyriaus specialistams įvedimo“).
Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą apmokama Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) nustatyta tvarka. Už darbą poilsio dienomis jai turėjo būti apskaičiuotas bei išmokėtas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, kaip numatyta DK 144 straipsnio 1 dalyje, tačiau už 2018 m. gruodžio, 2019 m. kovo, spalio, gruodžio mėnesius už darbą poilsio dienomis buvo mokamas įprastas darbo užmokestis, t. y. nesilaikant įstatymų normų dėl ne mažesnio nei dvigubo apmokėjimo už poilsio dienas. Tvirtino, jog 2019 m. spalio 7 d. (darbo grafike nenumatytą poilsio dieną) ji vyko į kvalifikacijos kėlimo mokymus – 8 val., tačiau už poilsio dieną buvo mokamas įprastas darbo užmokestis.
Nurodė, jog 2019 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri pareiškėjos prašymo dėl netinkamo teismingumo neišnagrinėjo, atsakovas į jos pretenzijas bei raginimus atsiskaityti nereaguoja, todėl yra priversta kreiptis į teismą.
Pareiškėjos skaičiavimu, už 2018 m. gruodžio, 2019 m. kovo, spalio, gruodžio mėnesius neišmokėta suma už darbą poilsio dienomis iš viso sudaro 211,89 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Taip pat prašo priteisti 455,58 Eur apskaičiuotų delspinigių už uždelstą atsiskaityti laiką.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjai atlyginimas buvo apskaičiuotas teisingai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, Rekomendacijomis dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose (nuo 2019 m. sausio 1 d.), todėl jos skundas nepagrįstas.
Tvirtino, jog pareiškėja ginčo laikotarpiu dirbo pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialiste pagal suminę darbo laiko apskaitą po 12 val., suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis 3 mėn., dabartinis pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) – 6,0. Skundžiamu laikotarpiu Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas pareiginės algos bazinis dydis buvo 173 eurai. Nurodė, jog pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą (baziniais dydžiais) dauginant iš Seimo nustatyto 173 eurų bazinio dydžio bei apskaičiuojami kiti darbo užmokestį sudarantys priedai (priedas už laipsnį, darbo stažą, viršvalandžiai, darbas poilsio dieną).
Pažymėjo, kad nei vienas teisės aktas nereglamentuoja, kokį konkrečiai darbo užmokesčio mokėjimo būdą darbdavys turi pasirinkti darbuotojui dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą. Atsakovas pasirinko mokėti pastovią pareiginę algą, nepriklausomai, kiek darbuotojas tą mėnesį faktiškai išdirbo dienų.
Nurodė, jog pagal darbo laiko apskaitos normą pareiškėja 2018 m. gruodžio mėnesį turėjo išdirbti 18 darbo dienų, faktiškai išdirbo 12 darbo dienų, o darbo užmokestis išmokėtas kaip už pilnai išdirbtą dienų skaičių, t. y. už 18 darbo dienų, priskaičiuota ir išmokėta 841,55 Eur darbo užmokesčio, įskaitant dirbtas darbo valandas poilsio dieną 44,56 Eur (1 kartas). Pagal darbo laiko apskaitos normą pareiškėja 2019 m. kovo mėnesį turėjo išdirbti 20 darbo dienų, išdirbo 15 darbo dienų. Darbo užmokestis išmokėtas kaip už pilnai išdirbtą dienų skaičių, t. y. už 20 darbo dienų, priskaičiuota ir išmokėta 1201,71 Eur, įskaitant už darbą poilsio dieną 46,93 Eur (1 kartas). Pagal darbo laiko apskaitos normą pareiškėja 2019 m. spalio mėnesį turėjo išdirbti 23 darbo dienas, išdirbo 10 darbo dienų. Darbo užmokestis išmokėtas kaip už pilnai išdirbtą dienų skaičių, t. y. už 13 darbo dienų, priskaičiuota ir išmokėta 734,78 Eur, įskaitant už dirbtas darbo valandas poilsio dieną 54,88 Eur (1 kartas). Pagal darbo laiko apskaitos normą pareiškėja 2019 m. gruodžio mėnesį turėjo išdirbti 19 darbo dienų, išdirbo 14 darbo dienų. Darbo užmokestis išmokėtas kaip už pilnai išdirbtą dienų skaičių, t. y. už 19 darbo dienų, priskaičiuota ir išmokėta 1322,94 Eur, įskaitant už darbą poilsio dieną 66,96 Eur (1 kartas).
