Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-140-287/2021

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-05-28
Bylos Nr.: 1-140-287/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26537-2020-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rima Razumienė
Nukentėjusysis: V. M.
Kaltinamasis: R. A.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-140-287/2021 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26537-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.1.13; 1.2.5.4.1; 2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.1; 2.3.4.14; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 28 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Linai Graužinienei,dalyvaujant:prokurorui Gintautui Vileikiui,nukentėjusiajai V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio profesinio išsilavinimo, teistas:

1) 2020-04-16 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, arešto bausmę atlikęs,

2) 2021-05-26 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 24 parų arešto bausme, teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,

teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. A. 2020 m. liepos 5 d., apie 14 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamosios sodybos kieme, konflikto metu užvedęs rankose laikytą benzininį pjūklą STIHL MS 290, tyčia juo grasino supjaustyti kieme stovėjusio nukentėjusiosios V. M. automobilio „VW TOUAREG“ padangas bei eidamas nukentėjusiajai V. M. iš paskos, grasino ją nužudyti, sakydamas „paskersiu tave“, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Kaltinamasis R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad ėjo į namus, nupjovęs medį. Sustojo netoli pavėsinės. Už pavėsinės, 4-5 metrai, stovėjo tos ponios mašina. Jis pasakė, kad nuo mamos sklypo viską nusikeltų, nes ant jo mirusios mamos sklypo yra susodintos tujos, stovi pusė pavėsinės, pusė garažo, pusė virtuvėlės. Viskas stovi ant jo žemės. Jos jam nieko nepasakė. Eidamas į savo namus užkūrė tą pjūklą, pasijuokė ir išėjo. Ji pasakė, kad skambins policijai. Jis pasakė „skambink“. Apie 10 minučių užsibuvo namuose, kol persirengė, nusiprausė ir nuėjo pas kaimyną, kur pjovė medį. Tuo viskas ir baigėsi. Vėliau atvažiavo policija. Jo motinos sodyba yra (duomenys neskelbtini). Ten gyvena jo sesuo, o jis padeda prižiūrėti sodybą. Kai jam reikia susiarti sklypą, trukdo jų tujos. Buvo vasara, liepos 5 d. Pas G. K. pjovė medį su pjūklu STIHL. Tą medį pjovė kažkur nuo 10 val. iki 13 val. Toliau ėjo į namus persirengti, o tos ponios atvažiavo ir jis sušneko su jomis. Tos ponios – tai jo buvusi žmona ir uošvienė. Jos atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten jo buvusios žmonos sodyba, nes jie išsituokę pusantrų metų. V. M. ir jo buvusi žmona sako, kad jos yra pusseserės, o jis žino, kad jos yra uošvienės pagal vaikus. Jos abi atvažiavo apie pirmą valandą, gal jau buvo po pirmos, nežino. Jis medį pjovė nuo ryto, nes tas medis buvo 15 metrų aukščio. G. K. sodyba yra šalia, skersai kelio nuo (duomenys neskelbtini) sodybos. Eidamas į namus su jomis pasisveikino, sakydamas „labas ponios“. Pasisveikinęs liepė nuo mamos žemės patraukti tujas, nes negali arti. A. kažką sumurmėjo, p jis eidamas nusijuokė, užsikūrė benzopjūklą ir nuėjo į kiemą nuo tų tujų. Ir viskas tuo pasibaigė. Jis girdėjo, kaip V. M. skambinosi savo draugui, kuris liepė jai lėkti aplink mašiną. Jis gi tik užsikūrė benzopjūklą ir užgesino. Girdėjo, kaip V. A. sakė: „A., kaip man lėkti, kad niekas nevaiko“. Jis negrasino, prie jos mašinos nebuvo, stovėjo 4-5 metrai nuo jos mašinos, buvo už pavėsinės prie tvarto. Tardymo metu niekas jo neklausė, kur ir kaip jis stovėjo, klausė tik jų ir ką jos sakė, jomis ir patikėjo. Matė, kad jos skynėsi vyšnias. A. buvo toliau, skynė vyšnias, o V. vaikščiojo po kiemą. Nei viena, nei kita teritorijos neaptvertos. Kol pjovė medį pas G. K., alkoholio jis nevartojo. Prieš tai irgi nebuvo vartojęs. Kai ėjo su pjūklu ir pamatė buvusią žmoną ir jos pusseserę buvo blaivus. Vėliau tik išgėrė, kai persivilko ir grįžo pas G. K.. Nepripažįsta, kad vaikėsi nukentėjusiąją ir jai grasino. Negrasino supjaustyti automobilio padangų, sakė tik, kad tujas nupjaus. Nesakė, kad „paskers“, nieko nesakė, negrasino. Jos taip sako, kad jis grasino, nes žmona pyksta už išvežtas malkas, kurias jis pats pirko, kada žmona pusę metų buvo išvykusi į Pakruojį ir jis vienas gyveno namuose. Žmona turi piktumą, o nukentėjusi tikriausiai ją užstoja. Jis girdėjo, kaip jam sakė, kad iškvies policiją. Nežino, dėl ko sakė, kad iškvies policiją, gal dėl to, kad sakė, jog nupjaus tujas. Nežino, dėl ko jos sako, kad jis buvo neblaivus ir labai agresyvus, gal joms pasirodė taip, nes buvo murzinas iš po medžio pjovimo. Nešūkavo garsiai. L. U. matė, kad jis šnekėjo su nukentėjusiąja, nes ji ravėjo savo sodyboje, netoliese. Jo sūnėnas per virtuvės langą matė, kur jis stovėjo ir kad nieko nevaikė. Negi savo kieme nebegali užsikurti benzopjūklo. Dėl ko visas šitas kaltinimas jam numestas, nežino. Pagrasino tik dėl tujų, kurias žadėjo išarti arba nupjauti. Prie policijos žmoną vadino negražiais, necenzūriniais žodžiais. Tada jau buvo išgėręs. Policija jį atvedė iš G. K. į kiemą. Prieš atvykstant policijai žmonos niekaip nevadino, tik pasisveikino, pakalbėjo ir viskas. Kai buvo užsikūręs benzopjūklą ir sakė išpjausiąs tuoj tujas, A. sakė: „pjauk, pažiūrėsim kas bus“, o nukentėjusioji pasakė, kad „nieko čia nebus, reikia eiti kviesti policiją“. Jis pasakė: „kvieskitės“. Po to jis parėjo, pasidėjo benzopjūklą, persirengė, apsiprausė ir nuėjo pas G. K.. Policija nuvedė jį pas jas išsiaiškinti, kas buvo. Viena policininkė nuėjo į kiemą pas jas, o kitas policininkas liko su juo. Jis pradėjo koliotis, tada jį ir išvežė. Policininkai jam nieko nesakė dėl ko atvažiavo. Išvežė jį į Šiaulius, į Purienų gatvę, išblaivinti. Vėliau, po viso to, kai parvažiavo iš Šiaulių, atvažiavo paimti benzopjūklo. Jis nesuprato, dėl ko jį paima. Paskui tyrėjos jam pradėjo sakyti, bet nei jis vaikė, nei koliojo. Nukentėjusi susimokė su jo buvusia žmona ir meluoja. Jos jam sakė, kad paliks jį nuogą, basą, prie konteinerių. Nukentėjusioji tik vieną sykį jam paskambino ir pasakė, kad prisiteis kompensaciją. Jeigu nukentėjusioji būtų jo bijojusi, kasdien, po to, nebūtų važiavusi į tą sodybą. Jis gi dar gyveno (duomenys neskelbtini) ir ji jį matydavo kasdien. Ji atvažiuodavo ir vakarais, ir per pietus, ir ryte. Jeigu jis būtų taip padaręs, ji būtų nebevažiavusi į sodybą. Bet jis taip nedarė. Po to įvykio, kai ji atvažiuodavo, jie pasisveikindavo, dar ir žolę pjovė pas jas. Ji su savo žoliapjove, jis su savo pjovė pas ją. V. po savaitės, po to įvykio, jo paprašė nupjauti žolę. Ir dar alaus pakuotę atvežė. Tą tiksliai prisimena, pas G. paliko. Alų išgėrė savaitgalį. Kitas bijotų susitikti po tokių įvykių, o ji nebijojo. Jos draugas buvo atėjęs pas jį į (duomenys neskelbtini) išgėręs ir sakė, kad „meluoja tau V., susimokė su A.“. Tai G. V. žodžiai. V. draugas yra G.

