- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-310-360/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14360-17
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Marius Venckus
- Kategorijos
Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-310-360/2017
2017 m. lapkričio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta trečdaliu ir nustatyta 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda. Nuosprendžiu, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2017 m. kovo 25 d. iki 2017 m. kovo 26 d. (1 para) ir galutinė bausmė skirta 38 MGL (1431,08 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. M. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra 2017-03-25 apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio – kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,90 promilės etilo alkoholio.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir panaikinti automobilio „Opel Astra“ konfiskavimą. Nurodo, kad teismas, konfiskuodamas automobilį, vadovavosi BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, nurodančiu, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis turtas konfiskuotinas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustą veiką ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu sutuoktinė D. M. nebuvo apklausta. Konfiskuotinas automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir sutuoktinei, kuriai nebuvo žinoma, kad jis paėmė automobilį. Todėl teismas, taikydamas BK 72 straipsnį, privalėjo išsiaiškinti, ar turtas buvo perleistas, ar ne. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad asmuo, perleidžiantis turtą (šiuo konkrečiu atveju – nusikaltimui daryti), turi žinoti ar bent jau numanyti apie tai, kad su turtu bus daromas nusikaltimas. D. M. apie jo daromą nusikaltimą nežinojo, todėl turėjo būti taikomos Civilinio kodekso normos, apibrėžiančios sutuoktinių turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nesant D. M. kaltės, negalimos ir teisinės prievartos priemonės jai, nes ji nepagrįstai patirtų materialinių nuostolių, taip pažeidžiamas teisingumo ir protingumo principas.
Apeliantas pažymi, kad savo kaltę pripažino yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikaltimas atsitiktinio pobūdžio, nėra linkęs nusikalsti ar kitaip pažeidinėti įstatymus, charakterizuojamas teigiamai. Automobilio konfiskavimas yra labiau prevencinė priemonė, skatinanti asmenis daugiau nenusikalsti ar nedaryti teisės pažeidimų, o iš bylos duomenų matyti, jog jis nėra linkęs daryti teisės pažeidimų, todėl automobilio konfiskavimas yra perteklinė priemonė, pažeidžianti teisingumo, proporcingumo principus ir yra neadekvati.
Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad sutuoktinė 2017 m. liepos 7 d. buvo paskirta anūko D. M. globėja, nes vaiko motina atsisakė pareigos auginti vaiką. Vaikui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, medikai rekomenduoja teikti specialiojo, socialinio, judesio korekcijos pedagogų ir intensyvios logopedų pagalbas (pridedami įvairūs su tuo susiję dokumentai). Apeliantas teigia, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, susisiekimas su Klaipėda ar Gargždais problematiškas. Sutuoktinei vykti su globotiniu į nuolatines konsultacijas, ugdymo pratybas viešuoju transportu taptų per didelė materialinė ir laiko atžvilgiu nepateisinama problema. Sutuoktinė vairuoja automobilį ir turi galiojantį pažymėjimą. Konfiskuotino automobilio grąžinimas palengvintų globos vykdymą, nepažeistų sutuoktinės teisėtų civilinių teisių ir pareigų.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo. Nuteistojo kaltė ir jam skirta bausmė nėra ginčijama.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas padarė išvadą, kad transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“ yra nusikalstamos veikos priemonė, todėl pagal BK 72 straipsnio nuostatas privalo būti konfiskuojama. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, kolegija sprendžia, jog yra pagrindas sutikti su apeliantu, kad šioje konkrečioje byloje transporto priemonės konfiskavimas yra neproporcinga ir perteklinė priemonė.
Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad transporto priemonė, kuria padarytas BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas, yra konfiskuotinas turtas (kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė) ir dažniausiai konfiskuojama. Nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti ir teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijose suformuluotų nuostatų, kuriomis vadovaudamiesi teismai, atsižvelgę į konkrečiose bylose nustatytas aplinkybes, tam tikrais atvejais netaiko daiktų, nors ir atitinkančių BK 72 straipsnyje numatyto konfiskuotino turto požymius, konfiskavimo, pripažindami konkrečioje situacijoje BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę neproporcinga.
Konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą atitinkamai atsižvelgiama į Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo o taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką dėl minėtų normų aiškinimo. Proporcingumo principas EŽTT bylose iš esmės yra aiškinamas kaip sąžiningas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu.
Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, R. M. padarė pavojingą, tačiau nesunkų tyčinį nusikaltimą – vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltę pripažino. Bylos duomenys rodo, jog R. M. praeityje neteistas ir nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, nors vairuotojo pažymėjimą, sprendžiant pagal asmens duomenų išrašą (b. l. 74-75), turėjo nuo 2006 m. kovo mėn. Tai leidžia daryti išvadą, jog apeliantas iki nusikaltimo buvo drausmingas vairuotojas, o nusikaltimas buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio. Kaip ne kartą pažymėta teismų praktikoje, konfiskuojant transporto priemones tokio pobūdžio bylose paprastai siekiama prevencinių tikslų užkertant kelią pakartotiniam asmens nusikalstamumui. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, R. M. išvis pirmą kartą padarė teisės pažeidimą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog jis gali dar kartą nusikalsti. R. M. turi šeimą, dirba, darbdavio charakterizuojamas gerai (b. l. 89), byloje jokių nuteistąjį neigiamai apibūdinančių duomenų nėra. Automobilis, kurį vairavo apeliantas, šeimai yra reikalingas, kadangi teisę vairuoti turi ir R. M. sutuoktinė. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad po nusikaltimo padarymo apelianto šeimoje susiklostė tam tikros sudėtingos aplinkybės, dėl kurių jo sutuoktinė D. M. tapo anūko globėja (vaikas, jo motinos prašymu buvo paimtas iš šeimos), o pateikti įvairūs dokumentai patvirtina, jog vaikas turi rimtų sveikatos sutrikimų, nustatytas neįgalumas, taigi nekyla abejonių, jog jam reikalinga įvairiapusė specialistų, pas kuriuos reikės jį reguliariai vežioti, pagalba, taigi šeimos transporto priemonės konfiskavimas tiesiogiai atsilieptų ir kitiems šeimos nariams. Nuteistajam negalint vairuoti dėl taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, automobilį šeimos poreikių tenkinimui galėtų naudoti teisę vairuoti turinti D. M..
Taigi nagrinėjamoje byloje kolegija pripažįsta, kad nuteistajam R. M. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – pagal byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes yra neproporcinga (neadekvati). Bylos duomenys leidžia manyti, jog apeliantas nėra linkęs daryti kokius nors tesės pažeidimus, nustačius nusikaltimo požymius su pareigūnais bendradarbiavo. Kolegija, įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje nustatytų bei anksčiau aptartų aplinkybių visumą, mano, kad R. M. paskirta galutinė bausmė 38 MGL (1431,08 Eur) bauda yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, o baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise pakankamai padeda įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, todėl dar viena poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju laikytina neproporcinga ir perteklinė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. M. taikyto automobilio „Opel Astra“ konfiskavimo naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.