Papildomai paaiškino, jog už dalyvavimą mokymuose poilsio dienomis (nenumatytomis pagal darbo grafiką) 2018 m. gruodžio, 2019 m. kovo, spalio, gruodžio mėnesiais kiekvieno mėnesio pabaigoje pareiškėjai buvo išmokėtas dvigubas darbo užmokestis pagal buhalterinę atsiskaitymo programą pridedant darbo valandas prie atitinkamo mėnesio darbo užmokesčio dalies ir dar papildomai jas nurodant atskiroje eilutėje. Pažymėjo, jog pagal atsakovo skaičiavimus pareiškėjai 2018 m. gruodžio ir 2019 m. kovo mėnesiais buvo išmokėtas 148,09 Eur didesnis darbo užmokestis, susidaręs už viršvalandinį darbą per 3 mėnesių ataskaitinį laikotarpį. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Administracinėje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už darbą poilsio dienomis 2018 m. gruodžio, 2019 m. kovo, spalio, gruodžio mėnesiais, esant suminei darbo laiko apskaitai.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja ginčo laikotarpiu ėjo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus (vėlesnis pavadinimas Resocializacijos skyrius) specialisto pareigas (statutinis valstybės tarnautojas, B lygis, 7 kategorija).
Iš skundo turinio bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog pareiškėja kelia ginčą dėl to, kad darbdavys nesumokėjo dvigubo darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis (dalyvavimą mokymuose) 2018 m. gruodžio 3 d., 2019 m. kovo 4 d., spalio 7 d., gruodžio 10 d.
Pareigūnų tarnybos santykius, darbo užmokestį, socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (toliau – ir Statutas).
Ginčo metu galiojusio Statuto 57 straipsnyje, reglamentuojančiame apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, įtvirtinta, jog pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka (1 dalis). Apmokant pareigūnui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro pareigūno pareiginė alga, priedas už laipsnį ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (2 dalis).
Pagal Statuto 46 straipsnio nuostatas, pareigūnų darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) (1 dalis). Pareigūnams, kai būtina užtikrinti tinkamą statutinės įstaigos funkcijų atlikimą, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, darbo laiko norma yra vidutiniškai 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį), vidutinis darbo laikas per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą, suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmę tvirtina centrinės statutinės įstaigos vadovas. Sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo priima statutinės įstaigos vadovas (3 dalis).
Darbo kodekso 115 straipsnyje (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija) numatytas darbo laiko režimas taikant suminę darbo laiko apskaitą, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, jog suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų (1 dalis). Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra išdirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytą darbo laiko normą jam sumokama pusė priklausančio išmokėti darbo užmokesčio (5 dalis). Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko (6 dalis).
DK 115 straipsnio 7 dalis numato, jog, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. Darbdavys turi teisę per kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų darbo užmokestį, nepaisydamas faktiškai išdirbtos darbo laiko normos, o galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį pagal faktinius duomenis atlikti apmokėdamas už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį.
DK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
Byloje nustatyta, jog pataisos namuose Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1-138 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos socialinės reabilitacijos skyriaus specialistams įvedimo“ buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita, nustatant suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį – tris mėnesius (8 darbo valandų ir 12 darbo valandų laiko režimą), darbą organizuojant pamainomis, per apskaitinio laikotarpio mėnesį mokant mėnesinę pareiginę algą pagal DK 115 straipsnio 7 dalyje numatytą atsiskaitymo būdą.
Iš 2018 m. gruodžio, 2019 m. kovo, spalio, gruodžio mėnesių darbo grafikų matyti, jog pareiškėjai buvo pavesta dirbti po 12 valandų per pamainą nurodytomis darbo grafike dienomis.
Pagal DK 111 straipsnio nuostatas, darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį, įskaitant ir kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laiką (2 dalies 5 punktas).
