Utenos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo antstolio Sigito Osvaldo Grašio kontoros atstovui, antstolio padėjėjai Rėdai Grašienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio teikimą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau- ir Inspekcija) 2020-07-09 antstolio Sigito Osvaldo Grašio kontorai pateikė vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-12-04 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. P. įmonei, nurodyta nugriauti savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie esamo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pristatytą pagalbinio ūkio paskirties pastatą - garažą ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2020-06-03.

2023-06-13 Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir skolininko E. P. įmonės atskiruosius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-03-06 nutarties dalį, kuria Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos suteikta teisė įvykdyti privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Kitą nutarties dalį panaikino ir pareiškėjo antstolio Sigito Osvaldo Grašio prašymo dalies dėl baudos skyrimo priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

2025-04-01 antstolio kontoroje gautas išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento rytų Lietuvos teisės skyriaus 2025-03-31 raštas, kuriame nurodoma, kad patikrinus 2019-12-04 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymą, 2025-03-13 buvo surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad skolininkė E. P. įmonė, šio privalomojo nurodymo neįvykdė.

Išieškotojas antstoliui pateikė prašymą tęsti vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0168/20/00885 ir kreiptis į teismą su prašymu, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 771 straipsnio 6 dalimi, skirti skolininkei E. P. įmonei, iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomojo nurodymo nevykdymo dieną valstybės naudai.

2025-04-10 antstoliui telefonu susisiekus su E. P. įmonės, savininku E. P. pastarasis patvirtino, kad garažas nenugriautas. Nustačius, kad 2019-12-04 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra neįvykdytas, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, 2025-04-10 antstolis surašė neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių.

Antstolio atstovas prašo spręsti dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo skolininkui. Pareikime nurodytas aplinkybes palaiko.

Skolininko E. P. įmonės savininkas E. P. paaiškino, kad supranta, jog privalomasis nurodymas yra vykdytinas. Ankstesnės teismo nuobaudos nėra sumokėjęs ir nurodymo iki šiol neįvykdė. Prašo suteikti laiko privalomojo nurodymo vykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl privalomojo nurodymo vykdymo.

Pagal CPK 771 straipsnio 1–4 dalis, skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-12-04 privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui E. P. įmonei, yra nurodytos privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmės, kad: „už privalomojo nurodymo nevykdymą teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną“; bei tai, kad „nevykdant privalomojo nurodymo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę nustatytais terminais, Inspekcija Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę atlikti šiuos veiksmus asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, lėšomis“.

Taigi pati inspekcija, surašydama privalomąjį nurodymą aiškiai įtvirtino savo galimybę – esant neveiklumui iš skolininko pusės, nugriauti statinį pati.

CPK 771 straipsnio 2 dalis ir 2023-03-06 Utenos apylinkės teismo nutartis suteikė Inspekcijai teisę – o iš esmės ir pareigą – pačiai įvykdyti privalomąjį nurodymą, t. y. fiziškai pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis. Ši teismo nutartis buvo apskųsta, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2023-06-13 nutartimi šios Inspekcijai suteiktos teisės pagrįstumas buvo galutinai patvirtintas. Nepaisant to, per beveik dvejus metus Inspekcija nė karto neinicijavo jokių realių veiksmų – nebuvo pradėti griovimo darbai, nepasirašytos rangos sutartys, nesiimta jokių aktyvių veiksmų įvykdyti savo paties sprendimą.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija. Šio įstatymo 27 straipsnio 16 punkte nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal šiame įstatyme nurodytus privalomuosius nurodymus arba įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai buvo Inspekcija, kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismui leidus asmenų lėšomis šalinti statybos padarinius, organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai ar privalomieji nurodymai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi.

Taigi esant teismo leidimui Inspekcija turi visas galimybes atlikti veiksmus siekiant pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Tačiau iki šiol realių veiksmų nesiėmė. Tokia neveikla ne tik prieštarauja teismo suteiktai kompetencijai, bet ir pažeidžia paties privalomojo nurodymo logiką bei tikslą. Jeigu Inspekcija pati aiškiai numato, kad gali vykdyti statinio nugriovimą nevykdymo atveju, bet to nepadaro – ji faktiškai pati ignoruoja savo paties sprendimą, silpnina teisės viršenybės principą ir skatina nebaudžiamumo iliuziją. Tokį elgesio modelį sunku būtų laikyti objektyviai pateisinamu.

CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdydama jai įstatymu pavestą statybos valstybinės priežiūros funkciją, negali apsiriboti vien formaliu procesinių veiksmų atlikimu – privalomojo nurodymo surašymu ir jo pateikimu antstoliui, tikintis, kad tolimesnę atsakomybę už šio teisės akto įgyvendinimą prisiims teismas ar antstolis.