Atsakydamas į užduotus klausimus, kaltinamasis R. A. parodė, kad V. pavardė yra M., o buvusios sutuoktinės pavardė - A. A.. Būtent apie šias moteris pasakoja. Benzininį pjūklą jis naudojo, kad medį pjauti. Pjūklas buvo rankoje, kai ėjo namo, pamatęs jas, sustojo ir pasisveikino. Savo kieme užkūrė pjūklą. Prieš užkurdamas pjūklą nieko nesakė. Perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus akistatų metu, kaltinamasis atsakė, kad buvo užvedęs rankose turėtą benzopjūklą, keletą kartų pagąsdino, du sykius, išjungė ir vėl įjungė. Taip elgėsi, nes buvo savo kieme. Stovėjo netoli pavėsinės, o nukentėjusiosios automobilis buvo prie tvarto galo. Galėjo automobilis būti dviejų metrų atstumu nuo jo. Jis matė, kad nukentėjusioji eina link savo automobilio. Stovėdamas vietoje jis užvedė savo rankose turėtą benzopjūklą. Pirmu užtraukimu jis neužsivedė, todėl nepavykus benzopjūklo užvesti, V. pasakė, kad „nieko čia nebus, reikia kviesti policiją“. Po to, antru užtraukimu, benzopjūklas užsivedė. Jis tris kartus pagąsdino, o po to užgesino. Tuo norėjo pasakyti, kad išpjaus tas tujas, bet nei pjovė, nei ką. Pastatė pjūklą ir tiek, o paskui policija atvažiavo. Buvo užvedęs pjūklą, bet jų negąsdino. Tikslas užkurti kieme benzopjūklą jam visada naudingas. Pjūklą užkūrė savo kieme, ne pas jas. Kaip nurodyta kaltinime jis negrasino supjaustyti padangas. Niekados gyvenime nesakė žodžių „paskersiu tave“. Kai jis „gazavo“ su pjūklu, nukentėjusioji stovėjo prie savo mašinos. Atstumas tarp jų buvo 4-5 metrai. Matė, kaip nukentėjusioji bėgo aplink automobilį. Nežino, ko ji bėgo. Jis niekada gyvenime neturėjo piktumo nukentėjusiajai M. ir dabar nesipyksta, ir nežino, kodėl ji taip kalba. Nepripažįsta, kad buvo įėjęs į jų sodybą tą dieną. Buvo savo kieme. Šnekėjosi per atstumą. Stovėjo savo teritorijoje prie pavėsinės. Jeigu aplink pavėsinę eitum, mašina būtų apie 4-5 metrai, o jeigu eitum tiesiai – 2 metrai.

