- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- AN2-83-919/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00101-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas T. P. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 26 d. nutarties F. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. F. L. Institucijos 2024 m. sausio 19 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį - 30 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 23 d., 21.19 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti vietoje, kuri skirta elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti, kai transporto priemonė nebuvo įkraunama.
2. F. L. nesutikdamas su Institucijos 2024 m. sausio 19 d. nutarimu pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. vasario 26 d. nutartimi Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną F. L. atžvilgiu nutraukė, motyvuodamas tuo, kad F. L. veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo padarymo požymio – kaltės, kadangi jis stovėjo elektromobiliams įkrauti skirtoje vietoje tik norėdamas įkrauti savo automobilį ir laukdamas savo eilės. Pažymima, kad nepaisant to, jog prie greito įkrovimo stotelės yra dvi automobiliams skirtos stovėjimo vietos, PC „(duomenys neskelbtini)“ esančioje greito įkrovimo aikštelėje vienu metu elektromobilį gali krauti tik vienas automobilis. Be to, F. L. stovėdamas elektromobiliams įkrauti skirtoje vietoje nesudarė kliūčių kitiems automobiliams naudotis lėta elektromobilių įkrovimo stotele.
Šalies argumentai
3. Institucija nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir palikti galioti Institucijos 2024 m. sausio 19 d. nutarimą.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucijos vertinimu skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, kadangi administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų ir įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – F. L. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Pažymima, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį išskirtinai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, jiems suteikdamas didesnę reikšmę nei kitiems įrodymams ir neteisingai vertino asmens su skundu pateiktą elektroninį susirašinėjimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, bei netinkamai įvertino, kad F. L. nesudarė kliūčių kitiems automobiliams naudotis elektromobilių įkrovimo stotele.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal gautą asmens pareiškimą, kuriame aiškiai nurodyta, kad pranešimą pateikęs asmuo negalėjo palikti krauti savo automobilio lėtuoju būdu, tai yra pasinaudoti įkrovimo stotele, kadangi stovėjimo vieta skirta elektromobiliams tik jų įkrovimo metu buvo užimta ir kaip matyti, joje stovėjo F. L. vairuojamas automobilis, kuris nebuvo kraunamas, o asmuo tiesiog laukė kol atsilaisvins jam tinkamas laidas. Teismas vertindamas susirašinėjimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, neteisingai interpretavo, kad vienu metu įkrovimo stotele gali naudotis tik viena transporto priemonė. Kaip matyti minėtame susirašinėjime yra aptariamas greitas įkrovimas, todėl įmonės atstovas ir teisingai informavo, kad vienu metu greitu krovimu galima krauti tik vieną automobilį, tačiau teismas nesiaiškino ar tuo pat metu negalima krauti kito automobilio lėtuoju būdu ką šiuo atveju norėjo atlikti liudytojas, tai yra įkrauti automobilį lėtuoju būdu, tačiau vieta skirta elektromobiliams stovėti jų įkrovimo metu buvo užimta, nes joje stovėjo nekraunamas F. L. automobilis, kuris kaip nurodo pats asmuo laukė kol kitas automobilis pasikraus greituoju būdu. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad įkrovimo stotelėje vienu metu galima krauti ne vieną, o dvi transporto priemones, tačiau, jeigu greituoju būdu kraunama viena transporto priemonė, kitas automobilis gali būti kraunamas tik lėtuoju būdu.
3.3. Institucijos vertinimu, F. L. veiksmuose yra ne tik kaltės, tačiau ir visi ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai. Vien tai, kad teismo vertinimu F. L. siekė ne užimti esančią stovėjimo vietą ir neleistinai pastatyti savo automobilį, tik laukė, kol turės galimybę pasinaudoti elektromobilių įkrovimo stotele, nesudaro pagrindo teigti, kad asmuo nerealizavo automobilio stovėjimo ir, tai, kad automobilis stovėjo yra įrodyta byloje esančiais duomenimis. Vien faktas, kad automobilio viduje sėdėjo vairuotojas neeliminuoja fakto, kad automobilis stovėjo. Pažymima, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, pakanka vien to, kad asmuo savo veiksmais pažeidžia numatytą įstatymų tvarką.
3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Kelių eismo taisyklių 1 priede nurodytas kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta” (Transporto priemonių stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 809 „Galiojimo zona į dešinę” ir papildoma lentele Nr. 854 „Elektromobiliai”, nurodo, kad stovėjimo vieta skirta elektromobiliams stovėti tik jų įkrovimo metu. Šiuo konkrečiu atveju F. L. užėmė ir kliudė liudytojui palikti krauti automobilį lėtuoju krovimu ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pats F. L. patvirtina, kad jis stovėjo elektromobiliams skirtoje vietoje ir laukė kol turės galimybę įkrauti automobilį greitojo įkrovimo būdu, tai yra kol atsilaisvins jam tinkamas laidas. L. transporto priemonės stovėjimas, kliudė kitiems transporto priemonių vairuotojams sustoti ir palikti įkrauti elektromobilius lėtuoju būdu. Institucijos nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo norėdamas laukti, kol atsilaisvins greitojo įkrovimo laidas, tai turėjo padaryti tam skirtoje vietoje, kadangi įstatymų leidėjas ir yra numatęs, kad aptariamoje vietoje gali stovėti elektromobiliai tik jų įkrovimo metu, nenumatant kitų išimčių.
