- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-551-210/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7466-446/2018 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui E. M., institucijai, byloje teikiančiai išvadą – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų A. M. ir L. M. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos; 2) priteisti iš atsakovo E. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 275 Eur nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovo E. M. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai L. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Apylinkės teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo E. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. M. ir L. M., periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2018 m. gegužės 9 d. – iki įsiteisės civilinėje byloje Nr. e2-7466-446/2018 priimtas sprendimas. Nustatė, kad lėšas, skirtas vaikų A. M. ir L. M. išlaikymui, uzufrukto teise valdys ir tvarkys jų motina L. M.. Prašymo dalį dėl laikinos nepilnamečių vaikų A. M. ir L. M. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove netenkino. Nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.
3. Nesant jokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas bei galimus kitus išlaikytinius, ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismas tenkino iš dalies, iki bylos išnagrinėjimo priteisiant iš atsakovo nedidelę, tačiau būtiną vaikų minimaliems poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) laikino išlaikymo sumą, t. y. po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį ne nuo 2018 m. gegužės 1 d., kaip to prašė ieškovė, o nuo ieškinio pareiškimo dienos – 2018 m. gegužės 9 d. iki bus priimtas teismo sprendimas.
4. Teismas vertino, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena kartu su ieškove adresu, kur ir yra jų deklaruota gyvenamoji vieta. To, kad tarp sutuoktinių yra kilęs koks nors ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos, ieškovė ieškinyje nenurodė, aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių kaip nors nukentės asmeninės neturtinės ar turtinės šalių nepilnamečių vaikų teisės, teismas nenustatė, tokių įrodymų nepateikė ir ieškovė, todėl prašymo dalį dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo teismas atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė L. M. prašo pakeisti priteisto iš atsakovo E. M. laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. M. ir L. M. dydį, jį padidinant iki 200 Eur kiekvienam vaikui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas neatsižvelgė į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, į būtinybę apsaugoti turtinius nepilnamečių vaikų interesus. Teismas nesiekė maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, visiškai nevertino nepilnamečių vaikų amžiaus bei preliminarius tokio amžiaus vaikų poreikių, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje yra išaiškinta, jog vieno mėnesio išlaikymo nepilnamečiam vaikui vertė negali būti mažesnė už minimalią algą, kuri šiuo metu yra 400 Eur. Realūs nepilnamečių vaikų A. M. ir L. M. poreikiai ieškinyje nurodyti išsamiai ir jie yra žymiai didesni nei minimali mėnesinė alga, todėl, apeliantės nuomone, teismo priteista po150 Eur laikino išlaikymo suma yra nepakankama suma, kad vaikų poreikiai ir interesai būtų patenkinti ir apsaugoti iki ginčo byloje išsprendimo iš esmės.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas E. M. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Iki santuokos nutraukimo bylos užvedimo šalių vaikams per mėnesį užtekdavo apie 600–650 Eur arba kiekvienam apie 150 Eur. Ieškovė kelia dirbtinai sukurtus ginčo objektus siekdama tik sau turtinės naudos. Atsakovas nurodo, kad pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, tikisi per mėnesį uždirbti atlyginimą vaikams išlaikyti. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie savo galimybes teikti analogišką išlaikymą vaikams, kadangi abu tėvai turi pareigą proporcingai savo turtinei padėčiai teikti vaikams materialinį išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties dalies, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, priteisė iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje.
9. Apeliantė prašo pakeisti skundžiamos nutarties dalį, priteisto iš atsakovo laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį padidinant iki 200 Eur kiekvienam vaikui.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios skolininko pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 (MMA) minimalią mėnesio algą. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Taigi, nagrinėjant bylą iš esmės, materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti.
12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgą Nr. AC-34-2, publikuotą „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011) Dėl šios priežasties, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui teismas, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
13. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantas turi laikinų finansinių sunkumų, nuo 2017 metų spalio mėnesio nedirbo, atsiliepime nurodo, jog šiuo metu pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje – kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaikų poreikių mastas (įvertinant vaikų amžių, būtinuosius ir specialiuosius jo poreikius), kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams – laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams (iš esmės nesprendžiant ginčo) priteisiant po 150,00 Eur yra protingo dydžio ir yra pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų beveik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikų minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų A. M. ir L. M. turtiniai interesai. (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) Pažymėtina, kad tokio paties dydžio suma prie vaikų laikino išlaikymo turi prisidėti ir pati apeliantė.
14. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taikyta laikinąja apsaugos priemone buvo užtikrinta nepilnamečių vaikų interesų apsauga, užtikrinta, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o reikalingas ir būtinas konkretus išlaikymo vaikams dydis bei realios tėvų galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą savo vaikams bus įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės, teismui išanalizavus bylos faktines aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus ir pan., t. y. teismui nustačius vaikų poreikius ir tėvų galimybes šiuos poreikius patenkinti.
15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.