Įrodymai

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad liepos penktą dieną nuvažiavo su pussesere pasiskinti vyšnių į jos sodybą (duomenys neskelbtini). Praėjus kažkuriam laikui pamatė ateinantį R. A.. Jis ėjo nuo gatvės, skersai pievos, pro tujas link jų, kur jos skynėsi vyšnias. Jis pirmiausia pasisveikino, o paskui pradėjo šaukti, kolioti, vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais. Jis pradėjo šnekėti apie tas tujas, kad nusikeltų visus kitus statinius. Ji jam atsakė, kad atlikti kadastriniai duomenys ir šitos tujos ir statiniai yra valstybės žemėje, nes jo motinos ši žemė nebuvo išpirkta. Pasakė, kad ateis laikas ir kreipsis į visas instancijas, kad sutvarkyti tą reikalą. Jis labai garsiai rėkavo, šūkavo, koliojosi, visokiais žodžiais jas vadino. Rankose jis visą laiką laikė benzopjūklą. Atstumas tarp jų ir jo buvo visai nedidelis. Jis ėjo per visą kiemą ir atsistojo visai prie jų. Ji nebeiškentusi jo visokių koliojimų ir užgauliojimų ėjo kviesti policiją. Ji ėjo link mašinos, atsidarė galines mašinos dureles, kad pasiimti telefoną. Mašinos galinės durelės liko atidarytos. Jis priėjo, atsistojo priešais jos mašiną, ir sako: „aš perpjausiu tavo mašinos padangas“. Ji jam atsakė: „pjauk, bet aš kviečiu policiją, nieko čia nebus“. Tada jis užsitempė tą savo benzopjūklą ir pradėjo eiti link jos, o ji pradėjo bėgti aplink mašiną. Jis jai iš paskos. Ji smarkiai negalėjo pabėgti, nes yra sąnarys pakeistas. Ji labai išsigando. Jis apėjo aplink mašiną, o ji užbėgo už namo ir jis tada pasuko į savo kiemą. Užbėgusi už namo skambino policijai ir iškvietė policiją. Policija jai perskambino ir ji tada ėjo išvaryti savo mašinos iš kiemo, nes jisai jau ėjo į savo sesers kiemą. Ji išvažiavo iš kiemo ir sustojo toliau, prie sekančio kaimyno teritorijos ir laukė, kol atvažiuos policija.

Atsakydama į užduotus klausimus, nukentėjusioji V. M. parodė, kad jis meluoja, sakydamas, kad net nebuvo įėjęs į tą jų sodybą. Nebūtų ji kvietusi policijos, jeigu viskas būtų taip, kaip jis pasakoja. Žmogus rėkauja, pastoviai kolioja, kai nuvažiuodavo, nėra ramybės nuo jo. Nuvažiuoja žolės pjauti, tai reikia kviesti policiją, nes visokiais necenzūriniais žodžiais kolioja. Ankščiau buvo tvora, dabar nuėmė ją ir paliko tik tujos. Jis per tujas eina artyn, jai baisu. Atvažiuoja A. A. sūnus, tai jis tokiais žodžiais kolioja, kad baisu. Kiekvieną kartą, kai nuvažiuoja, kviečia policiją, nes neįmanoma. Kvietė tada, kada jis pradėjo mindyti tas tujas, kai tvora buvo nuimta. Kad jis ten truputį patryptų, dar nieko tokio, bet prasideda iš jo pusės grasinimai, tai tada ir kviečia policiją. Buvo atvažiavusi policija dienos metu, kada jie nuvažiavo ir purškė žolę kieme, buvo pusseserė ir jos sūnus atvažiavę, tai jis pradėjo pulti juos, lįsti į teritoriją. A. ji pažįsta jau daug metų, kaip pusseserės vyrą, jie atvažiuodavo į Pakruojį, kartais jie nuvažiuodavo pas juos. Jis tada nebuvo agresyvus, nebijojo jo. Kai prasidėjo jų skyrybų procesas, tada pasidarė nebeįmanoma. Kai užsivedė pjūklą, A. jau buvo jų sodyboje, A. buvo priėjęs prie jos mašinos ir sakė, kad perpjaus padangas. Jis užsitraukė pjūklą, ir pasakė „perpjausiu“. Tada ji pasakė: „R., iškviesiu policiją“. Tada jis ne į padangą, o į ją pradėjo eiti su tuo pjūklu. Ji pradėjo bėgti apie mašiną, o jis iš paskos jai ir tada nuo tos mašinos, tiesiai pro pavėsinę jis nuėjo į savo sesers namus. Ji buvo labai išsigandusi, nes A. bandė ją papjauti su benzopjūklu. Pirmą kartą susidūrė su tokiu jo agresyvumu, kas labai ją išgąsdino ir buvo labai išsigandusi. Ji tikėjo, kad jis gali kažką padaryti, nes pagalvojo, kodėl jis ateina su tuo savo benzopjūklu, o nepadėjo jo savo kieme ar prie tujų. Bet jis atėjo tiesiai pro tas tujas, pro namo kampą prie jų, kur jos vyšnias skynė. Jai buvo baisu, kada jis laikė benzopjūklą rankose. Nežinojo, dėl ko jam reikėjo atsinešti benzopjūklą. Kai užsikūrė benzopjūklą ir pasakė, kad pjaus padangas, ir pradėjo eiti link jos, ji pradėjo bėgti. Jai nebuvo tuo momentu nė minties, kad kažkam skambinėti, ar kažką daryti, kaip jis sako, kad ji skambino savo draugui. Paskui ji išvažiavo iš kiemo ir laukė policijos. Policija jį rado pas kaimyną G. K. ir atsivedė. Policijai jį atvedus, A. labai keikėsi, visokiais žodžiais koliojosi, smarkiai rėkė. Tada A. išvežė. Ji buvo realiai išsigandusi, todėl ir kvietė policiją, nesitikėjo tokio elgesio. Ar kas žiūrėjo, ar kas matė, ji nematė. Ji nebežino, ar matė, kaip jis persirengęs rūbus nuėjo pas G. K.. Policija jai liepė išvažiuoti iš kiemo ir ji išvažiavo gal kokį 150 metrų nuo kiemo, sustojo prie kito kaimyno. Labai visa drebėjo ir bijojo. A. A. viską matė. Ji į kiemą nebegrįžo. Nežino, ar A. susiskambino, ar kaip, bet vėliau atvažiavo jos draugė, gyvenanti tame pačiame kaime, D. A.. Kai ši atvažiavo, tada ji sugrįžo į kiemą. Visada jai būna baimė, kai A. ateina, nes pastoviai grasina, kad čia tą padarys, čia išpjaus, čia nuvers, čia jūs tokie ir anokie. Dabar vėl čia prieš kelias savaites grasino. Turi įrašiusi pokalbį, ką jis šnekėjo. Jis jai nėra niekada pjovęs žolės. Kad nupjautų žolę, ji prašo kokio žmogaus, kuris skelbiasi laikraštyje „Auksinė varpa“ arba pusseserės sūnaus. Yra dar pjovusi žolę G. K. dukra. Šiuo metu sodyba (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Įvykio dieną, liepos 5 d., sodyba dar buvo A. A.. Po to įvykio notariškai susirašė, kad perka iš A. A. tą sodybą. Iki šiol ji labai nejaukiai jaučiasi dėl to įvykio, nebendrauja su A. Iki to įvykio ji su A. nesipyko, nebuvo nei grasinimų, nieko. A. įvykio dieną atrodė neblaivus, nes jo akys buvo baltos, išverstos ir jis labai rėkė. Kai būna blaivus, jis niekada nerėkia. Jos akimis, jis buvo išgėręs, nes buvo nežmoniškas rėkimas, buvo labai agresyvus. Agresyvumas pasireiškė, gąsdinant tuo pjūklu, rėkimu, grasinimu, kad jos čia negyvens, kad gyvenimo nebus ir t.t. Jis elgėsi, kaip elgiasi girtas žmogus, tai yra, neprotingai šnekėjo, rėkavo, koliojosi. Ji pasakojo D. A., kas įvyko. A. patikėjo. Kai A., užsikūręs pjūklą, ėjo link jos, sakė „perpjausiu padangas“, o kai pasakė, kad kvies policiją, tada pasakė: „k...., aš tave paskersiu“. Žodį „paskersiu“ ji suprato, kad papjaus su tuo benzopjūklu ar perpjaus kojas, ar ką. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ji nurodė, kad šį žodį suprato, kaip nužudymą, nes bėgdamas iš paskos A. sakė, kad nužudys, tikrai nepagalvojo, kad čia yra juokas ar žaidimas. Nežino ir negali pasakyti, kodėl jis taip elgėsi jos atžvilgiu, gal kad per daug buvo išgėręs. Ikiteisminio tyrimo metu atliktas jos parodymų patikrinimas vietoje, kaip surašyta I tome, b. l. 89-102, yra teisingas, tai yra tiesa.