Iš 2018 m. gruodžio, 2019 m. kovo, spalio, gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog minėtos dienos užfiksuotos kaip darbas poilsio dienomis: 2018 m. gruodžio 3 d. – 8 valandos, 2019 m. kovo 4 d. – 6 valandos 30 minučių, spalio 7 d. – 8 valandos, gruodžio 10 d. – 8 valandos. Dėl šių aplinkybių šalys ginčo nekelia. Atsakovas taip pat neginčija teisės aktais įtvirtintos garantijos dėl darbdavio atsiskaitymo mokant dvigubą atlyginimą už minėtas dienas ir tvirtino, jog konkrečiu atveju teisės aktų reikalavimų buvo laikytasi.
Statuto 52 straipsnyje įtvirtinta, jog pareigūnų darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga, 2) priedas už laipsnį, 3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, 4) priemokos; 5) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą.
Pagal Statuto 53 straipsnio nuostatas, pareigūno pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalo. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų valstybės pareigūnų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio (1 dalis). Pagal to paties straipsnio 5 dalį, pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal pareigūnui nustatytą darbo laiko normą ir gautas darbo valandos atlygis padauginamas iš pareigūno faktiškai dirbtų valandų skaičiaus.
Teismas pažymi, jog pareiškėja nekelia ginčo dėl pareiginės algos dydžio, dėl koeficiento (baziniais dydžiais) nustatymo, dėl atsakovo darbo užmokesčio atliktų skaičiavimų, išskyrus tai, kad atsakovas neapskaičiavo ir neišmokėjo dvigubo darbo užmokesčio už darbą (dalyvavimą mokymuose) minėtomis poilsio dienomis. Teismas pažymi, jog pareiškėja sutinka su atsakovo pateiktu apskaičiavimu už darbą minėtomis poilsio dienomis, tai patvirtina jos skunde pateikta skaičiavimų lentelė, tik siekia, jog minėtas užmokestis būtų apskaičiuotas ir išmokėtas dvigubai.
Šioje byloje kaip liudytoja apklausta atsakovo Turto valdymo skyriaus buhalterė R. L. paaiškino, jog įstaigoje buvo taikoma suminė apskaita, darbo užmokestį skaičiuojant ne pagal faktiškai išdirbtą dienų ir valandų skaičių, o darbdaviui mokant pastovią pareiginę algą, atsižvelgiant į nustatytą darbo laiko normą, už viršvalandžius buvo sumokama apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Liudytoja paaiškino, jog už poilsio dienas darbdavys atsiskaitė kiekvieno mėnesio pabaigoje sumokėdamas už jas dvigubai, nes pareiškėjos išdirbtos darbo valandos (dalyvavimas mokymuose) pagal buhalterinę atsiskaitymo programą minėtomis poilsio dienomis buvo įtrauktos, apskaičiuojant jos mėnesinį darbo užmokestį, kurį gautų dirbdama normaliu darbo režimu, tačiau dėl darbo poilsio dienomis papildomai buvo apskaičiuota ir atskira eilute nurodyta darbo užmokesčio dalis už darbą poilsio dienomis (atitinkamai pagal poilsio dieną dirbtas valandas).
Liudytojos paaiškinimų pagrįstumą patvirtina į bylą pateikti buhalteriniai dokumentai: priskaitymų / atskaitymų žiniaraščiai, atsiskaitymo lapeliai, apskaičiavimai darbo ir poilsio dienomis, atsakovo atsiliepime, 2020 m. birželio 22 d. raštu Nr. 9-2493 pateikti skaičiavimai, iš kurių matyti, jog, darbdaviui taikant pasirinktą suminės apskaitos būdą, už 2018 m. gruodžio mėnesį pareiškėjai buvo apskaičiuota 728,75 Eur pareiginė alga (132,50 (bazinis dydis 2018 m.) x 5,5 (pareiškėjos koeficientas), apmokėjimas už stažą 21,86 Eur (728,75 x 3 %), apmokėjimas už laipsnį 46,38 Eur (132,50 (bazinis dydis)), todėl pareiškėjos mėnesinis darbo užmokestis sudarė 796,99 Eur. Už darbą poilsio dieną, atsižvelgiant į to mėnesio darbo laiko normą (143 val.) ir dirbtų valandų poilsio dieną skaičių (8 val.), apskaičiuota 44,58 Eur suma (796,99 : 143 val. x 8 val.).