3.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisyklių draudžiama sustoti ir stovėti. Aptarta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, būtina įvertinti ir Kelių eismo taisykles, reglamentuojančias automobilių stovėjimą tam tikrose vietose. Kaip numatyta Kelių eismo taisyklių 8 punkte, kuris, be kita ko, inkriminuotas ir F. L., eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Kelių eismo taisyklių 1 priede <...>. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Be to, pagal Kelių eismo taisyklių 5 punktą eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. F. L., būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, privalo paklusti kelių ženklams, juos stebėti ir jais vadovautis, o ne interpretuoti kelio ženklus, taip kaip jis nori.
4. Atsiliepimas į Institucijos apeliacinį skundą
nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu F. L., prašo palikti galioti Institucijos 2024 m. sausio 19 d. nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Institucijos apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijama apylinkės teismo padaryta galutinė išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka F. L. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, pagrįsti. Teigiama, jog Kauno apylinkės teismas netinkamai įvertino elektroninį susirašinėjimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu bei tai, kad F. L. savo veiksmais nesudarė kliūčių kitiems automobiliams naudotis elektromobilių įkrovimo stotele.
7. Vertinant apylinkės teismo priimtos nutarties pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
8. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs Kauno apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, sutinka su šio teismo išvadomis, kad F. L. veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymio - kaltės. Nesutikti su Kauno apylinkės teismo motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutartį vadovaujantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytu faktinių aplinkybių vertinimu teisinio pagrindo nėra. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimtos nutarties motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadaryta. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarties panaikinimui.
9. Administracinio nusižengimo teisena F. L. atžvilgiu buvo pradėta pagal Policijos registruojamųjų įvykių registre gautą pranešimą, kuris buvo pateiktas asmens. Pranešime asmuo nurodė, kad automobilis Volkswagen Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo elektromobilių krovimo vietoje ir nesikrovė. Vairuotojas sėdėjo nurodytame automobilyje, buvo paklaustas ar kraus lėtuoju krovimu, atsakė, kad nesikraus buvo paprašytas atlaisvinti krovimo vietą, tačiau tai daryti atsisakė argumentuodamas, kad laukia greito krovimo jungties kuri tuo metu buvo užimta. Įvykis buvo praneštas policijai, tačiau kol atvyko ekipažas asmuo pradėjo krovimą greituoju krovimu ir atvykę pareigūnai nematė pažeidimo, nors vis informacija su nuotraukomis buvo pateikta (administracinio nusižengimo bylos ROIK: ((duomenys neskelbtini)), b. l. 11-12).
10. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Aptarta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, būtina įvertinti ir Kelių eismo taisykles, reglamentuojančias automobilių stovėjimą tam tikrose vietose. Kaip numatyta Kelių eismo taisyklių 8 punkte, kuris, be kita ko, buvo inkriminuotas ir F. L., eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Kelių eismo taisyklių 1 priede <...>.
11. Kaip matyti iš bylos duomenų F. L. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad vairuodamas automobilį jis sustojo ir stovėjo pažeisdamas kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta” su papildoma lentele Nr. 809 ir papildoma lentele Nr. 854 reikalavimus. Remiantis aktualia Kelių eismo taisyklių redakcija, kelio ženklas Nr. 528 žymi transporto priemonių stovėjimo vietą, papildoma lentelė Nr. 854 žymi stovėjimo vietą skirtą elektromobiliams stovėti tik jų įkrovimo metu, iš ko seka, kad tokioje transporto priemonių stovėjimo vietoje gali stovėti tik elektromobiliai jų įkrovimo metu. Asmuo nesilaikydamas šių taisyklių pažeidžia minėto kelio ženklo reikalavimus, už ką numatyta administracinė atsakomybė ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
12. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
13. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
14. Nagrinėjamu atveju F. L. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis vairuodamas transporto priemonę sustojo ir paliko ją stovėti vietoje, kuri skirta elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti, kai transporto priemonė nebuvo įkraunama ir tokiais veiksmais sudarė kliūtis kitiems automobiliams naudotis elektromobilių įkrovimo stotele. Šiuo atveju matyti, kad F. L. 2023 m. lapkričio 23 d., 21.19 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti vietoje skirtoje įkrauti elektromobiliams, tačiau pats elektromobilio įkrovimo stotele nesinaudojo. Administracinio nusižengimo byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad F. L. automobilis stovėjo minėtoje vietoje, tačiau elektromobilio įkrovimo stotele nebuvo naudojamasi (administracinio nusižengimo bylos ROIK: ((duomenys neskelbtini)), b. l. 15-16). Minėtų aplinkybių neneigia ir pats F. L., nurodęs, kad į elektromobiliams įkrauti skirtą vietą savo automobilį pastatė norėdamas jį įkrauti ir laukė eilėje, kadangi greito krovimo jungtis buvo užimta.
15. Kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo medžiagos, apklausiamas apylinkės teisme F. L. patvirtino, kad stovėjo elektromobiliams įkrauti skirtoje vietoje, laukdamas, kol atsilaisvins elektromobilio greito įkrovimo stotelė. Sustojus šioje vietoje nurodė išlipęs iš savo automobilio pasižiūrėti kiek krovimo laiko yra likę automobiliui, kuris yra įkraunamas šalia. Minėtam automobiliui buvo likę apie 5 min. krovimo. Su pranešimą pateikusiu asmeniu prie elektromobiliams įkrauti skirtos vietos atvažiavo beveik tuo pačiu metu, todėl mano, jog tas asmuo norėjo primas pradėti krautis. Vairuotojas pateikęs pranešimą atėjo paklausti ar F. L. planuoja įkrauti savo automobilį, pastarasis patvirtino ketinąs įkrauti, tačiau laukiantis kol atsilaisvins greito krovimo jungtis. Pranešimą pateikęs asmuo iškvietė policijos pareigūnus, tačiau šie nefiksavo administracinio nusižengimo. Policijos pareigūnai atvažiavo maždaug po 5-10 min. po iškvietimo, jiems atvežus F. L. automobilis jau buvo įkraunamas. Pažymėjo, kad šalia buvo laisva lėto įkrovimo stotelė.
16. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju F. L. formaliai galėtų būti laikomas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, jis 1 punkte nurodytu laiku ir vietoje buvo pastatęs savo automobilį elektromobiliams skirtoje vietoje ir jo kurį laiką nekrovė, tačiau negalima sutikti, jog jo veiksmuose buvo kaltės požymių. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis ir F. L. duotus parodymus akivaizdu, kad jis suprato pastatęs automobilį elektromobiliams įkrauti skirtoje vietoje, tačiau jį šioje vietoje statė tik norėdamas įkrauti savo automobilį, ką ir padarė tik atsiradus galimybei. Aukštesniojo teismo vertinimu, F. L. atlikdamas minėtus veiksmus nesiekė stovėti ar palikti savo automobilį tam neskirtoje vietoje. Be to, laukdamas kol atsilaisvins greito įkrovimo stotelė iš automobilio nebuvo pasišalinęs, sėdėjo jo viduje.
17. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog F. L. pastatydamas automobilį elektromobiliams įkrauti skirtoje vietoje ir jo nekraudamas sudarė kliūtis kitiems automobiliams naudotis elektromobilių įkrovimo stotele. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje yra duomenys patvirtinantys, jog nepaisant to, kad prie įkrovimo stotelės yra dvi automobiliams skirtos stovėjimo vietos, greito įkrovimo stotelėje vienu metu gali krautis tik vienas automobilis. Krovimo stotelės gamintojo ir paslaugų tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos specialistas E. J. patvirtino, kad įkrovimo stotele gali naudotis tik viena transporto priemonė. Šiuo atveju greito įkrovimo stotele naudojosi kitas automobilis. Todėl F. L. negalėjo iš karto naudotis greito įkrovimo stotele. Sutiktina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos specialistas, nurodydamas minėtą informaciją, pasisakė tik dėl elektromobilių įkrovimo stotelės galimybių krauti automobilius greituoju būdu, dėl galimybės vienu metu minėtoje įkrovimo stotelėje krauti automobilius ir greituoju ir lėtuoju nepasisakė, tačiau nagrinėjimu atveju šios aplinkybės nelaikytinos svarbiomis. Šiame kontekste, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Administracinio nusižengimo byloje esančios fotonuotraukos (administracinio nusižengimo bylos ROIK: ((duomenys neskelbtini)), b. l. 15-16) patvirtina, jog įvykio metu šalia F. L. automobilio buvo laisva lėto įkrovimo stotelė, kuria galėjo pasinaudoti automobilių savininkai, be kita ko ir pranešimą pateikęs asmuo (pranešime nurodęs, jog jam nebuvo galimybės savo automobilį krauti lėto įkrovimo stotelėje). Taigi matyti, kad F. L., pastatydamas savo automobilį elektromobiliams įkrauti skirtoje vietoje ir laukdamas eilės pasinaudoti greito įkrovimo jungtimi, nekliudė kitiems asmenims naudotis lėto įkrovimo stotele, o šias aplinkybes patvirtina pačio F. L. duoti paaiškinimai bei administracinio nusižengimo byloje esančios fotonuotraukos.
18. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Kaip minėta, apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-41-699/2018).
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu teisės taikymu ir pritaria jo priimtam procesiniam sprendimui nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nenustačius, jog F. L. veiksmuose buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymio - kaltės. Institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi nutarimą, apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno argumento, dėl kurio galima būtų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu kaip teisėtas ir pagrįstas, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas T. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.