Liudytoja A. A. parodė, kad su V. M. nuvažiavo į kaimą pasiskinti vyšnių, į jos sodybą, nes kai išsiskyrė su vyru R. A., sodyba paliko jai. Sodyba tuo metu, kai viskas vyko, priklausė jai, o paskui ji ją pardavė. Skinant vyšnias, neužilgo prisistatė jos buvęs vyras, kuris atėjo tiesiai, su visu benzopjūklu, sakydamas „ką čia vagiat mano vyšnias“. Jis tą benzopjūklą patraukė ir užsikūrė. V. pradėjo lėkti kviesti policiją. Jis stipriai nusijuokė, kad jam iškvies policiją ir garsiai rėkė „kviesk, k...., kviesk“. V. nubėgo prie mašinos, nes ten buvo paliktas telefonas. Jis iš paskos pasileido ją vytis. O ji liko išsigandusi stovėti už vyšnių. V. nubėgo, o jis pasilenkė prie didelių džipo ratų ir tikriausiai norėjo padangas perpjauti. Paskui jis išėjo į šalia stovintį namą, kur gyvena jo sesuo. Tą pjūklą jis galėjo palikti ant laiptų pas sesę, bet jis su juo atėjo tiesiai pas jas. Buvo visas išbalęs, labai piktas. Kai ji atvažiuoja į kaimą, jis visada prisistato ir dėl jo elgesio kiekvieną kartą reikia kviesti policiją.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja A. A. parodė, kad kai M. nuėjo kviesti policijos ir pasiėmusi telefoną iškvietė, A. su pjūklu nuo mašinos išėjo tiesiai pas seserį. Kvietė policiją, nes A. ėjo su pjūklu, jis gi neprognozuojamas. Viskas vyko 2020 metų liepos mėnesio 5 dieną, kada jos vyšnias skynė. Jos atvažiavo po pietų, su pusseserės V. M. automobiliu. Iš karto, kai atvyko, pamatė, kad ateina jos buvęs vyras A.. Jis atėjo nuo G. K., pas kurį pjovė medį. Kai jos atvažiavo, tai už kelių minučių jis tiesiai ir atėjo. Jis pro tujas įėjo grynai į jos kiemą. Kai atėjo, jis kažką piktai pradėjo sakyti, dabar neprisimena ką, bet labai piktai. Jis sakė „vagiat mano uogas“, ji jam atsakė, kad tai jos uogos. Jis sakė: „tuoj išpjausiu, ar norit?“. Nežino, ką jis norėjo išpjauti, gal tas vyšnias. O kai jis nusekė paskui V., kuri ėjo iškviesti policijos, nežino, gal norėjo perpjauti tas padangas, nes buvo prie jų pasilenkęs. Užkurtą pjūklą jis laikė tol, kol ėjo per kiemą. Kai V. nuėjo pasiimti telefono, jis ėjo jai iš paskos, ji pasiėmė telefoną, apėjo aplink mašiną ir nuėjo kažkur. Prie mašinos kai nuėjo, ten jau buvo toliau, todėl ką grasinančio jis sakė, ji negirdėjo, nes buvo užkurtas pjūklas, o ji viena ausim negirdi. Aišku, kad A. gali papjauti žmogų, ji tada galvojo, kad jis gali padaryti kažką blogo, nes anksčiau yra jai grasinęs, kad trenks galvą į sieną ir jos nebėra. Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad A. sakė V., jog perpjaus padangas ir užsikūręs benzopjūklą pradėjo prie jos artėti, o V. pradėjus bėgti aplink automobilį, ją vijosi iš paskos ir sakė, kad nužudys, kad A. buvo neblaivus, labai agresyvus, elgėsi neadekvačiai, garsiai šūkavo, akys buvo baltos, veidas išbalęs, šiuos parodymus patvirtino. Jos sodyba buvo (duomenys neskelbtini), į kurią su nukentėjusiąja jos tada buvo nuvykę. A. sesers sodybos adresas, į kurią jis nuėjo užgesinęs pjūklą, yra (duomenys neskelbtini). Jo sesuo yra R. K., jis pas seserį tada gyveno. Nukentėjusioji po to, kai kaltinamasis nuėjo su pjūklu, buvo labai išsigandusi, neprašnekėjo, visa purtėsi. Ji žino, kad A. rašinėja V. M. ir jos draugui visokias žinutes, kurios neatitinka tikrovės. V. M. visada ją atveždavo į sodybą, kada ji paprašydavo, bet negali pasakyti kaip dažnai M. ten važiuodavo, nes ji ne visada su ja kartu važiuodavo.