Už 2019 m. kovo mėnesį pareiškėjai buvo apskaičiuota 951,50 Eur pareiginė alga (173 (bazinis dydis 2019 m.) x 5,5 (pareiškėjos koeficientas), apmokėjimas už stažą 47,58 Eur (951,50 x 5 %), apmokėjimas už laipsnį 155,70 Eur (173 (bazinis dydis) x 0,9), todėl jos mėnesinis darbo užmokestis sudarė 1154,78 Eur. Už darbą poilsio dieną, atsižvelgiant į to mėnesio darbo laiko normą (160 val.) ir dirbtų valandų poilsio dieną skaičių (6,5 val.), apskaičiuota 46,91 Eur suma (1154,78 : 160 val. x 6,5 val.).
Už 2019 m. spalio mėnesį pareiškėjai buvo apskaičiuota 1038 Eur pareiginė alga (173 (bazinis dydis) x 6,0 (pareiškėjos koeficientas), apmokėjimas už stažą 62,28 Eur (1038 x 6 %), apmokėjimas už laipsnį 155,70 Eur (173 (bazinis dydis) x 0,9), todėl jos mėnesinis darbo užmokestis sudarė 1255,98 Eur (1038 + 62,28 + 155,70). Už darbą poilsio dieną, atsižvelgiant į to mėnesio darbo laiko normą (183 val.) ir dirbtų valandų poilsio dieną skaičių (8 val.), apskaičiuota 54,90 Eur suma (1255,98 : 183 val. x 8 val.).
Už 2019 m. gruodžio mėnesį pareiškėjai buvo apskaičiuota 1038 Eur pareiginė alga (173 (bazinis dydis) x 6,0 (pareiškėjos koeficientas), apmokėjimas už stažą 62,28 Eur (1038 x 6 %), apmokėjimas už laipsnį 155,70 Eur (173 (bazinis dydis) x 0,9), todėl jos mėnesinis darbo užmokestis sudarė 1255,98 Eur (1038 + 62,28 + 155,70). Už darbą poilsio dieną, atsižvelgiant į to mėnesio darbo laiko normą (150 val.) ir dirbtų valandų poilsio dieną skaičių (8 val.), apskaičiuota 66,96 Eur (1255,98 : 150 val. x 8 val.).
Kaip matyti iš pirmiau pateiktų skaičiavimų, pareiškėjai nustatant atlyginimą už darbą poilsio dienomis buvo taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro jos pareiginė alga, priedas už laipsnį ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kaip numato Statuto 57 straipsnyje įtvirtintos nuostatos.
Ginčo laikotarpio buhalteriniai duomenys atsiskaitymo lapeliuose patvirtina, jog, apskaičiuojant pareiškėjos darbo užmokestį, į bendras darbo valandas buvo įtrauktos pareiškėjos išdirbtos valandos ir poilsio dienomis, laikantis Statuto 53 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl pagrįstai atsakovas papildomai nurodydamas kaip atlygį už darbą poilsio dienomis nebeturėjo pagrindo dvigubinti išdirbtų valandų ir atskira eilute apskaičiavo dar papildomai atlyginimą tik už išdirbtą tos dienos valandų skaičių, jos nedvigubindamas.
Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginčo laikotarpiu atsakovas su pareiškėja už darbą poilsio dienomis, nenumatytomis pagal darbo grafiką (2018 m. gruodžio 3 d., 2019 m. kovo 4 d., spalio 7 d., gruodžio 10 d.), atsiskaitė tinkamai, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, reglamentuojančiais įtvirtintą suminės darbo laiko apskaitos reglamentavimą, todėl pareiškėjos prašymas priteisti jai 211,89 Eur neužmokėto darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus pareiškėjos skundo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, nėra pagrindo išvestinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo tenkinimui.
Pareiškėja skunde nereiškia atsakovui reikalavimų dėl netinkamo jos skundo išnagrinėjimo pataisos namų administracijoje, dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, žalos atlyginimo, todėl jos skunde nurodytos aplinkybės dėl administracijos veiksmų, suteikiant netinkamą informaciją apie darbo užmokestį, vėluojant atsakyti į jos prašymus ir pan., nėra aktualios šiai bylai.
Atsakovo argumentai dėl pareiškėjai permokėtos darbo užmokesčio dalies už viršvalandinį darbą nėra susiję su ginčo dalyku, todėl nesvarstytini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos I. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.