Inspekcija yra ne vien administracinio pobūdžio institucija, bet ir viena pagrindinių valstybės viešojo intereso gynėjų teritorijų planavimo ir statybos srityje. Tokios institucijos autoritetas negali būti grindžiamas vien popieriniais nurodymais, kurie metų metus lieka neįgyvendinti. Priešingai – būtent Inspekcija turi būti ta institucija, kuri demonstruoja, kad teisės aktai šalyje yra vykdomi, o neteisėti statiniai netoleruojami. Leidimas nugriauti statinį skolininko lėšomis, suteiktas teismo, nėra tik teorinė galimybė – tai yra įpareigojimas, kuris turi būti įvykdytas.

Valstybės interesus atstovaujanti institucija negali būti pasyvus stebėtojas ar procesinių veiksmų peradresuotoja. Ji privalo būti aktyvi, ypač tais atvejais, kai situacija reikalauja valingo įsikišimo. Neveikdama Inspekcija iš esmės leidžia savavališkai statybai įsitvirtinti, pažeisdama ne tik konkretaus atvejo teisėtumą, bet ir sudarydama pavojingus precedentus, kuriais gali būti vadovaujamasi ateityje – esą galima ignoruoti įsigaliojusius nurodymus, kol valstybė nustos juos bandyti vykdyti.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, turėdama teisinį pagrindą, technines galimybes ir teismo suteiktą įgaliojimą, privalo pati organizuoti ir užtikrinti privalomojo nurodymo įvykdymą – pašalinti savavališkos statybos padarinius E. P. įmonės lėšomis, kaip tai numatyta CPK 771 straipsnio 2 dalyje bei 2019-12-04 privalomajame nurodyme. Tik taip gali būti užtikrintas įstatymo viršenybės principas, viešojo intereso gynimas ir pasitikėjimas valstybės institucijomis.

Dėl to Inspekcija įpareigotina vykdyti pačios ir teismo patvirtintą privalomąjį nurodymą.

Dėl baudos skyrimo.

Baudos skyrimo mechanizmas, numatytas CPK 771 straipsnio 6 ir 7 dalyse, savaime nėra ydinga priemonė – jis svarbus kaip drausminis poveikio būdas, kai asmuo tyčia nevykdo teismo ar administracinio nurodymo. Tačiau šioje byloje faktinė situacija rodo, kad net skyrus vienkartinę 300 Eur baudą, skolininkas elgsenos nepakeitė. Dar daugiau – 2025-04-10 jis pats telefonu patvirtino, kad neteisėtai pastatytas garažas vis dar stovi. Tai aiškiai parodo, kad baudos šiuo atveju nebeveikia kaip reali įgyvendinimo priemonė. Teisinis reguliavimas numato galimybę skirti ir iki 300 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau net ir šios sankcijos nėra skirtos tam, kad institucija galėtų nusišalinti ir „perduoti“ atsakomybę vykdymui teismui ar antstoliui. Tokioje situacijoje baudų skyrimas tampa ne tik neefektyvus, bet ir simbolinis, nes neveda prie pažeidimo pašalinimo. Civilinio proceso tikslas – ne bausti, o atkurti teisinę padėtį. Tai įmanoma tik realizuojant sprendimą iš esmės, t. y. pašalinant neteisėtą statinį.

Nors nustatytas ir Inspekcijos pasyvumas tatai neatleidžia ir paties skolininko nuo kuo greitesnio privalomojo nurodymo ir teismo sprendimo vykdymo.

CPK 771 straipsnio 7 dalis numato, kad „Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.“

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad skolininko neveikimas, nevykdant teismo sprendimo (privalomojo nurodymo) dėl statybos padarinių pašalinimo, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta.

Skolininkui buvo išaiškinta, kad nevykdant sprendimų, privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taigi E. P. įmonei skirtina bauda.

Kadangi vienkartinė bauda įtakos privalomojo nurodymo įvykdymui E. P. įmonės savininkui nedaro, skirtina bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą ir privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Teismui nepateikti duomenys, kad pažeidimo, už kurį skiriama bauda, pobūdis sukėlė didelių neigiamų pasekmių (žalos). Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad skolininkui poveikį gali daryti 20 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną ( CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. P. įmonę, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-12-04 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. P. įmonei, nurodyta nugriauti savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie esamo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pristatytą pagalbinio ūkio paskirties pastatą - garažą ir sutvarkyti statybvietę skirti baudą po 10 Eur už kiekvieną privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną

Nustatyti E. P. įmonei privalomojo nurodymo įvykdymo terminą tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Paskirta bauda mokama į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme nurodomas įmokos kodas – 6800 ir bylos numeris, esantis šios nutarties viršuje (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nurodyti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos E. P. įmonei nepašalinus savavališkos statybos padarinių nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) iki šioje nutartyje nustatyto termino, vykdyti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teismo 2023-03-06 nutartį priimtą civilinėje byloje e2VP-13-420/2023.