Liudytojas G. K. parodė, kad kaltinamasis R. talkininkavo pas jį, buvo atėjęs padėti genėti medį. Atlikus visus reikalingus darbus, jis jam pasiūlė už pagalbą išgerti butelį. A. išėjo namo apsiprausti, apsitvarkyti, persirengti, pasidėti visų savo instrumentų, nes buvo atsinešęs savo pjūklą. Kai atėjo, jis pradarė butelį, išgėrė po vieną ar dvi taureles ir pamatė, kad pravažiavo policija, ir atėjo pas jį. Matė pro langą, kad policininkai ant kelio kaimynystėje su kažkuo kalbėjosi. Atėję pareigūnai išsivedė R.. Per mesendžerį nukentėjusiajai jis parašė žinutę, klausė, kas ten įvyko, kad pareigūnai išsivedė R.. Tai ji atrašė, kad R. ją vaikėsi, ar ką ten darė.

Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas G. K. parodė, kad pats konkrečiai įvykio nematė. Iš nukentėjusiosios sužinojo, dėl ko atvažiavo policija. Dabar tiksliai nepamena, ką ji jam atrašė: ar ten ją, ar ten buvusią sutuoktinę jis vaikėsi. Suprato, kad įvyko kažkoks incidentas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o sodyba, į kurią buvo atvažiavusios nukentėjusioji ir A., yra irgi (duomenys neskelbtini), bet nepasakys koks namo numeris, namas truputį dešiniau, kitoje gatvės pusėje, bet ne priešais, o toliau, tai yra, kampinis namas. Tiksliai pasakyti, kada atvažiavo nukentėjusioji M. su savo pussesere, negali, nes nepastebėjo. Negali pasakyti ar A. buvo išgėręs, kada pjovė medį, nes vizualiai nesimatė, kad būtų išgėręs, dirbo, stengėsi. Kai baigė tvarkyti medį, A. išėjo į kaimynystę, kur gyveno, tenai jo tėvų buvęs namas, pasidėti įrankių. Prie to medžio jie dirbo porą ar tris valandas, dirbdami prie medžio alkoholio nevartojo. Kai atvažiavo policija jau buvo pavartoję alkoholio. A. jis pažįsta, nes A. yra jo žmonos dėdė. Nelabai dažnai bendrauja, tiesiogiai nėra matęs konfliktų, bet yra tekę girdėti. Yra matęs, kad dažnai ten važiuodavo policija. V. M. pažįsta, ji yra geras žmogus. Nelabai daug teko su ja bendrauti, bet teko pabendrauti.

Liudytojas E. K. parodė, kad jis buvo bare ir žmonės pradėjo sakyti, kad jo dėdė kažką „prisidirbo“. Tada, nebespėjęs išgerti bokalo, parėjo į namus. Jo dėdė stovėjo savo pusėje, savo teritorijoje, su „varnele“ negalėjo nieko vaikyti. Jis netiki, kad sako, jog dėdė vaikėsi su „varnele“, nes matė dėdę stovintį prie pušelių, savo teritorijoje. Matė, kad dėdė nusiprausė ir apsirengė po to, kai pjovė medį, o paskui išėjo. Jis matė, kokioje vietoje mašina stovėjo, o kokioje vietoje dėdė stovėjo.

Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas E. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pasimetė, nes jam pačiam grėsė paros ir jį iš vienos tyrėjos pakvietė pas kitą, ir jis susipainiojo. Dienos nebeatsimena, kada vyko tas įvykis. Tą dieną jis buvo išėjęs į barą, bet kai žmonės pasakė, kad R. A. „prisidirbo“, jis nebeišgėręs bokalo, tuojau parėjo namo. Apie tą įvykį tą pačią dieną viską sužinojo, o ne po kelių dienų. Nebeatsimena, kuris laikas, kuri valanda buvo, nes praėjo jau metai laiko, o tą įvykį atsimena. Buvusią A. žmoną pažįsta. Buvusi teta. A. pusseserę pažįsta, ji buvo atvažiavusi su juodu džipu. Matė policiją, kuri stovėjo prie buvusio R. A. namo. O A. buvo pas jo pusseserę L. K. ir pas G. K.. Prieš tai jis pas juos pjovė medį, grįžo, nusiprausė, persirengė ir išėjo atgal. Negali pasakyti ko jis ten grįžo, gal jam pinigus mokėjo ar ką. Niekas jam nepasakojo apie tą įvykį, jis pats žino, nes kartu su A. gyveno. Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas E. K. parodė, kad gal taip ir sakė, nebeatsimena, prieš metus laiko buvo, buvo pašauktas iš vienos tyrėjos pas kitą, pasimetė, nes rūpinosi dėl savo bylos. Sakė tyrėjai, kad apklaustų kitą dieną, bet ji apklausė tą pačią. A. jo neprašė meluoti, nenori dėl to nukentėti. Barą kaime atidaro devintą valandą. Tiksliai nepasakys dabar, bet buvo prieš pietus bare ir grįžo namo nespėjęs išgerti pirmo bokalo. Apie tą įvykį jam pasakė pažįstami žmonės. Nesakys kas. Kai pradėjo žmonės bare sakyti apie tą įvykį, jis ir parėjo į namus. Matė, kur mašina stovėjo, kur teta, kur dėdė stovėjo ir kur buvo nukentėjusioji. A. kartu gyveno su jais, kol įsigijo savo turtą. Praeitais metais kartu gyveno, o dabar gyvena atskirai.

Liudytoja L. U. parodė, kad ji su sūnumi tvarkėsi savo sklype, sūnus pjovė žolę ir išgirdo lyg kažkas šauktų jos vardą. Pakėlusi galvą, pamatė, kad kaimynas R. stovi kieme ir A. lyg rodo į jo pusę. Jis stovėjo su benzopjūklu, o kita moteris stovėjo toliau, arčiau mašinos. Tik tiek ir matė. Negirdėjo, ką sakė, nes sūnus pjovė žolę ir nesigirdėjo, kas vyko. Po kurio laiko atvažiavo policija.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja L. U. parodė, kad A. turėjo pjūklą, stovėjo, ką jis su tuo pjūklu darė, nežino. A. stovėjo netoli mašinos, vidury jų kiemo. Mašina buvo moters, kuri atvažiavo su A.. Mašina tuo metu stovėjo R. ir A. sodyboje. Jie ten gyveno kartu, dabar nebegyvena, nes išsiskyrė. Ten tie namai buvo R. ir A.. Jos kada atvažiuodavo, jis pastoviai ateidavo ir pastoviai būdavo skandalai. Jie negražiai bendraudavo. Anksčiau viskas tvarkoj būdavo su jų bendravimu, po to prasidėjo konfliktai. Nuo kada prasidėjo blogas bendravimas ji nežino. Pradėjo važinėti policija, greitoji, tada ir prasidėjo. Jie artimai nebendrauja, žino tiek, kiek matosi. Jos namų adresas yra (duomenys neskelbtini), namas kampinis, todėl mato (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, ar pjūklą A. laikė užvestą, nes per žolės pjovimą nesigirdėjo. A. stovėjo vidury kiemo, netoli mašinos. V. stovėjo iš šono mašinos. A. kažką tik parodė, ji pasižiūrėjo ir pagalvojo, gal A. atėmė iš jų tą benzopjūklą, nes ten pastoviai būdavo konfliktai, negražūs žodžiai. Ir toliau nebekreipė dėmesio. Kai atvažiavo policija, A. jau nebematė, matė tik tas moteris. Nematė, kad kažkas bėgtų ar vytųsi aplink tą mašiną. Tuo kartu A. gyveno gretimame name pas savo seserį K.. Neatsimena, kad su A. būtų tuoj, po to įvykio bendravę. Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja L. U. parodė, kad gali būti, kad buvo susitikę, tik neprisimena prieš, ar po. Neatsimena datos, kada viskas įvyko, galėjo būti praeitų metų liepos 5 diena. Nematė, ar policija išsivežė A.. Ar A. buvo išgėręs, ar ne, negali pasakyti, nes buvo nuo jo toli. E. K. iš matymo pažįsta. Jis gyvena už R. ir A. namo, sekančiame name. Nepasakys ar jis praeitų metų liepos mėnesį ten gyveno, nes jis tai pasirodo, tai dingsta. Neprisimena, ar tą dieną būtų mačiusi E. K.. Be tų žmonių, kurie stovėjo tą dieną kieme, ji nematė kitų asmenų stovinčių šalia. Kai sakė, kad E. K. tai būna, tai nebūna namie, kalbėjo apie jo mamos K. namus. A. tuo momentu ten irgi gyveno. R. A. matė stovintį A. A. teritorijoje.

Liudytojas S. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šalia A., kitoje gatvės pusėje. R. A. ir jo žmoną A. A. pažįsta senai. Nelabai artimai bendrauja. Žino, kad jie yra išsituokę. Nežino, kam paliko ta sodyba, kai jie išsituokė. Nepažįsta, kas ten į tą jų sodybą atvažiuoja. A. (duomenys neskelbtini) nebegyvena. A. to įvykio metu gyveno pas savo seserį R. K.. Nežino, kam priklauso dabar ta sodyba. Nepažįsta nukentėjusiosios. Nemato, kad ji atvažiuotų į tą sodybą. To konflikto, vykusio 2020 metų liepos 5 dieną jis nematė. Matė policiją, kuri buvo atvykusi po pietų, kokią antrą, trečią valandą, nes jis grįžo iš darbo gal trečią valandą. Nėjo pasiklausti, kas ten vyksta. Po kurio laiko sužinojo, kad R. pjūklu gąsdino. Girdėjau, kad konfliktas buvo tarp A. ir R.. Daugiau nieko negali pasakyti. Konkrečiai to įvykio nematė, nelabai gali patikėti, kad galėjo A. su benzopjūklu kažką vaikytis.

Liudytoja D. A. parodė, kad ji nebuvo, kada vyko tas incidentas ir nieko nematė. Atvažiavo jau po to įvykio. Galėjo būti 2020 metų liepos 5 dieną. Ji atvažiavo į A. A. sodybą. V., kurios pavardės nežino, ir A. A. buvo išsigandę. Paklausus, kas nutiko, atsakė, kad R. A. vaikė su benzopjūklu. A. ir R. gyvena atskirai, nes jie yra išsiskyrę. V. yra A. pusseserė. A. A. tą dieną paskambino ir paprašė atvežti kiaušinių. Ji atvažiavo su dviračiu. A. buvo išsigandusi ir sakė, kad R. A. vaikė su benzopjūklu. Skambindama jai, A. rėkė kažką, buvo uždususi. Ta sodyba, į kurią atvažiavo, tada priklausė A. A.. A. gyveno šalia, kaimynystėje, tėvų sodyboje, kartu su seserimi R. K. ir jos vaikais. Kai ji atvežė kiaušinius, policijos dar nebuvo. V. automobilis stovėjo ant kelio. Jokio kito automobilio sodyboje nebuvo. Policijos automobilis irgi sustojo ant kelio. Kai su dviračiu atvažiavo į kiemą, A. skynė vyšnias. Policija atvyko už dešimt minučių. Ji su A. ir V. kalbėjosi iki to laiko, kada atvyko policija. V. išlipo iš automobilio ir atėjo visa drebėdama, papasakojo, kad ją vaikė su benzopjūklu R. A.. Ji pradėjo juoktis, paklausė, ar nenusišneka. Bet jos atsakė, kad nesijuoktų, nes čia viskas taip ir buvo. V. buvo išbalusi, drebėjo ir buvo išsigandusi, purtėsi. V. sakė, kad ją vaikė R. A., norėjo perpjauti padangas, kojas, sakė, kad jos mašina iš pradžių buvo kieme, o paskui, išsigandusi, pastatė mašiną ant kelio. Jos kalbėjosi visos trys kartu. V. išsigandusi pasakojo, kad ją su benzopjūklu aplink mašiną vaikėsi R. A.. Kai atvažiavo į sodybą, negirdėjo pjūklo garso, kaltinamojo kieme nebuvo. Kai atvyko policija, R. A. nebuvo. Ji su policijos pareigūnais nebendravo. Pareigūnai nuėjo prie A. ir V., o ji stovėjo toliau. Vėliau policininkai išėjo ir atsivedė R. A.. Nežino tiksliai, nes nematė iš kur jį atsivedė. Su A. ji nesikalbėjo ir jis jai nieko nesakė. A. jos niekada nėra užgavęs ar kaip negražiai išvadinęs. Išvykus policijai, ji dar kalbėjosi su A. ir M.. Nei A. A., nei V. M. jos neprašė paliudyti jų naudai. Jos jai nesiūlė pinigų, kad duotų kitokius parodymus. Nebuvo nė kalbos apie tai, kad liudytų jų naudai.

Iš 2020-07-05 V. M. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad ji pranešė, jog pusseserės buvęs vyras R. A., užkūręs pjūklą, vijosi ją aplink automobilį ir grasino nužudyti. Prašo nubausti jį įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš. (t. 1, b. l. 11-17)

Iš vietovės apžiūros protokolo su foto lentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini) bei R. A. gyvenamoji vieta, esanti (duomenys neskelbtini), iš kurioje esančio sandėliuko apžiūros metu užfiksuotas ir paimtas oranžinės spalvos benzininis pjūklas „Stihl“. (t. 1, b. l. 18-27)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo išklausytas ir aprašytas nukentėjusiosios V. M. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi, kuriuo ji pranešė apie 2020-07-05 įvykusį įvykį. (t. 1, b. l. 35-37)

Iš nutarimo daryti kratą, kratos protokolo su apyrašu ir teismo nutarties patvirtinti kratos teisėtumą matyti, kad 2020-07-05 buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini) pas R. K., kurios metu R. K. geranoriškai pateikė benzininį pjūklą „Stihl MS290“, priklausantį jos broliui R. A.. (t. 1, b. l. 45-47, 48-53, 54-59)

Iš daiktų apžiūros protokolo su foto lentelėmis ir nutarimo dėl daikto perdavimo saugojimui su kvitu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas bei aprašytas kratos metu paimtas benzininis pjūklas „Stihl MS290“, kuris po apžiūros perduotas saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui. (t. 1, b. l. 60-68, 69-71)

Iš akistatos protokolo tarp įtariamojo R. A. ir nukentėjusiosios V. M. matyti, kad yra užfiksuoti jų parodymai apie 2020-07-05 įvykusį įvykį, kuriuose jie kiekvienas pasiliko prie savo duodamų parodymų ir prieštaravimų tarp jų parodymų pašalinti nepavyko. (t. 1, b. l. 82-86)

Iš nukentėjusiosios V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis matyti, kad nukentėjusioji savo duotus parodymus dėl jos atžvilgiu įvykdyto grasinimo iš R. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (t. 1, b. l. 89-103)

Iš akistatos protokolo tarp įtariamojo R. A. ir liudytojos A. A. matyti, kad yra užfiksuoti jų parodymai apie 2020-07-05 įvykusį įvykį, kuriuose jie kiekvienas pasiliko prie savo duodamų parodymų ir prieštaravimų tarp jų parodymų pašalinti nepavyko. (t. 1, b. l. 23-127)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikų kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. A. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota, kadangi jis grasino su rankose laikytu užvestu benzininiu pjūklu supjaustyti nukentėjusiosios V. M. automobilio padangas bei ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Grasinimas – tai bauginimo procesas. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Iš aptartų įrodymų visumos šioje byloje darytina išvada, kad kaltinamojo R. A. grasinimas nukentėjusiajai V. M. pasireiškė aktyviais jo veiksmais, nes jis ėjo artyn nukentėjusiosios, o jai pradėjus nuo jo bėgti, ją vijosi ir visa tai darė ne savo sodybos kieme, o atėjęs į nukentėjusiosios buvimo vietos kiemą bei laikydamas rankose užvestą benzininį pjūklą. Kaltinamojo R. A. užvesto benzininio pjūklo laikymas rankoje ir pasakymas „paskersiu tave“ yra akivaizdus grasinimas, nes nukentėjusiajai besąlygiškai duodama suprasti, kad ji gali būti nužudyta, nes visiems vienodai aišku, kad tokį veiksmą su benzininiu pjūklu atlikus iki galo, galima nužudyti ar sužaloti žmogų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, akistatų metu su nukentėjusiąja V. M. bei liudytoja A. A. ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. A. kaltės nepripažino, kad būtų grasinęs nukentėjusiajai, aiškindamas, kad benzininį pjūklą buvo užvedęs juokais savo sesers R. K. sodybos kieme, žadėdamas nupjauti tujas, augančias abiejų sodybų riboje, tačiau nukentėjusiosios nevaikė ir net nebuvo atėjęs į tos sodybos kiemą. Tokius kaltinamojo R. A. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos taktiką, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės, bei tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Visų pirma, kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, akistatos metu su kaltinamuoju, parodymų patikrinimo vietoje metu ir teisminio įrodymų tyrimo metu, kuriuose ji konkrečiai parodė, kad A., užsikūręs pjūklą, ėjo link jos, sakė, kad perpjaus padangas, o jai pasakius, kad kvies policiją, tada pasakė „aš tave paskersiu“, kad žodį „paskersiu“ ji suprato, kad papjaus ją su tuo benzopjūklu, suprato, kaip nužudymą, nes bėgdamas iš paskos A. sakė, kad nužudys, tikrai nepagalvojo, kad čia yra juokas ar žaidimas, dėl ko ji buvo labai išsigandusi, nes pirmą kartą susidūrė su tokiu A. agresyvumu ir tikėjo, kad jis tikrai gali kažką padaryti. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir nuoseklūs liudytojos A. A. parodymai, kuriais ji parodė, kad po pusseserės (nukentėjusiosios) pasakytų žodžių, jog kvies policiją, kaltinamasis pradėjo eiti prie nukentėjusiosios, sakė, kad perpjaus padangas, užsikūrė benzininį pjūklą, nukentėjusioji išsigandusi pradėjo bėgti aplink automobilį, o kaltinamasis pradėjo ją vytis ir bėgdamas iš paskos sakė, kad nužudys, o kada nukentėjusioji pabėgo, A. užgesino pjūklą ir nuėjo pas R. K. į namus. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytoja D. A., kuri parodė, kad jai atvykus pas A. A., tiek A. A., tiek nukentėjusioji V. buvo išsigandusios, pasimetusios, nurodė, dėl ko jos tokios yra, pasakojo įvykio su R. A. aplinkybes. Liudytoja L. U. savo parodymais taip pat iš esmės patvirtino nukentėjusiosios parodymus, nes matė A. stovintį su benzopjūklu vidury A. sodybos kiemo, netoli V. mašinos, o ar pjūklas buvo užvestas negali pasakyti, nes per žolės pjovimą nesigirdėjo (jos sūnus pjovė žolę). Liudytojas G. K. tiesiogiai įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad tą dieną atvykę policijos pareigūnai iš jo išsivedė R. A. ir jis per mesendžerį parašė nukentėjusiajai, klausdamas kas nutiko, kuri jam atrašė, kad R. ją vaikėsi, iš ko jis suprato, jog ten įvyko kažkoks incidentas. Liudytojas S. K. parodė, jog konkrečiai šio įvykio nematė, tik vėliau sužinojo kad kažkas ten įvyko. Liudytojo E. K. teisminio įrodymų tyrimo metu duotus parodymus, kad jis buvo namuose ir matė, kaip jo dėdė R. A. stovėjo savo pusėje, savo teritorijoje, su „varnele“ negalėjo nieko vaikyti, nes matė dėdę stovintį prie pušelių, savo teritorijoje, ir matė, kokioje vietoje mašina stovėjo, vertintini kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, siekiančio padėti savo artimam giminaičiui (dėdei) išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi tuo metu jie kartu gyveno R. K. (liudytojo mamos) namuose, o ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tyrėjos, nurodė, jog nieko apie tą įvykį nežino, nes tą dieną nebuvo namuose. Tokį savo parodymų pakeitimą, liudytojas E. K. aiškino, jog dėdė jo neprašė keisti parodymų, jis paprasčiausiai pas tyrėją apklausiamas pasimetė, nes jam pačiam grėsė paros, jį iš vienos tyrėjos pakvietė pas kitą ir jis susipainiojo.

Bausmės skyrimas i r kiti klausimai

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. (BK 59 straipsnis)

Kaltinamojo R. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu. (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. (BK 41 str.) Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis R. A. teisiamas trečią kartą, teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 5-10, 11-17. LITEKO duomenys), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 21-30), į psichiatro įskaitą neįrašytas, 2008-2016 metais buvo priklausomybių įskaitoje (t. 2, b. l. 34), specialisto išvada nustatyta, kad kaltinamajam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 44), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 45), dirba UAB „A. L.“ (t. 2, b. l. 46), išsituokęs, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką bausmę, susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas arešto bausme, paskiriant bausmę atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. (BK 41, 49 straipsniai, BVK 50, 51 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio taisyklėmis, į atliktą bausmės laiką kaltinamajam R. A. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 6 d. 10.58 val. iki 2020 m. liepos 7 d., 14.05 val., tai yra, dvi paros, kas prilyginama dviem arešto paroms. (t. 2, b. l. 51-56)

Kaltinamajam R. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 86-88), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje,- benzininis pjūklas „Stihl MS290“, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas. (BPK 94 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento, vykdant šį teismo nuosprendį.

Išaiškinti nuteistajam R. A., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Jei nuteistasis R. A. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 6 d. 10.58 val. iki 2020 m. liepos 7 d., 14.05 val., tai yra, dvi paras, kas prilyginama dviem arešto paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. A. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje,- benzininį pjūklą „Stihl MS290“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė